Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui A. L., dėl išlaikymo pilnamečiui nedarbingam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-05 Mažeikių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujančios neveiksnaus sūnaus A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta nežinoma, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, buv. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo pilnamečiui nedarbingam vaikui priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo pilnamečio sūnaus A. L. išlaikymui periodines išmokas po 200,00 € per mėnesį nuo 2015-11-01 iki 2047-09-09, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pateikimo, t. y. 7200,00 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui A. L. teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti per darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir apie gaunamas pajamas nepateikė. 2016 m. sausio 18 d. atsakovui A. L. teismo šaukimas į posėdį buvo įteiktas per darbovietę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbovietė informavo, jog teismo šaukimą, skirtą A. L., yra gavę, tačiau jis nėra įteiktas, kadangi A. L. neatvyko į darbą (33 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, D. L., ir atsakovas, A. L., yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovės su atsakovu santuoka buvo nutraukta ir ištuoka įregistruota 1991 m. sausio 15 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. A. L. nuo 2006-10-18 nustatytas darbingumo lygis – 15 % (18 b. l.) bei specialus nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007-04-02 iki 2047-09-08 (19 b. l.). 2015-08-05 Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu pripažino A. L. neveiksniu, o 2015-09-15 Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartimi neveiksniam A. L. nustatė globą bei jo globėja ir turto administratore paskyrė jo motiną D. L..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta - jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes - apie vaiko turtą ir pajamas (pašalpas, pajamas gaunamą iš kitų asmenų) ir poreikius (mokestis už gydymą, ugdymą, mokestis už gyvenamosios vietos nuomą ar išlaidos už komunalinius patarnavimus, reikiamoms ugdymo ir priežiūros priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos darbingumo lygio pažymos Nr. DL-1 Nr. 0140376 nustatyta, kad A. L. nustatytas 15 % darbingumas nuo 2006-10-17 iki 2047-09-09 (18 b. l.) bei specialus nuolatinės slaugos poreikis, kur nurodyta, kad netektas darbingumo lygis 75-100 % (19 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo (Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymo) 2 straipsnio 2 punktą nedarbingais ar iš dalies nedarbingais yra asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 % darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 % atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Remiantis šiuo įstatymu bei atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, nustatyta, kad pilnametis A. L. yra nedarbingas.

Tuo atveju, kai vaikas dar būdamas nepilnametis tapo nedarbingas dėl neįgalumo, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma atitinka vienos minimalios mėnesio algos dydį, tuo atveju, jei vaikas neturi specialių poreikių (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nustatyta, kad A. L. yra neįgalus nuo gimimo ir neturi galimybių gauti papildomų pajamų, išskyrus jam skiriamą šalpos pensiją ir jo motinai ieškovei D. L. išmokamą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. D. L. už A. L. nuo 2015-09-01 iki 2050-02-28 paskirta 270,00 Eur tikslinė kompensacija, nuo 2050-03-01 iki 2050-03-07 – 60,97 Eur tikslinė kompensacija (6 b. l.). Taip pat, D. L. už A. L. paskirta šalpos pensija nuo 2015-09-01 iki 2050-02-28 – 216,00 Eur, o nuo 2050-03-01 iki 2050-03-07 – 48,77 Eur (7 b. l.). Kitų pajamų ar turto A. L. neturi (8 b. l.). Ieškovė D. L. pateikė mėnesio išlaidų A. L. suvestinę 617,91 Eur sumai (1, 2 b. l.), iš kurios matyti, kad didžioji būtinųjų išlaidų suma susidaro vaistams bei kasdienių poreikių tenkinimui, t. y. maistui, higienos priemonėms.

Pagal susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką, vaikui turi būti teikiamas išlaikymas, ne mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 350,00 Eur. Dalį šios sumos, t. y. 216,00 Eur moka valstybė, o likusią dalį privalo skirti abu tėvai. Nustatant kiekvieno iš tėvų mokėtino išlaikymo dydį, atsižvelgiama į jų materialinę padėtį. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kitų išlaikytinių. Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad ieškovės vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 1200,00 Eur. Atsakovas A. L. neatvyko į teismo posėdį, nedalyvavo bylos nagrinėjime, nepateikė informacijos apie savo turtinę padėtį, tačiau iš ieškovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, matyti, kad atsakovas A. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo mėnesine alga artima minimaliam mėnesiniam atlyginimui, taip pat iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nuo sūnaus gimimo. Teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad išlaikymo pareiga tarp tėvų paskirstoma proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra dirbantis asmuo bei nepateikė duomenų apie savo turtinę padėti, atsakovas vis tiek privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl pagrįstai manytina, kad atsakovas A. L. turėtų sūnaus A. L. išlaikymui skirti 150,00 Eur sumą, ją indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, vadovaudamasis CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tėvų valdžios lygybės principu, kuris taip pat taikomas išlaikymo teisiniuose santykiuose, atsižvelgdamas į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, jog materialinį išlaikymą ar paramą savo paramos reikalingiems vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis), teismas daro išvadą, jog tiek ieškovė tiek atsakovas turi panašias galimybes teikti sūnui A. L. paramą. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad priteisus pilnamečiui neįgaliam A. L. išlaikymą iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nebus daroma esminė turtinė žala atsakovui (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2047-09-09, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A. L. nedarbingumą nustatė terminuotai. Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šios rūšies – paramos priteisimo bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos - kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikų. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas <...> .

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovas sūnų A. L. paskutinė kartą matė, kai jam buvo 7 mėnesiai ir prie jo išlaikymo materialiai neprisidėjo ir juo nesirūpino visą tą laiką iki šios dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sumažino A. L. išlaikymo išmokas nuo 200,00 Eur iki 150,00 Eur, teismas priteisia ieškovei D. L. iš atsakovo A. L. įsiskolinimą sūnaus A. L. išlaikymui už trejus metus – 5400,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, išskyrus žyminį mokestį, valstybės naudai iš atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. Eur (75 % (dėl išlaikymo priteisimo tenkinta 75 %, dėl įsiskolinimo – 75 %)) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos – 375,00 Eur (advokato teisinės pagalbos išlaidos), tenkančios ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-170 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės D. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo pilnamečiam nedarbingam vaikui priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą neįgaliam pilnamečiam sūnui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2015-11-05, iki 2047-09-09, priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą neįgaliam pilnamečiam sūnui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5400,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2015-11-01.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį Lietuvos Respublikos biudžetui.

Išaiškinti atsakovui A. L., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.