Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Vantolina“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Sisneta“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Senoji perkėla“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo T. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo. Ieškovė UAB „Ukmergės statyba“ pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Vantolina“, LUAB ,,Sisneta“ ir UAB ,,Senoji perkėla“, prašydama pripažinti negaliojančiais 2013 m. vasario 8 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. SP-B2013/02-08, sudarytą tarp bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“ atstovaujamos LUAB ,,Sisneta“ ir UAB „Senoji perkėla“ bei 2014 m. vasario 14 d. susitarimą Nr. 2, kuriuo pakeista 2013 m. vasario 8 d. sutartis; taikyti restituciją ir įpareigoti UAB ,,Senoji perkėla“ grąžinti į LUAB ,,Sisneta“ banko sąskaitą 8 341,20 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB ,,Senoji perkėla“ priklausiantį turtą, kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 8 341,20 Eur sumai, o jų nesant ar nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis; uždrausti UAB ,,Vantolina“ naudoti banko sąskaitose esančias lėšas mokėjimams UBA ,,Senoji perkėla“ už teikiamas buhalterines paslaugas bei uždrausti atsakovams vykdyti 2013 m. vasario 8 d. sutartį Nr. SP-B2013/02-08 ir 2014 m. vasario 14 d. susitarimą Nr. 2. Nurodė, kad ginčijami sandoriai sudaryti nesąžiningai, tarp susijusių asmenų, atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Senoji perkėla“ apyvarta yra apie 10 000 - 20 000 Eur per metus, 8 341,20 Eur suma įmonei yra didelė, todėl atsakovė gali bandyti slėpti turtą, kad atsiskaitymas su kreditoriumi pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Bankroto administratorius UAB ,,Vantolina“ sudaryto sandorio nenutraukia, moka pinigus UAB ,,Senoji perkėla“, tokiu būdu yra didinama ieškovei ir kitiems kreditoriams daroma žala, t. y. didinamos administravimo išlaidos bei mažinama lėšų, kurios galėtų būti išmokėtos kreditoriams, suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-5333-467/2016, nagrinėdamas UAB ,,Vantolina“ skundą dėl LUAB ,,Sisneta“ 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas ir dėl buhalterinės apskaitos paslaugų iš UAB ,,Senoji perkėla“ pirkimo pagrįstumo, konstatavo, kad LUAB ,,Sisneta“ kreditoriai 2014 m. liepos 8 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu jau buvo pritarę kiekvieną mėnesį skirti 800 Lt (231,70 Eur) buhalterinės apskaitos vedimui. Administratorius, pirkęs paslaugas kiekvieną mėnesį po 231,70 Eur, neviršijo kreditorių patvirtintos administravimo sąmatos, todėl, teismo vertinimu, UAB ,,Ukmergės statyba“ pretenzijos šiuo klausimu yra nepagrįstos. Dėl to teismas atmetė ieškovės prašymą uždrausti UAB „Vantolina“ naudoti LUAB „Sisneta“ banko sąskaitose esančias lėšas mokėjimams UAB „Senoji perkėla“. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų įvertinti UAB ,,Senoji perkėla“ finansinį pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą ar rodytų sunkią jos turtinę padėtį, taip pat, jog ieškinio suma (8 341,20 Eur) UAB ,,Senoji perkėla“ yra būtų didelė. Priešingai, iš pateikto grafiko matyti, kad UAB „Senoji perkėla“ apyvarta 2012-2016 metais yra stabili, t. y. 10 000 – 20 000 Eur per metus, kas rodo gerą įmonės finansinę būklę. Taip pat nepateikti įrodymai, kad UAB ,,Senoji perkėla“ ketina nuslėpti ar perleisti savo turtą kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad nėra galimybės padaryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,Senoji perkėla“ atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo ar spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, taip pat prieštarauja teisingumo principui. Apeliantė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, pateikė jo argumentus patvirtinančius dokumentus. Teismas įvertino ieškinio pagrįstumą kitos civilinės bylos kontekste, o ne kaip savarankišką procesinį dokumentą su savarankiškais reikalavimais. Pareikštas ieškinys buvo susietas su kita civiline byla, kurioje nagrinėjamos aplinkybės nėra analogiškos aplinkybėms, nurodytomis ieškinyje. Be to, teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė dėl šalių ginčo. Todėl nebuvo objektyvus, pasiremiant kitos civilinės bylos duomenimis suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovėms. Atsakovės UAB ,,Vantolina“ ir UAB ,,Senoji perkėla“ yra susiję tarpusavyje. Atsakovės sudarė sandorį CK 6.67 straipsnio 7 punkto pagrindu laikytiną nesąžiningu. Todėl yra pagrįsta tikimybė, kad atsakovės ir toliau elgsis nesąžiningai, priešingai kreditoriaus interesams. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas teisingumo principas, toliau galimai bus daroma žala apeliantei, nebus siekiama skirtingų interesų pusiausvyros, vienai pusei suteikiant nepagrįstą pranašumą. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų apsaugoti kreditoriaus interesai bei nedidinama žala. Ieškovė neturi galimybių gauti atsakovės UAB ,,Senoji perkėla“ buhalterinių dokumentų, tačiau su ieškiniu buvo pateiktas grafikas, iš kurio matyti, kad šios įmonės apyvarta tik 10 000 – 20 000 Eur per metus. Lyginant ieškinio sumą su apyvartos vidurkiu, ieškinio suma sudaro daugiau nei pusę vidutinės įmonės apyvartos, todėl ieškinio suma atsakovei yra didelė. UAB „Vantolina“ ir toliau mokant UAB ,,Senoji perkėla“ suma didės ir pagrįstai gali susidaryti situacija, kad grąžintina suma viršytų atsakovės metinę apyvartą. Todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nes UAB „Senoji perkėla“ tokių lėšų savo dispozicijoje neturėtų. Teismas neišanalizavo visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į apeliantės keliamą atsakovių galimo nesąžiningumo problemą, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimą pažeidė teisingumo principą. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas tinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumo klausimą ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantės reikalavimai yra preliminariai nepagrįsti, Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog ieškinio suma atsakovei UAB „Senoji perkėla“ nėra didelė.Preliminariai vertinant apeliantės reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad ginčijamos sutarties sudarymo ir vykdymo tinkamumą bei teisėtumą įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra patvirtinę Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, teismas, preliminariai vertindamas apeliantės reikalavimo pagrįstumą, turėjo teisę vadovautis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir juose konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis.Nors apeliantė deklaratyviai nurodo tariamą atsakovių nesąžiningumą, bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesų pažeidimą, tačiau nenurodė konkrečių kreditorių teisių pažeidimų. Apeliantė neidentifikavo, kokia konkreti teisė yra pažeidžiama ir kokią teisę ji šioje byloje gina. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Senoji perkėla“ ginčo suma būtų didelė. UAB „Senoji perkėla“ yra stabiliai veikianti bendrovė, kurios finansinė padėtis yra pakankamai gera, kad ji būtų pajėgi įvykdyti byloje keliamą reikalavimą. BUAB „Sisneta“ buvo teikiamos buhalterinės paslaugos, todėl apeliantės pareikšto reikalavimo patenkinimas visa apimtimi yra netikėtinas, t. y. net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų apeliantės pareikštą reikalavimą pripažinti pagrįstu, priteisiamos sumos dydis neabejotinai būtų mažinamas, atsižvelgiant į suteiktų buhalterinių paslaugų apimtį. Todėl apeliantės realaus reikalavimo dydis yra mažesnis už nurodytą ieškinyje.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju apeliantė pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti dvejopo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Senoji perkėla“ turto areštą 8 341,20 Eur sumai bei draudimą UAB ,,Vantolina“ naudoti banko sąskaitose esančias lėšas mokėjimams UAB ,,Senoji perkėla“ už teikiamas buhalterines paslaugas, taip pat draudimą atsakovėms vykdyti 2013 m. vasario 8 d. sutartį Nr. SP-B2013/02-08 ir 2014 m. vasario 14 d. susitarimą Nr. 2, t. y. ginčijamas sutartis. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškinio reikalavimų tikėtiną nepagrįstumą bei nebuvimą grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindžia tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas; atsakovės tarpusavyje susiję; atsakovei UAB „Senoji perkėla“ ieškinio suma yra didelė, todėl apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas; taip pat nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas teisingumo principas, toliau galimai bus daroma žala kreditoriams, tarp jų ir apeliantei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad apeliantė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, padarė vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5333-467/2016 priimta įsiteisėjusia 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiama ir dėl buhalterinės apskaitos paslaugų iš UAB ,,Senoji perkėla“ pirkimo pagrįstumo. Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Todėl iš esmės ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga teisminėje praktikoje beveik visais atvejais (kaip ir nagrinėjamu) šalių, o neretai ir skirtingų teismų yra vertinama priešingai. Nagrinėjamu atveju neatmestina, kad pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-5333-467/2016 ir atsakovių atsiliepime nurodomuose teismų procesiniuose sprendimuose jau nustatytos aplinkybės galimai bus reikšmingos, tačiau tai, kiek ir kokios aplinkybės gali būti reikšmingos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, juo labiau kad toje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamų sutarčių negaliojimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys nėra pagrįstas nei tikėtinumo vertinimo aspektu, pakankamai abejotina. Tačiau, net ir nesutikus su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo dėl žemiau nurodomų motyvų. Kaip minėta, apeliantė prašo taikyti dvejopo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.) bei įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.).

Dėl UAB „Senoji perkėla“ turto arešto

Bylose, kai tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, atsakovo turto arešto klausimas paprastai iš tikrųjų yra aktualus. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turto atžvilgiu taikymui. Apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindžia didele ieškinio suma. Tačiau bendrąja prasme ši suma (8 341,20 Eur) santykinai nėra didelė. Apeliantės pateikti įrodymai – išrašas iš www.rekvizitai.lt apie UAB „Senoji perkėla“ metines apyvartas 2012-2016 metais taip pat neteikia pagrindo manyti, kad atsakovė – veikiantis privatus pelno siekiantis juridinis asmuo – neturės galimybių grąžinti priteistų sumų arba jų išieškojimas bus itin apsunkintas (CPK 185 str.). Įvertintina ir tai, kad pati apeliantė neįrodinėja, jog ši atsakovė apskritai jokių paslaugų faktiškai neteikia, mokėjimus pagal sutartį gauna už neatliktus darbus, o tai reiškia, jog atsakovei ir ieškinio reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia tenkinimo atveju išliks teisė į (blogiausiu atsakovei atveju - bent dalinį) apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakove, jog ir teismui pripažinus apeliantės reikalavimus pagrįstais, priteisiama suma (jei ir būtų priteisiama) nebūtinai būtų ieškinio sumos dydžio (žr. nutarties 8.5 punktas). Kita vertus, bet kuriuo atveju ir didelė ieškinio suma savaime nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymui. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje (ypač paskutinio laikotarpio) yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jos gali būti taikomos tada, kai yra faktinių duomenų ar bent pakankamai svarių argumentų apie atsakovo tikėtiną nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.).Apeliantė atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovės tarpusavyje yra susijusios bei sudariusios sandorį, kuris CK 6.67 straipsnio 7 punkto pagrindu laikytinas nesąžiningu, t. y. apeliantė atsakovių nesąžiningumą grindžia materialinės teisės norma, kuri reglamentuoja nesąžiningumo prezumpciją. Tačiau ši aplinkybė yra viena iš reikšmingų nustatinėtinų aplinkybių sprendžiant dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, bet ji savaime dar nepagrindžia nesąžiningumo tuo aspektu, kad UAB „Senoji perkėla“ ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį turtą. Todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Senoji perkėla“ nesąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Kitų duomenų apie šios atsakovės galimą nesąžiningumą, t. y. ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantė (CPK 12 str., 178 str.).Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Senoji perkėla“ turto atžvilgiu (CPK 144 str. 1 d.).

