- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eA-1006-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00290-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal L. Č. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. SD-5701 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
3. Paaiškino, kad per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti jam priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydamas projekto rengimo tikslus ir uždavinius – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), tokius duomenis pareiškėjas turėjo pateikti pagal ŽPDRIS sistemą ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas, kaip Žemės sklypo savininkas, yra projekto rengimo iniciatorius pagal Taisyklių 13.4. punktą, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydamas Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS (Taisyklių 19 punktas). Nei Taisyklėse, nei ŽPDRIS sistemoje nėra nurodyta jokių papildomų duomenų, kuriuos iniciatorius turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui su savo prašymu, teikdamas prašymą per ŽPDRIS pareiškėjas nurodė visus duomenis, kurių iš jo reikalavo sistema. Jokių kitų duomenų, teikdamas prašymą dėl projekto rengimo pradžios pagal ŽPDRIS sistemą ar pagal Taisykles, iniciatorius neprivalo pateikti.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, priėmė neigiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti rengti Projektą ir nurodė, jog kartu su prašymu nėra pateikta schema, kurioje būtų matyti, kaip planuojamas dalinti žemės sklypas, o tai neleidžia tinkamai įgyvendinti Taisyklių 25 punkto nuostatų. Pareiškėjo nuomone, šis Sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja Taisyklių nuostatoms, nepagrįstas ir pažeidžia ultra vires (viršijant įgaliojimus) principą.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Taisyklių 25 punktas, minimas Sprendime, reglamentuoja reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išdavimą ir turinį, kurie yra išduodami tik priėmus sprendimą rengti projektą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neprašė ir negalėjo prašyti atsakovo išduoti projekto rengimo reikalavimus, kurie bus išduoti tik pradėjus rengti Projektą.
6. Teigė, kad Administracija painioja Projekto parengiamuosius darbus ir projekto rengimo stadijas. Schema yra rengiama po to, kai priimamas sprendimas dėl projekto rengimo pradžios ir išduodami reikalavimai pagal kuriuos projektas (schema) turi būti rengiami. Administracijos reikalaujama pateikti schema objektyviai neturi ir neturės jokios įtakos išduodant Projekto rengimo reikalavimus, o parengti tokią schemą, kol nėra išduoti projekto rengimo reikalavimai, yra objektyviai neįmanoma. Pareiškėjo nuomone, administracija turėtų išduoti reikalavimus remdamasi galiojančiais teritorijų planavimų dokumentų sprendiniais; tuose reikalavimuose bus nurodyti planuojamai teritorijai aktualūs Bendrojo plano ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nustatytas reikalavimas įgyvendinti tuos sprendinius rengiant projektą. Reikalavimai (galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai) apims galimus žemės naudojimo būdus ir pobūdžius ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytas įrengti inžinerinės infrastruktūros teritorijas (perspektyvines gatves) bei kitus reikalavimus, kuriuos įgyvendinti privalės projekto rengėjas. Tik gavęs šiuos reikalavimus, pareiškėjas ir projekto rengėjas žinos, koks sklypas turės būti suformuotas inžinerinei infrastruktūrai, tokio sklypo vieta, plotas, ribos, taip pat į kokius žemės naudojimo reglamentus patenka dalijamas Žemės sklypas ir pagal tai galės priimti sprendimą dėl Žemės sklypo teritorijos padalijimo į atskirus žemės sklypus. Neturint minėtų reikalavimų svarstyti apie tai į kiek ir kokių sklypų bus dalinamas Žemės sklypas net nėra prasmės.
