Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-144, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės atlikimo pradžia – 2012 m. liepos 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 17 d., ½ dalį bausmės atliko – 2017 m. liepos 17 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 3 metai 11 mėnesių 15 dienų.

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nutarė netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas antrą kartą, Komisijos rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo įvykdė: geranoriškai atliko gerbūvio darbus, konsultavosi su įstaigos psichologu kas savaitinėse konsultacijose, anksčiau nėra teistas, amžius pirmo teistumo metu 40 metų, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, nusikaltimą įvykdė vienas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta ir supranta, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo piktnaudžiavimas alkoholiu, R. S. teigimu narkotinių medžiagų nevartoja ir nėra bandęs vartoti, bausmės atlikimo metu šių medžiagų vartojimo atvejų nefiksuota. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais (broliais, seserimis) ir draugais. Požiūris į save yra adekvatus, remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. Dabartiniu laikotarpiu stebima stabili, pozityvi būsena. Tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs – bendrauja geranoriškai, mandagiai, geba palaikyti ir užmegzti pokalbį, išklausyti ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Išskiria pagrindines problemines sritis – piktnaudžiavimas alkoholiu ir bendravimas su netinkama kompanija, su kuria būdamas vartodavo alkoholį. Spręsdamas sunkumus supranta, kad yra pasirinkimas, stengiasi tinkamai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Kuria realistinius ateities sprendimus. Priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, stengiasi laikytis taisyklių ir nustatytų ribų, pripažįsta bendras visuomenės vertybes ir nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Bausmės atlikimo metu yra skatintas 4 kartus, baustas 2 kartus, turi vieną galiojančią nuobaudą. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki įkalinimo dirbo vairuotoju. Įkalinimo metu dirbo pataisos įstaigos baldų bare, šiuo metu turi teisę išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų ir nuo 2017 m. liepos 14 d. įdarbintas (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ laikinuose namuose su sąlyga, jog nuteistasis pristatys medicininę pažymą, patvirtinančią, kad neserga plaučių tuberkulioze. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 19 balų, iš kurių 5 balai yra statiniai, 14 balų dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali ir privalo koreguoti, tokiu būdu parodydamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, neatliktos bausmės dalį, kuri yra labai didelė (neatlikta bausmės dalis 3 metai 11 mėnesių 15 dienų), nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas 40 metų, kas rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamos veikos darymo, vieningą Komisijos sprendimą, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, nes nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, mąstymą ir elgesį – stengiasi tinkamai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, ateities tikslų konkretumo stoką, turimą vieną galiojančią nuobaudą, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina gyventi Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ laikinuosiuose namuose), Komisija priėmė išvadą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, pateikiant rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2019 m. sausio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas. Taip pat įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nebuvo tinkamai išanalizuotos visos aplinkybės, turinčios įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. S. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą 34 metų amžiaus ir šiuo metu atlieka bausmę už tyčinį smurtinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Nusikaltimą įvykdė vienas, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta ir supranta, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo piktnaudžiavimas alkoholiu. Po įkalinimo dirbo pataisos įstaigos baldų bare, šiuo metu (nuo 2017 m. lapkričio 14 d.) turi teisė išvykti be sargybos ar palydos ir dirba pagalbiniu darbininku už pataisos įstaigos ribų. Iki laisvės atėmimo gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, įkalinimo įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Šiuo metu dirba ir gaunamas pajamas skirsto atsakingai. Nuteistasis tėvų neturi, paliko ryšius su broliais ir seserimis susirašinėdamas laiškais, tačiau pasimatymu metu nėra lankomas. Nuteistojo tarpasmeniniai santykiai yra adekvatūs, dabartiniu laikotarpiu stebima stabili, pozityvi būsena, spręsdamas sunkumus supranta, kad yra pasirinkimas ir stengiasi tinkamai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Kuria realistinius ateities sprendimus, nors apie ateities planus kalba nekonkrečiai. Savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Supranta poreikį laikytis įstatymų, yra motyvuotas ir gali keisti savo elgesį, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai. Bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi nustatytų apribojimų ir taisyklių, nuo 2015 m. liepos 24 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki šiol turi teisę išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba. Dalyvauja visose individualios socialinės reabilitacijos veiklose bei vykdo visas rekomendacijas. Bausmės atlikimo laikotarpiu baustas 2 kartus (šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą), skatintas 4 kartus. Išskiria savo pagrindines problemines sritis – piktnaudžiavimą alkoholiu ir bendravimą su netinkama kompanija, su kuria vartodavo alkoholį. Bausmės atlikimo laikotarpiu (per 6 metus) alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktų nefiksuota. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo ir yra žema – 19 balų, iš kurių 5 balus sudaro statiniai veiksniai, o 14 balų dinaminiai veiksniai (sumažėjo 4 balais). Rekomendacijų motyvai, kad nuolatinis darbas ir pajamos mažintų nusikalstamo elgesio riziką, o savipagalbos grupės padėtų ir toliau laikytis blaivybės principų laisvėje. Komisijos nurodyti motyvai – nuteistasis turi vieną galiojančią nuobaudą, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gali ir privalo koreguoti pakartotinio nusikalstamo elgesio dinaminius balus, sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, nes nusikaltimą padarė 40 metų amžiaus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, nes nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuos Komisijos argumentus teismas vertina, kaip formalius ir nevisiškai pagrįstus. Nors nuteistasis padarė įstaigos tvarkos pažeidimą, - naudojosi mobiliuoju telefonu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis galėjo be sargybos ir palydos išvykti iš įstaigos ir būtent išvykos metu, ne įkalinimo įstaigoje, naudojosi telefonu, įvertinus objektyvias buvusio pažeidimo aplinkybes, darytina išvada, kad šį pažeidimą jis padarė ne siekdamas pažeisti nustatytą tvarką, o sąžiningai klysdamas, kad už įstaigos ribų gali naudotis telefonu. Pažymėtina, kad šis pažeidimas nėra susijęs su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kurie didintų jo nusikalstamą elgesį, nes nuteistojo vienintelis nusikalstamo elgesio veiksnys – perdėta agresyvi reakcija stresinių situacijų metu, kurios faktų bausmės atlikimo metu nėra fiksuota. Komisija nurodo, kad nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu yra 40 metų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nusikalto būdamas 34 metų amžiaus, o šiuo metu jam yra 40 metų. Dėl neturimos pastovios gyvenamosios vietos – nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju gyventų arkivyskupijos „Caritas“ laikinuose namuose, kas suponuoja nuomonę, kad nuteistasis gyvendamas šiuose namuose turės laikytis tam tikrų taisyklių, disciplinos bei esant situacijai, kai reikalinga pagalba ar patarimas, turės kur kreiptis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad įkalinimo įstaiga, kurios žinioje yra nuteistasis, neturi pažymos, kuri yra pagrindinis reikalavimas nuteistajam gyventi šiuose namuose, todėl iki lygtinio paleidimo turi sudaryti galimybę nuteistajam pasitikrinti sveikatą ir gauti reikalingą pažymą apie sveikatos būklę. Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau visos bausmės atlikimo metu alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo fakto nėra fiksuota, nuteistasis supranta ir žino, kad tai jo pagrindinė probleminė sritis, dalyvavo visose jam siūlytose programose dėl priklausomybės, todėl nesuprantamas Komisijos argumentas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Taip pat nevisiškai aiški Komisijos argumentacija dėl nuteistojo ateities tikslų konkretumo stokos, nes socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis turi realistinius planus, ir nors apie ateities planus kalba nekonkrečiai, tačiau tam yra pagrįstos priežastys, nes asmuo ilgai atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iki nusikaltimo padarymo buvo bedarbis, vedė netinkamą gyvenimo būdą.