Dėl draudimo UAB „Vantolina“ naudoti banko sąskaitose esančias lėšas bei draudimo vykdyti ginčijamas sutartis

Apeliantė taip pat prašė uždrausti UAB ,,Vantolina“ naudoti banko sąskaitose esančias lėšas mokėjimams UAB ,,Senoji perkėla“ už teikiamas buhalterines paslaugas bei uždrausti atsakovėms vykdyti ginčijamas sutartis, nes netaikius šių apribojimų, toliau galimai bus daroma žala kreditoriams, tarp jų ir apeliantei. Taigi, apeliantė šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalyje 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Pažymėtina, kad iš esmės ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma atsižvelgiant į bendrą tokių priemonių tikslą – užtikrinti galimo apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ji kartu yra susijusi ir su prevenciniu siekiu nebeleisti didėti padarytai žalai, taip pat užkirsti kelią naujos žalos atsiradimui.Sutarčių pripažinimas negaliojančiomis nereikalauja priverstinio sprendimo vykdymo procedūros. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog nutarties 22 punkte apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas lemtų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar sprendimas apskritai negalėtų būti įvykdytas. Tačiau, kaip minėta, apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prevenciniu tikslu – užkertant kelią žalos atsiradimui. Apeliantė, prašydama taikyti prevencinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus, turi pagrįsti teiginį, kad tokios priemonės taikymas padės išvengti naujos ar papildomos žalos atsiradimą, kitaip tariant, neįpareigojus atsakovės atlikti tam tikrų veiksmų atsiras žala arba padidės jau padarytos žalos mastas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai neteikia pagrindo tokiai išvadai. Visų pirma, jau yra minėta, kad apeliantė neįrodinėja, jog atsakovė UAB „Senoji perkėla“ faktiškai paslaugų neteikia. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad LUAB „Sisneta“ (administratorius) apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir tokio pobūdžio atsiskaitymai įmonei savaime daro (ir darys) žalą. Juo labiau kad įtikinamų argumentų, jog mokama 231 Eur suma akivaizdžiai neatitinka teikiamų paslaugų apimties ir vertės, apeliantė taip pat nėra pateikusi. Antra, apeliantė neįrodinėja, kad teikiamos buhalterinės apskaitos paslaugos apskritai nereikalingos ir neteiktinos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Vantolina“ vykdomi mokėjimai UAB „Senoji perkėla“ už teikiamas buhalterines paslaugas neviršijo LUAB „Sisneta“ kreditorių patvirtintos šioms paslaugoms sąmatos, taigi, tiek paslaugų reikalingumas, tiek jų apmokėjimo dydis kreditorių yra įvertintas. Todėl LUAB „Sisneta“ tokias išlaidas, nepažeisdama kreditorių interesų, patirtų ir tuo atveju, jei sutartys šioms paslaugoms būtų sudarytos su kitais juridiniais asmenimis. Vien aplinkybė, kad sutartis, apeliantės nuomone, turėtų būti pripažinta negaliojančia tuo pagrindu, jog ji sudaryta būtent su UAB „Senoji perkėla“, kitaip tariant, paslaugas teikia subjektas, su kuriuo sutartis negalėjo būti sudaryta, neteikia pagrindo išvadai, kad mokėjimas už gautas paslaugas, kurių reikalingumas nepaneigtas, vertintinas įmonei daroma žala tik dėl fakto, kad jis vykdomas būtent šiam subjektui (o kitu atveju analogiškas sumokėjimas žalos padarymo jau nebereikštų). Taigi, apeliantė šioje proceso stadijoje neįrodė, kad neįpareigojus atsakovių atlikti tam tikrus veiksmus atsirastų žala arba padidėtų jau padarytos žalos mastas (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus motyvus, darytina išvada, kad apeliantės prašomas taikyti draudimas apskritai naudoti lėšas atsiskaitymams už gautas buhalterines paslaugas prieštarautų galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui. Kita prašoma laikinoji apsaugos priemonė - ginčijamų sutarčių vykdymo draudimas - nagrinėjamu atveju faktiškai lemtų tik sutarties su UAB „Senoji perkėla“ nebevykdymą, tačiau iš esmės neatliktų savo paskirties - prevencinės funkcijos žalos atsiradimui ar padidėjimui, o dėl to netaikytina. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.