Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo atmestinas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Taigi, papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti priimtas būtent tuo atveju, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

5. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

6. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių, todėl vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, kadangi ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

7. Nors šiuo atveju apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris išnagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka, t. y. teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur įprastai šalių suinteresuotumas yra vienodas, tačiau šiuo atveju apeliantui pateikus apeliacinį skundą iš esmės šalių interesai tapo skirtingi, dėl ko šiuo atveju laikytina, jog yra išimtis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017, 29 punktas).

10. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 30 d. nutartimi apeliacinis skundas paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 7 d. 8.00 val. Apelianto apeliacinio skundo atsisakymas gautas 2023 m. vasario 17 d. penktadienį, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria priimtas apeliacinio skundo atsisakymas ir byla nutraukta priimta 2023 m. vasario 21 d. Pareiškėja apie gautą apeliacinio skundo atsisakymą ir, kad bus priimta nutartis rašytinio proceso tvarka nebuvo informuota. Apeliacinio skundo atsisakymas teisme gautas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, t. y. iki numatyto bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog šalys turėjo teisėtą lūkestį, o taip pat teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja iki bylos nutraukimo nebūdama informuota apie teismo posėdžio, kuriame byla nutraukta, laiką, neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nutraukimo, todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, netaikytinas. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi, kuria nutraukta byla, todėl yra pagrindas jį spręsti, priimant papildomą nutartį.

12. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyrius v. V. P., bylos Nr. 3K-3-443/2006).

13. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame reiškė reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Iš pareiškėjos prie prašymo dėl papildomo sprendimo pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. vasario 9 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 1887,60 Eur sumai, kurią sudaro 1040,00 Eur plius 218,40 Eur PVM už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 520 Eur plius 109,20 Eur PVM suma už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. 2023 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad sąskaita apmokėta 2023 m. kovo 2 d.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį vertintinos ne materialiosios, tačiau procesinės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, t. y. vertinama tai, kurios šalies procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese lėmė šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kadangi bylinėjimosi išlaidos patiriamos būtent dėl bylos nagrinėjimo teisme. Taigi taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp šalies procesinių veiksmų byloje ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.

16. Nustatant šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo procesines priežastis vertinama tai, dėl kurios šalies procesinių veiksmų tokios išlaidos atsirado. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas pradėtas nagrinėti apeliacinės instancijos pareiškėjui T. M. pateikus apeliacinį skundą. Būtent dėl šio procesinio veiksmo pareiškėjai atsirado procesinė pareiga teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurią pareiškėja įvykdė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Aplinkybė, jog pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo- sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja siekė apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Apeliantas apeliacinio skundo atsisakymo priežasčių pareiškime nenurodė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog apelianto procesiniai veiksmai nulėmė pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų kilimą, todėl jam kyla pareiga atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų kiekį (du procesiniai dokumentai), pateiktų procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, reikalaujantis specifinių žinių, byloje nėra keliami sudėtingi teisės klausimai, todėl šiuo atveju pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1000 Eur.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi, neišspręstas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimtina papildoma nutartis ir pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjai iš apelianto 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos L. M. prašymą.

Priimti papildomo nutartį.

Priteisti iš apelianto T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)