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistojo R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma ir, priešingai nei teigia Komisija Nutarime, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Žemas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kartu su kitomis lygtinio paleidimo sąlygomis, yra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, o galimybė sumažinti šią riziką keliais balais neturėtų tapti išskirtinai lemiamu veiksniu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o turėtų būti vertinama visumoje su kitomis aplinkybėmis. Įstatymas nereikalauja, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų lygi nuliui (Vilniaus apygardos teismo 2017-07-19 nutartis Nr. 1S-265-654/2017). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo R. S. skundas tenkintinas ir jam taikytinas lygtinis paleidimas.

Komisija R. S. skundo tenkinimo atveju, taip pat siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones iki 2022 m. liepos 17 d.: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Socialinio tyrimo išvada taip pat rekomenduoja probacijos sąlygas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programose. Teismas, atsižvelgdamas į šias rekomendacijas, mano, kad šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir skatins ateityje daugiau nenusikalsti, todėl turi būti paskirti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, būtų svarstomas jo grąžinimo į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti R. S. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis BK 71 ir 75 straipsniais, nustatyti R. S. įpareigojimus iki 2022 m. liepos 17 d.:

neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų,nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,dalyvauti elgesio pataisos programoje,per 3 (trejus) metus nuo nutarties įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.