Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui Mariui Uksui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Administracinio nusižengimo teisena pradėta gavus R. K. pareiškimą apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. B. T. adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė elektriką ir be jo žinios, atjungė elektrą, sunaikindama visą elektros instaliaciją trijuose jam priklausančiuose pastatuose. B. T. taip pat sunaikino drenažo kanalą, dėl ko drėksta sienos. Viduje pelyja sienos ir lubos, tvinsta rūsys. Buvo sugadinti įvairūs daiktai, dėl ko prašoma nustatyti pažeidimus ir atlyginti padarytą žalą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2024 m. spalio 21 d. atvykusiems policijos pareigūnams sutiktas L. P. prisistatė kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis. Jis nurodė, kad su kaimyne B. T., dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, buvo sutaręs dėl kitos pastato dalies pardavimo B. T.. Jis nurodė, kad prieš kurį laiką, B. T. su L. P. žinia ir jam pačiam dalyvaujant, B. T. samdytas elektrikas nukirpo elektros laidus. B. T. nusprendus pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nebepirkti, ji nesutiko grąžinti laidų į vietą, atlyginti padarytos žalos. L. P. teigimu, B. T. sunaikino drenažinį kanalą. Tyrimo metu buvo pabendrauta su B. T., kuri nurodė, kad su L. P. buvo sutarusi dėl dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo iš pastato bendrasavininko L. P.. Ji su L. P. sutarė, kad reikia susitvarkyt elektros laidus, esančius ant minėto pastato, nes jie ten buvo nereikalingi ir trukdė. Pasak B. T., L. P. pats padėjo elektrikui nuimti minėtus laidus. Vėliau, B. T. nurodžius, kad reikės pasidalinti reikiamų dokumentų, dėl bendro pastato pirkimo/pardavimo išlaidas, L. P. nesutiko dalintis išlaidų, dėl ko B. T. atsisakė pirkti minėto pastato dalį. B. T. nurodė, kad minima drenažo juosta neliesta ir nekeista nuo 1989 m. Dėl ko pas kaimynus kaupiasi vanduo, ji teigė nežinanti. Kadangi tiriant pareiškimą nustatyta, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115, 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų nutraukta. Nustatyta, kad tarp R. K. ir B. T. yra susiklostę civilinio proceso tvarka nagrinėtini ginčai, kurių sprendimas nepriskiriamas policijos kompetencijai. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą pripažinti R. K. nukentėjusiuoju, o dėl susiklosčiusių civilinių santykių ir galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo tikslinga kreiptis į teismą su ieškiniu ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas R. K. 2024 m. spalio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl turto suniokojimo, nurodydamas, kad B. T. be jo žinios išsikvietė elektriką ir atjungė elektrą, sunaikindama visą elektros instaliaciją trijuose jam priklausančiuose pastatuose. Be to, sunaikino drenažinį kanalą, dėl to drėksta sienos, viduje pelyja sienos ir lubos bei tvinsta rūsys. Prašo nustatyti pažeidimus ir atlyginti padarytą žalą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teisenos bylą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių.

Byloje pateiktu skundu pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teisenos bylą pagal jo pateiktą pareiškimą. Susipažinus su pareiškėjo skundo turiniu matyti, kad skundžiamo nutarimo neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad nebuvo detaliai išsiaiškinta situacija, t. y. nebuvo apklausti liudytojai A. T. ir elektrikas R., kuris atliko B. T. užsakytus darbus. Be to, nebuvo susipažinta su dokumentais, įrodančiais, kad turtas buvo suniokotas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, nebuvo analizuota vaizdo medžiaga ir nuotraukos dėl užkasto drenažo, nebuvo susipažinta su B. T. elektroniniais laiškais, iš kurių matyti jos keliami reikalavimai dėl pastato dalies įsigijimo.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai nusižengimą padaro tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir numatydamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (ANK 8 straipsnio 1–3 dalys).

Pagal ANK 518 straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad L. P. yra pareiškėjo R. K. posūnis, ir šie asmenys yra turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Pareiškėjas nurodo, kad buvo sugadintas jam priklausantis turtas – sugadinta elektros instaliacija B. T. samdytam elektrikui nukirpus elektros laidus bei sunaikintas drenažinis kanalas, dėl ko atsirado, jo vertinimu, 3000 Eur turtinė žala. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su L. P. bei B. T. ir nustatyta, kad šiuos asmenis sieja išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, t. y. jie buvo susitarę dėl pastato dalies pirkimo – pardavimo sandorio, tačiau nepavykus suderinti tarpusavio pozicijų sandoris neįvyko. Teismas iš esmės sutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis, kad įvykio dalyvius sieja civiliniai teisiniai santykiai, o dėl patirtos žalos žalą patyręs asmuo gali kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises civilinio proceso nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad B. T. veiksmuose nėra jokios tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą ar savavaldžiavimo požymių, todėl skundžiamame nutarime padaryta teisinga išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad L. P. pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. notaro patvirtintą įgaliojimą turėjo teisę savo nuožiūra sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius ir kitus įgaliojime nurodytus veiksmus pareiškėjo R. K. vardu, todėl nustatytos aplinkybės, kad būtent L. P. pats asmeniškai dalyvavo elektrikui nukerpant laidus, neprieštarauja faktui, kad B. T., L. P. ir pareiškėją R. K. pagal įgaliojimą atstovaujamą L. P., siejo ikisutartiniai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo santykiai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nebuvo susipažinta su B. T. elektroninių laiškų turiniu, iš kurių matyti, kad ji pageidavo įsigyti turto dalį. Skunde nedetalizuota kokias aplinkybes gali patvirtinti prašomi apklausti liudytojai – A. T. ir elektrikas.

Nors pareiškėjas skundu prašo, kad byla būtų grąžinta Institucijai surašiusiai skundžiamą nutarimą, nurodoma, kad nebuvo įvertinta nemažai aplinkybių, netinkamai atliktas tyrimas ir pan. teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas Institucijos buvo tiriamas ir pareigūnė atliko ANK 593 straipsnyje numatytus jos kompetencijai tiriant administracinį nusižengimą priskirtus veiksmus. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareigūnė, tyrusi pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ar vertindama surinktus duomenis, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinusi įrodymų visumos.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad institucija, priėmusi nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino nagrinėjamą įvykį ir taikė įstatymo nuostatas, padarė motyvuotas išvadas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose, sudėties požymių nebuvimo, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai šių išvadų nepaneigia.

Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria Institucijos nuomonei, kad B. T. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose, požymių, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Loretos Šlakaitienės 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinėje nusižengimo byloje ROIK: 24259661171, paliekamas nepakeistu.

Išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta asmeniui kelio ginti savo teises ir teisėtus interesus civiline tvarka reiškiant ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. K. skundą atmesti.

Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Loretos Šlakaitienės 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinėje nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.