Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, gavęs ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, UAB „Delotte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuostolius kildindami iš UAB ,,Deloitte Lietuva“ veiksmų, ieškovai nurodo, kad Ūkio banko finansinės ataskaitas iki pat 2013 m. buvo audituojamos nepriklausomų auditorių kompanijos UAB „Deloitte Lietuva“, kaip tą numato LR Finansų įstaigų įstatymas. Teikdama išvadas, kad Ūkio banko finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindėjo banko finansinę būklę atitinkamai 2003-2013 metais, audito įmonė grubiai pažeidė visas LR finansų įstaigų įstatymo 44 str. normas, nes jos išvados kardinaliai priešingos Lietuvos banko inspektavimo išvadoms. Dėl to audito kompanijai UAB „Deloitte Lietuva“ kyla atsakomybė ne tik dėl netinkamai atliktos pareigos, bet ir dėl ieškovų nuostolių atlyginimo, nes jeigu audito įmonė būtų tinkamai atlikusi auditą ir paskelbusi realią būklę atitinkančias išvadas, ieškovai nebūtų pasirašę su Ūkio banku indėlių ir kitų sutarčių, kurių pagrindu kilo nuostoliai.

Ieškinį priimti atsisakytina, kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Iš ieškinio ir jo priedų medžiagos nustatyta, kad ieškovai kilusią žalą kildina iš Lietuvos banko ir UAB ,,Deloitte Lietuva“ veiksmų (neveikimo).

Ieškovai dėl rūšinio teismingumo nurodo, kad specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, kad teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos, ir pagal bendrąją taisyklę, tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Bendraatsakovu šioje byloje yra audito įmonė, netinkamai atlikusi privataus asmens finansinių ataskaitų auditą pagal civilinę sutartį bei viešojo administravimo funkcijas netinkamai atlikęs Lietuvos bankas, netinkamai atlikęs privataus ūkio subjekto priežiūros veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas negali nagrinėti bylos dėl audito kompanijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, o bendros kompetencijos teismas yra kompetentingas spręsti bylas dėl žalos, tai atitinkamai visa byla yra teisminga bendros kompetencijos teismui. Nurodė, kad šioje byloje turėtų būti taikomas absorbcijos principas ir kilęs ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme dar ir todėl, kad pastarojo kompetencija yra platesnė.