7. Pareiškėjo nuomone, įvykdžius reikalavimą ir pateikus prašomą schemą, Administracija atsisakytų leisti pradėti Projekto rengimą tuo pagrindu, kad pareiškėjo planai neva prieštarautų būsimiems (dar neišduotiems) atsakovo reikalavimams projekto rengimui, t. y. galiojantiems Savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; todėl teisės aktų leidėjas ir yra nustatęs tokį eiliškumą, kad pirmiausia yra pradedamas rengti projektas, išduodami reikalavimai ir tik turint reikalavimus yra rengiami brėžiniai, kuriuos vertina planavimo organizatorius ir kitos institucijos. Administracijos reikalavimas pateikti iniciatoriui kažkokią schemą, kuriame būtų nustatyta kaip jis ketina dalinti žemės sklypą (į kiek sklypų, kokios bus tų sklypų ribos), kuomet dar nėra išduoti projekto rengimo reikalavimai, yra ad absurdum (absurdiška). Pareiškėjas gali turėti labai įvairių norų ir įsivaizdavimų kaip jis norėtų dalinti žemės sklypą, tačiau realūs norai / galimybės bus aiškios tik po reikalavimų projekto rengimui išdavimo, todėl pareiškėjui investuoti į schemų rengimą yra beprasmiška. Administracijos direktorius, priimdamas Sprendimą, peržengė jam nustatytos kompetencijos ribas, jame nustatydamas pareiškėjui nelogišką, nepagrįstą ir neteisėtą reikalavimą, todėl šis Sprendimas turi būti panaikintas ir jis turi būti įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsakovas atsiliepime Komisijai paaiškino, kad Administracija 2024 m. liepos mėn. gavo pareiškėjo prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pateiktą per ŽPDRIS (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašyme nurodyti projekto tikslai ir uždaviniai – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) ir padalinti į du ar daugiau žemės sklypų. Administracija pareiškėjui išaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 25 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad rengiant savivaldybės bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) koreguoti galiojančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus jeigu šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. įvyko Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo (toliau – BP2 keitimas) viešasis svarstymas. Pagal BP2 keitimo numatomus sprendinius, pertvarkomo Žemės sklypo dalis patenka į Gyvenamojo intensyvaus užstatymo zona su žemės ūkio veiklos mokslo reikmėms galimybe (U_GG_I2_F) teritoriją, kuriai rengiami detalieji planai, bei likusi dalis dar patenka ir į specializuotų ūkių ir žemės ūkio teritorijų zoną (ZU_S_F). BP2 keitimo aiškinamajame rašte nurodyta, jog, jei žemės sklypas, užimantis 1 ha ir mažiau ploto, patenka į dvi ar daugiau apibendrintų funkcinių zonų, gali būti vystomas pasirinktinai pagal vienos apibendrintos funkcinės zonos (į kurią patenka dalimi) reikalavimus (laikoma, kad pasirinktosios funkcinės zonos ribos sutampa su žemės sklypo ribomis). Tuo atveju, jei žemės sklypas, užimantis daugiau nei 1 ha, patenka į dvi ar daugiau apibendrintų funkcinių zonų, jis dalinamas teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus skirtingų apibendrintų funkcinių zonų ribas ir atitinkamai taikomi skirtingų apibendrintų funkcinių zonų reikalavimai. Žemės sklypai, kuriems taikomos detalizuotos funkcinės zonos ir kurie patenka į dvi ar daugiau detalizuotų funkcinių zonų, dalinami teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus skirtingų detalizuotų funkcinių zonų ribas ir atitinkamai taikomi skirtingų detalizuotų funkcinių zonų reikalavimai. Vadovaujantis funkcinių zonų reglamentavimu, tenkinant Bendrojo plano 2-ojo keitimo tekstinėje ir grafinėje dalyje išdėstytus reikalavimus (žr. Bendrojo plano aiškinamąjį raštą, grafinę dalį, atitinkamą Teritorijų naudojimo reglamentų aprašomąją lentelę ir kt.), numatomas projekto tikslas nėra įgyvendinamas, kadangi dalis Žemės sklypo gali būti pertvarkoma tik žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, o kita dalis – detaliuoju planu. Pažymėjo, kad Žemės sklypas yra didesnis negu 1 ha, todėl turi būti padalinamas atskiriant skirtingas funkcines zonas. Atsižvelgiant į tai, kad numatomas projekto tikslas nėra įgyvendinamas, nes Žemės sklypas pagal BP2 keitimą, kuriam atlikta viešinimo procedūra, patenka į dvi skirtingas funkcines zonas, kurių pertvarkymas taip pat numatomas skirtingais būdais, atsisakė leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikia atskirti dvi funkcines zonas, todėl pareiškėjas turi teikti naują prašymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su jame patikslintu tikslu bei pasiūlymų schemą; planuojant naujus sprendinius pertvarkomai teritorijai įsivertinti ir tai, kad per jo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą; pagal BP2 keitimo sprendinius numatomas gatvės tęstinumas.
10. Administracija 2024 m. spalio mėn. gavo pareiškėjo prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (per ŽPDRIS, paslauga Nr. (duomenys neskelbtini)), prašyme nurodyti projekto tikslai ir uždaviniai – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų. Nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us); siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai; prašymas patikslintas nurodant: žemės sklypas bus dalinamas vadovaujantis galiojančio bendrojo plano sprendiniais į du ar daugiau žemės sklypus, tame tarpe atidalinant atskirus žemės sklypus reikalingus inžinerinės infrastruktūros koridoriams suformuoti. Administracija išaiškino, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 25 punktas nurodo, kad išduodami reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais; reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Nagrinėjamu atveju, kartu su prašymu turi būti pateikta schema, kurioje būtų matyti, kaip planuojamas dalinti žemės sklypas. Elgdamasis nuosekliai ir atsakingai atsakovas nurodė, kad pateikti schemą buvo prašoma Administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 12 d. rašte Nr. SD-3900. Tik pateikus schemą galima vertinti, ar projekto sprendiniai bus įgyvendinami, ar projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų – teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams (Taisyklių 2 punktas).
11. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kad kartu su prašymu nėra pateikta schema, kurioje būtų matyti, kaip planuojamas dalinti Žemės sklypas, o tai neleidžia tinkamai įgyvendinti Taisyklių 25 punkto nuostatų, ir buvo atsisakyta leisti pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Neužkirsdamas kelio pareiškėjui įgyvendinti jam aktualius reikalavimus, atsakovas išaiškino, kad teikiant naują prašymą žemės sklypo formavimui ir pertvarkymui kartu pateikti ir schemą, kurioje matyti kaip planuojama pertvarkyti teritoriją.
12. Atsakovas pažymėjo, kad skirtingų miestų ir rajonų tikslai negali būti vienodi, o pareiškėjas turi suformuoti konkrečius tikslus savo sklypui ir pateikti schemą. Pareiškėjo teritorijos plotas yra 3,3336 ha – didelė teritorija. Schema reikalinga tam, kad Administracija matytų į kiek sklypų planuojama dalinti sklypus, kokio dydžio bus sklypai, kur planuojamos nuovažos ir tik tada vertinti ar galima šiose vietose rengti nuovažas, ar nustatomi kiti reikalavimai. Apsprendžiamas kelių plotis, taip užtikrinamas Taisyklių 42 punktas – formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
13. Skundžiamame Sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, atsispindi faktinis ir teisinis priimto sprendimo pagrindas, motyvacija bei turinys, nes Administracija priimdama sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Skundžiamas Sprendimas gali būti panaikintas tuo atveju, jeigu jis būtų neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir (ar) jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ir (ar) priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo pateikti argumentai ir motyvai neįrodo, jog skundžiamas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams ir (ar) yra priimtas pažeidžiant administracines procedūras; Sprendime atsispindi faktinis ir teisinis priimto sprendimo pagrindas, motyvacija bei turinys; jis yra aiškus bei atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
II.
14. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2025 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 21RE1-(AG1-360/09-2024) pareiškėjo skundą atmetė.
Atsiliepimas
15. Komisija, įvertinusi faktines aplinkybes, pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas atitinka esminius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat Komisija nenustatė, kad priimant skundžiamą Sprendimą būtų pažeistos administraciniam sprendimui priimti būtinos procedūros. Komisija nenustatė atsakovo veiksmuose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir numatytų procedūrinių pažeidimų. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, Komisija netenkino ir išvestinio reikalavimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
16. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2025 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 21RE1-(AG1-360/09-2024) ir pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti Administracijos Sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
17. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris suformuotas projektu Nr. (duomenys neskelbtini) (parengtas pagal Administracijos 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. ĮS-3936) padalijus prieš tai buvusį žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus. Projekto parengimo tikslas buvo žemės sklypo padalijimas tarp bendraturčių, pagal bendraturčių nustatytą naudojimosi tvarką. Pareiškėjas, atidalijęs jam priklausančią žemę iš bendrosios nuosavybės ir suformavęs žemės sklypą, siekdamas naudoti daiktą pagal jo paskirtį, per ŽPDRIS pateikė prašymą organizuoti jam priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydamas projekto rengimo tikslus ir uždavinius – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, priėmė neigiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti rengti projektą, nurodžiusi, kad kartu su prašymu nėra pateikta schema, kurioje būtų matyti, kaip planuojamas dalinti žemės sklypas. Tačiau Sprendime nėra nurodyta ir išaiškinta, kodėl Administracija reikalauja pareiškėjo su prašymu pateikti žemės sklypo padalijimo schemą, ir kam tokia schema rengiama. Komisija šiuo atveju pati nusprendė savo sprendime surašyti Sprendimo motyvus, kurių pačiame Sprendime nebuvo pateikta.
18. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju esminis klausimas, vykdant reikalavimą parengti schemą, yra tai, pagal kokį teritorijų planavimo dokumentą pareiškėjas turėtų parengti atsakovo reikalaujamą schemą – pagal šiuo metu galiojantį Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (su atliktais pakeitimais) (toliau – Bendrasis planas) ar pagal numatytus Bendrojo plano 2-ojo keitimo, t. y. būsimus bendrojo plano, sprendinius. Kaip nurodo pareiškėjas, tai yra nustatoma institucijoms išduodant reikalavimus projekto rengimui, kuriame kiekviena institucija aiškiai nurodo, pagal kokius teritorijų planavimo dokumentus turi būti rengiamas projektas ir kokios dar sąlygos turi būti įvykdytos. Nagrinėjamu atveju viena iš tokių sąlygų būtų reikalavimas suformuoti atskirą žemės sklypą inžinerinei infrastruktūrai – gatvei, aiškiai nurodant tos gatvės vietą ir kategoriją (pagal tai nustatomas gatvės plotis ir kiti parametrai). Pareiškėjas, rengdamas reikalaujamą pateikti schemą, negali žinoti, kurią gatvę ir kokias žemės naudojimo paskirtis jis turėtų numatyti, kai galiojantis Bendrasis planas nustato vienokius sprendinius, o rengiamas bendrasis planas numato kitokius sprendinius. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateiks schemą, kuri bus parengta pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius, jo prašymas greičiausiai bus atmestas, remiantis TPĮ 25 straipsnio 9 dalimi, nes planavimo tikslai prieštarauja rengiamam bendrajam planui. Atitinkamai pateikus schemą, parengtą pagal būsimo bendrojo plano sprendinius, ji galėtų būti atmesta remiantis TPĮ 50 straipsniu, nes planavimo tikslai prieštarautų galiojančio Bendrojo plano sprendiniams.
19. Pareiškėjas nurodė, kad nors Komisijos sprendime nurodyta, jog reikalavimas su prašymu dėl projekto rengimo pradžios pateikti schemą Taisyklių) 2 ir 25 punktuose, jis nėra įtvirtintas minėtose nuostatose. Taigi, nei Komisijos sprendime, nei Sprendime nėra nurodytos teisės normos, kurios įtvirtintų reikalavimą planavimo iniciatoriui, teikiančiam prašymą dėl projekto rengimo, pateikti būsimo projekto sprendinių schemą. Pagal Taisyklių 25 punkto nuostatas, iš tikrųjų yra rengiama schema, kuri numato būsimo projekto sprendinius (planuojamos teritorijos paskirtį, reikalavimus inžinerinei infrastruktūrai), tačiau šis veiksmas atliekamas jau priėmus sprendimą rengti projektą (šiuo atveju atsisakyta pradėti projekto rengimą) ir jį šiuo atveju turėtų atlikti ne pareiškėjas (projekto rengimo iniciatorius), o atsakovas.
20. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija savo sprendimą motyvavo ne galiojančiais teisės aktais (galiojančio Bendrojo plano sprendiniais), bet rengiamo teisės akto projekto (būsimo bendrojo plano) sprendiniais. Tokia argumentacija, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Atsižvelgdamas į aktualias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, pareiškėjas pabrėžė, kad rengiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas nėra paskelbtas nei Teisės aktų registre, nei Teritorijų planavimo dokumentų registre. Oficialus norminių aktų paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga teisės aktams įsigalioti. TPĮ 25 straipsnio 9 dalies nuostata įtvirtina savivaldybės bendrojo plano projekto (dar nepriimto teisės akto) galią, kuria yra paneigiami ir galiojantys norminiai teisės aktai: rengiami detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniai turi atitikti ne galiojančio bendrojo plano sprendinius (įregistruoto Teisės aktų registre ir Teritorijų planavimo dokumentų registre), bet rengiamo bendrojo plano projekto sprendinius.
21. Rengiamam bendrojo plano pakeitimo projektui nepritarė eilė skirtingų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą atliekančių ir labai skirtingus interesus (nuo aplinkosaugos iki kelių) atstovaujančių subjektų.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas teigė, kad jo prašyme atsakovui yra aiškiai nurodyta, jog jis siekia padalinti Žemės sklypą ir pakeisti jo paskirtį pagal galiojančių teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Atsižvelgiant į tokius planavimo tikslus, tai niekaip neprieštarauja / nepaneigia nei Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies nuostatos, nei rengiamo Bendrojo plano projekto sprendinių, pagal kuriuos pareiškėjo Žemės sklypas patenka į dvi skirtingas funkcines zonas. Jokiame Bendrojo plano sprendinyje nėra tokio reikalavimo, koks yra parašytas Komisijos sprendime, kad dalis Žemės sklypo gali būti pertvarkoma tik žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, o kita dalis – detaliuoju planu. Atsakovas Sprendime jokių skirtingų funkcinių zonų ir skirtingų jų padalijimo reikalavimų nemini, nes negali remtis projektinės stadijos dokumentais.
23. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad byloje kilęs ginčas gali būti nagrinėjamas siaurąja ir plačiąja prasme: nagrinėjant jį siaurąja prasme, pakaktų remtis įgaliojimų viršijimo doktrina ir konstatuoti, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo pateikti schemą, todėl atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, o Komisija atitinkamai išėjo už ginčo ribų ir papildė Sprendimą naujais argumentais; nagrinėjant ginčą plačiąja prasme, galėtų būti keliama konstitucinė problema ir pareiškėjas pritartų kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies atitikties Konstitucijai. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai netvirtinant pakeisto Bendrojo plano (naujas bendrojo plano pakeitimas šiuo metu vėl yra iš esmės pradinėje jo rengimo stadijoje) negalimas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, taip iš esmės ribojama galimybė pareiškėjui įgyvendinti jo nuosavybės teises į Žemės sklypą. Šiuo atveju atsakovas perkelia pareiškėjui jam tenkančią atsakomybę nustatyti, apibrėžti reikalavimus žemės sklypo formavimui ir pertvarkymui pareiškėjui.
Atsiliepimas
24. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
25. Atsakovas nurodė, kad Administracija pareiškėjui išaiškino, jog pagal TPĮ 25 straipsnio 9 dalį, rengiant savivaldybės bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) koreguoti galiojančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, jeigu šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams.
26. Bendrojo plano 2-ojo keitimo aiškinamajame rašte nurodyta, jei žemės sklypas, užimantis 1 ha ir mažiau ploto, patenka į dvi ar daugiau apibendrintų funkcinių zonų, jis gali būti vystomas pasirinktinai pagal vienos apibendrintos funkcinės zonos (į kurią patenka dalimi) reikalavimus (laikoma, kad pasirinktosios funkcinės zonos ribos sutampa su žemės sklypo ribomis). Tuo atveju, jei žemės sklypas, užimantis daugiau nei 1 ha, patenka į dvi ar daugiau apibendrintų funkcinių zonų, jis dalinamas teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus skirtingų apibendrintų funkcinių zonų ribas ir atitinkamai taikomi skirtingų apibendrintų funkcinių zonų reikalavimai. Žemės sklypai, kuriems taikomos detalizuotos funkcinės zonos ir kurie patenka į dvi ar daugiau detalizuotų funkcinių zonų, dalinami teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus skirtingų detalizuotų funkcinių zonų ribas ir atitinkamai taikomi skirtingų detalizuotų funkcinių zonų reikalavimai. Vadovaujantis funkcinių zonų reglamentavimu, pagal Bendrojo plano 2-ojo keitimo tekstinėje ir grafinėje dalyje išdėstytus reikalavimus, numatomas projekto tikslas nėra įgyvendinamas, kadangi dalis ginčo žemės sklypo gali būti pertvarkoma tik žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, o kita dalis – detaliuoju planu. Taigi, kadangi žemės sklypas yra didesnis negu 1 ha, jis turi būti padalinamas atskiriant skirtingas funkcines zonas. Todėl Administracija, atsižvelgdama į tai, kad numatomas projekto tikslas nėra įgyvendinamas, nes ginčo Žemės sklypas pagal Bendrojo plano 2-ąjį keitimą, kuriam atlikta viešinimo procedūra, patenka į dvi skirtingas funkcines zonas, kurių pertvarkymas taip pat numatomas skirtingais būdais, atsisakė leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo atveju kadangi pirmiausia reikia atskirti dvi funkcines zonas, pareiškėjas turi teikti naują prašymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su jame patikslintu tikslu bei pasiūlymų schemą. Taip pat planuojant naujus sprendinius pertvarkomai teritorijai turi būti įsivertinta ir tai, kad per pareiškėjo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą, pagal Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinius, numatomas gatvės tęstinumas.