Dėl reikalavimo atsakovui UAB ,,Deloitte Lietuva“ ieškovai pažymėjo, kad teikdama išvadas, kad Ūkio banko finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindėjo banko finansinę būklę atitinkamai 2003-2013 metais, audito įmonė grubiai pažeidė visas LR finansų įstaigų įstatymo 44 str. normas, nes jos išvados kardinaliai priešingos Lietuvos banko inspektavimo išvadoms. Atsakovo UAB „Deloitte Lietuva“ kaltė šioje byloje akivaizdi, nes vykdydamas kasmetinius Ūkio banko finansinių ataskaitų auditus jis neveikė pakankamai rūpestingai ir apdairiai ir nuolat teikė akivaizdžiai neteisingai išvadas dėl Ūkio banko turtinės padėties, todėl laikoma, kad jis yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Audito įmonės ir Lietuvos banko neteisėti veiksmai yra tampriai susiję, kadangi vieno audito įmonės tvirtintos Ūkio banko finansinės ataskaitos turėjo arba galėjo turėti didelę įtaką Lietuvos banko veiksmams, nes pastarasis, vertindamas banko būklę, rėmėsi arba galėjo remtis audito įmonės patvirtintais duomenimis apie Ūkio banko turtinę padėtį, kaip pirminiu atskaitos tašku.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad ieškovai nepagrįstai sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą rėmėsi absorbcijos principo taikymu ir platesne bendrosios kompetencijos teismo kompetencija. Taip pat, teismo vertinimu aukščiau nurodytas ieškinio reikalavimas atsakovui UAB ,,Deloitte Lietuva“, kelia abejonių dėl ieškinio pagrįstumo, kadangi šio atsakovo veiksmai (neveikimas) nėra iš esmės susiję su ieškinio reikalavimu atlyginti ieškovų patirtą žalą, jie atitolę nuo faktinės ieškinio situacijos (audito išvada nėra skirta indėlininkams). Be to, ieškovai nurodo, kad auditoriai neatliko savo pareigų, numatytų įstatyme, kas reiškia, kad žala kildinama ne iš sutarties, o dėl netinkamo pareigų atlikimo, kurios įtvirtintos įstatyme. Šioje byloje ginčas kilęs dėl pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti bankų veiklą nevykdymu, klaidinančios informacijos skleidimu ir kt., taip pat pažeidžiant Bankų įstatymą, Finansinių įstaigų įstatymą. Teismo vertinimu, nurodytos pareigos klausimas, kaip ir esminis byloje reikalavimas, iš esmės yra siejamas su Lietuvos banko veikla (veiksmais ar neveikimu), o reiškiamas reikalavimas atsakovui UAB ,,Deloitte Lietuva“ galimai yra tik ieškovų siekis, perkelti bylos nagrinėjimą į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėtina, kad ieškovai nepagrįstai prašomą priteisti žalą kildina iš abiejų atsakovų veiksmų (neveikimo) ir prašo taikyti solidariąją atsakomybę, nes tam nėra nei įstatyminio pagrindo, nei nurodytos tokios aplinkybės (apart bendro pobūdžio teiginių), iš kurių galima būtų kildinti solidariąją atsakomybę. Lietuvos banko, kaip bankų priežiūros ir kontrolės institucijos veiksmai (neveikimas), nėra ir negali būti priežastiniame ryšyje su audito įmonės veiksmais, nes teiktos audito įmonės 2010 m. – 2011 m. išvados, kurios savo turiniu visiškai neinformatyvios (už 2012 m. jų nėra), yra tik vieni iš daugelio dokumentų, kuriais gali remtis (arba nesiremti) Lietuvos bankas vykdydamas savo funkcijas bankų priežiūros srityje.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju taikytinas ne absorbcijos ar platesnės kompetencijos principas, o svarbu nustatyti, kokie teisiniai santykiai bus bylos pagrindas ir esmė. Teismo nuomone, šioje byloje vyraujantis (dominuojantis) ginčo santykis yra būtent administracinis teisinis santykis, kadangi, kaip nustatyta, tikrasis šalių ginčas ir reiškiamas reikalavimas byloje yra susijęs su centriniu viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančiu subjektu Lietuvos banku (tikėtina, kad reikalavimas atsakovui UAB ,,Deloitte Lietuva“ reiškiamas formaliai, siekiant įtakoti bylos rūšinį teismingumą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčas teismingas administracinio teismo kompetencijai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. T-77/2013).

Ieškovai nurodo, kad yra sumokėję už ieškinį 32 378 Lt dydžio žyminį mokestį, prideda vietinio mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, kad 2014 m. balandžio 29 d. ieškovai V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. buvo pateikę ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, UAB „Delotte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškinį atsiėmė, todėl teismas civilinėje byloje Nr. 2-1957-480/2014 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškinį pripažino nepaduotu bei grąžino jį padavusiems asmenims. Taip pat grąžino ieškovų vardu advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ 2014 m. balandžio 22 d. sumokėtą 32 378 Lt žyminį mokestį, nutartis įsiteisėjusi. Kadangi ieškovai šioje byloje žyminio mokesčio sumokėjimą grindžia tuo pačiu, kaip ir civ. byloje Nr. 2-1957-480/2014 mokėjimo nurodymu (32 378 Lt sumai žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančiu dokumentu), nesant pagrįstų duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimo faktą šiuo atveju, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinį.

Ieškinį ir (ar) jo priedus grąžinti jį padavusiam (iems) asmeniui (asmenims).

Dėl nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.