27. Administracija pareiškėjui išaiškino, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami vadovaujantis Taisyklėmis. atsižvelgiant į Taisyklių 25 punktą, kartu su prašymu turi būti pateikta schema, kurioje būtų matyti, kaip planuojamas dalinti žemės sklypas. Elgdamasi nuosekliai ir atsakingai Administracija nurodė, kad pateikti schemą buvo prašoma Administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 12 d. rašte Nr. SD-3900. Tik pateikus schemą galima vertinti, ar projekto sprendiniai bus įgyvendinami, ar jie neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, darančius įtaką projekto sprendiniams (Taisyklių 2 punktas). Šiame kontekste atsakovas pabrėžė, kad skirtingų miestų ir rajonų tikslai ir siekiai yra skirtingi ir negali būti vienodi, o pareiškėjas turi suformuoti konkrečius tikslus savo sklypui ir pateikti schemą. Šiuo atveju pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas (3,3336 ha) yra didelė teritorija, o schema reikalinga tam, kad atsakovas matytų, į kiek žemės sklypų planuojama ją dalinti, kokio dydžio bus žemės sklypai, kur planuojamos nuovažos ir tik tada vertinti, ar galima šiose vietose rengti nuovažas, ar nustatomi kiti reikalavimai. Atsakovo nuomone, kiekvienu atveju tik pateikus schemą atsakovas gali vertinti konkretaus prašymo galimybes ir reikalavimus jam įgyvendinti, neturint schemos, reikalavimai nebūtų konkretūs ir didelė tikimybė, kad pateikti sprendiniai nebūtų derinami, ar nebūtų rengiami konkretūs reikalavimai.
Atsiliepimas
28. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti argumentai ir motyvai neįrodo, jog Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams ir (ar) yra priimtas pažeidžiant administracines procedūras. Sprendime atsispindi faktinis ir teisinis priimto sprendimo pagrindas, motyvacija bei turinys. Sprendimas yra aiškus bei atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
29. Atsakovas papildomai nurodė, kad reikalavimas pateikti schemą yra teisėtas ir pagrįstas, tai yra įprasta atsakovo praktika, atitinkanti ir teisės aktų reikalavimus. Nežinant, kaip pareiškėjas planuoja pertvarkyti Žemės sklypą, nėra įmanoma pateikti jam detalesnių reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorija yra itin didelė. Pabrėžė, kad Bendrojo plano pakeitimas šiuo metu nėra pradinėje jo rengimo stadijoje.
IV.
30. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Formuojamas / pertvarkomas 3,3336 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas). Prašyme nurodytas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas (tikslai) – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypus, nustatyti ar panaikinti žemės servitutus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto uždaviniai – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų. Patikslinant projekto rengimo tikslą, nurodyta, kad Žemės sklypas bus dalinamas vadovaujantis galiojančio Bendrojo plano sprendiniais į du ar daugiau žemės sklypų, be kita ko, atidalinant atskirus žemės sklypus, reikalingus inžinerinės infrastruktūros koridoriams suformuoti.
32. Administracija ginčijamu Sprendimu, atsižvelgdama į tai, kad kartu su Prašymu nėra pateikta schema, iš kurios būtų matyti, kaip planuojamas dalinti Žemės sklypas, o tai neleidžia tinkamai įgyvendinti Taisyklių 25 punkto nuostatų, atsisakė leisti pradėti rengti ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Administracija pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 25 punkte nustatyta, jog išduodami reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais; reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatomis, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Sprendime pažymėta, kad šiuo atveju kartu su prašymu nėra pateikta schema, kurioje būtų matyti, kaip planuojamas dalinti Žemės sklypas (pateikti ją jau buvo prašoma ankstesniame – 2024 m. liepos 12 d. rašte Nr. SD-3900). Sprendime pabrėžta, kad tik pateikus schemą galima vertinti, ar projekto sprendiniai bus įgyvendinami, ar jie neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant teritorijų planavimo ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, darančius įtaką projekto sprendiniams, kaip tai nustatyta Taisyklių 2 punkte.
Šalies argumentai
33. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2025 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 21RE1-(AG1-360/09-2024) pareiškėjo skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas nurodė, kad įvertinus šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančio ginčijamo Sprendimo turinį, darytina išvada, jog šioje administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti pradėti rengti ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą išimtinai dėl to, kad pareiškėjas nepateikė, atsakovo nuomone, šiuo atveju būtinos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo schemos. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje pasisakys išimtinai dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo būtent paminėtu aspektu ir nepasisakys dėl kitų, su ginčijamo administracinio akto teisėtumu nesusijusių argumentų (dėl Bendrojo plano projekto rengimo ir derinimo tvarkos, dėl Bendrojo plano sprendinių, taikytinų rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir kt.).
35. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Taisyklių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant Taisyklių nuostatas.
36. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Taisyklių nuostatų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamieji darbai, be kita ko, turi sudaryti prielaidas nustatyti konkrečius, tiesiogiai susietus su projekto teritorija ir tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis reikalavimus projekto rengimui, kartu užtikrinant su tuo neatsiejamai susijusią trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą. Pabrėžė, kad tokių reikalavimų laikymosi užtikrinimas priskirtinas projekto rengimo organizatoriaus funkcijoms, t. y. būtent projekto rengimo organizatorius privalo imtis veiksmų tam, jog sudarytų prielaidas užtikrinti tinkamą, minėtus reikalavimus atitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procesą.
37. Teismas nurodė, kad projekto rengimo organizatorius, siekdamas, be kita ko, projekto rengimą organizuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos teikti tokius reikalavimus projekto rengimui, kurie būtų konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir tikslais, vietovės ypatumais, leistų užtikrinti trečiųjų asmenų interesų apsaugą, gali, esant poreikiui (kaip antai projekto iniciatoriui tik abstrakčiai apibrėžus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus ir uždavinius), susieti sprendimo pradėti organizuoti konkretaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą priėmimą su reikalavimu projekto iniciatoriui detalizuoti tokio formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Toks detalizavimas, kaip matyti iš administracinių teismų praktikos, gali būti atliekamas, be kita ko, prašant pateikti preliminarią žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių schemą (nors Taisyklėse pažodžiui ir nenurodytas toks dokumentas). Priešingu atveju (projekto rengimo organizatoriui negalint imtis minėtų priemonių pašalinti tokiems trūkumams, kliudantiems pradėti planavimo procesą (kaip antai nesant aiškiai apibrėžtų projekto rengimo tikslų ir uždavinių)), teismo vertinimu, negalėtų būti užtikrintas tinkamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, be kita ko, nebūtų sudarytos prielaidos pateikti konkrečius reikalavimus tokio projekto rengimui.
Šalies argumentai
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nurodė, kad šiuo atveju siekiama nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypus, nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, o projekto rengimo uždaviniai – padalinti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus, atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypas yra 3,3336 ha ploto, į kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas Administracijai pateikė iš esmės tik abstraktų prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą Prašymą Administracijai, pažymėjo, kad, pareiškėjui, kaip Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriui, tik abstrakčiai apibrėžus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus ir uždavinius, atitinkamai Administracijai, kaip tokio projekto rengimo organizatoriui, nebuvo sudaryta prielaidų užtikrinti, jog Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, be kita ko, reikalavimų jam nustatymas, atitiktų konkretumo, tiesioginio sąsajumo su projekto teritorija ir tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis reikalavimus, kartu užtikrinant su tuo neatsiejamai susijusią trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą. Šiuo aspektu teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, pareiškėjui detaliau neapibrėžus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo tikslų ir uždavinių, Administracija iš esmės pati negali jų apibrėžti ir kartu negali užtikrinti tinkamo, be kita ko, Taisyklėse nustatytus reikalavimus atitinkančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo proceso įgyvendinimo.
40. Teismas sprendė, kad Administracija kaip subjektas, kuris pagal teisės aktų nuostatas turėtų atlikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizatoriaus funkciją, privalėjo imtis veiksmų tam, jog sudarytų prielaidas užtikrinti tinkamą, minėtus reikalavimus atitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procesą. Teismo vertinimu, remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir administracinių teismų praktika, šiame kontekste Administracija galėjo susieti sprendimo pradėti organizuoti konkretaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą priėmimą su reikalavimu projekto iniciatoriui detalizuoti tokio formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Taigi Administracija galėjo pareikalauti ir kad pareiškėjas, inicijuodamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pateiktų preliminarią Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių schemą.
41. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pareiškėjui nepateikus preliminarios Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių schemos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą administracinį aktą.
42. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu pažymėjo ir galimybę teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl TPĮ 25 straipsnio 9 dalies atitikties Konstitucijai. Pažymėjo, kad pagal Konstituciją, remiantis jos 111 straipsnio 2 dalies nuostatomis įsteigtas specializuotas teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti ir spręsti, ar Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams neprieštarauja ne bet kuris įstatymas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju byloje, įvertinus ginčijamo Sprendimo pagrindu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, nėra taikytinos TPĮ 25 straipsnio 9 dalies nuostatos, todėl teismas neturi įgaliojimų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tokio teisinio reguliavimo konstitucingumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atskirai nepasisakė dėl pareiškėjo abejonių dėl tokio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai.
V.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies nuostatos konstitucingumo.
44. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, ginčijamo Sprendimo motyvus, Komisijos sprendimo išvadas, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, nurodo, kad teismas pacitavo Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias ne pareiškėjo prašymo padavimą ir jo turinį, bet reikalavimų projekto rengimui išdavimą (atsakovo kompetenciją). Taigi, teismas netiesiogiai pripažino, kad Taisyklėse nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų pareiškėją pateikti atsakovo reikalaujamą schemą ir atitinkamai apibrėžtų tos schemos sudėtį. Teismas sprendimo nepagrindė jokia norminio teisės akto norma.
45. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė teismui įrodymus apie tai, jog jau po administracinės bylos iškėlimo pareiškėjas inicijavo naują administracinę procedūrą dėl sklypo padalijimo projekto rengimo ir su prašymu pateikė atsakovo reikalaujamą schemą, tačiau atsakovas vis tiek atsisakė pradėti Žemės sklypo padalijimo projekto rengimą. Tai įrodo, kad ne schemos pateikimas ir jos turinys, bet atsakovo rengiamas naujas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra tikroji ginčijamo Sprendimo priežastis. Tačiau teismas dėl šių pareiškėjo skundo argumentų nepasisakė, skundą atmetė remdamasis tariamais teisminiais precedentais administracinėse bylose Nr. eA-424-442/2022 ir Nr. eA-256-1188/2023, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Šalies argumentai
46. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas nenagrinėjo kitų skunde nurodytų argumentų. Be to, ginčijamas Sprendimas nėra motyvuotas ir neatitinka VAĮ reikalavimų.
47. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamas ginčas kyla ir dėl TPĮ 25 straipsnio 9 dalies nuostatos, kuri nustato reikalavimą teritorijų planavimo procese remtis dar tik rengiamo teisės akto projekto (bendrojo plano) sprendiniais. Toks reikalavimas paneigia Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatą.
48. Akcentuoja, kad rengiamas Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas nėra paskelbtas nei Teisės aktų registre, nei Teritorijų planavimo dokumentų registre, nes šių registrų objektai yra tik tarybos sprendimai ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Oficialus šių norminių aktų paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga minėtiems teisės aktams įsigalioti. Taigi, dar neegzistuojantis tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano patvirtinimo nėra priimtas, nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. 17 p., 19 str. 1 ir 3 d., 20 str. 1 d.).
Atsiliepimas
49. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat netenkinti prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
50. Atsakovas, pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Prašymo pateikimu, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, nurodo, kad sutinka su Komisijos sprendime nurodytais, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais. Teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs.
51. Atsakovo nuomone, pareiškėjo ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo pateikti argumentai ir motyvai neįrodo, jog Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams ir (ar) yra priimtas pažeidžiant administracines procedūras. Sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą, atsispindi faktinis ir teisinis priimto sprendimo pagrindas, motyvacija bei turinys, jis yra aiškus, šiai pozicijai pritarė tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.
52. Atsakovo vertinimu, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
53. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos 2024 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. SD-5701 „Dėl atsisakymo leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ((duomenys neskelbtini))“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstumo ir teisėtumo.
54. Bylos duomenimis, pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl 3,3336 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo, kurio tikslas (tikslai) – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypus, nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, uždaviniai – padalinti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Patikslindamas projekto rengimo tikslą, pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas bus dalinamas, vadovaujantis galiojančio bendrojo plano sprendiniais, į du ar daugiau žemės sklypus, be kita ko, atidalinant atskirus žemės sklypus, reikalingus inžinerinės infrastruktūros koridoriams suformuoti.
55. Administracija 2024 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. SD-5701, motyvuodama tuo, kad kartu su pareiškėjo prašymu nėra pateikta schema, iš kurios būtų matyti, kaip planuojamas dalinti žemės sklypas, kas neleidžia tinkamai įgyvendinti Taisyklių 25 punkto nuostatų, atsisakė leisti pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendime pažymėta, kad: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 25 punkte nustatyta, jog išduodami reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais; reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatomis, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas; šiuo atveju kartu su prašymu nėra pateikta schema, kurioje būtų matyti, kaip planuojamas dalinti Žemės sklypas (pateikti ją jau buvo prašoma ankstesniame – 2024 m. liepos 12 d. rašte Nr. SD-3900); tik pateikus schemą, galima vertinti, ar projekto sprendiniai bus įgyvendinami, ar jie neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant teritorijų planavimo ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, darančius įtaką projekto sprendiniams, kaip tai nustatyta Taisyklių 2 punkte.
56. Komisija, kuriai pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė Administracijos 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. SD-5701, 2025 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 21RE1-(AG1-360/09-2024) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
57. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Administracijos 2024 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. SD-5701, kuriuo atsisakyta pradėti organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pareiškėjui nepateikus preliminarios Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių schemos, yra teisėtas ir pagrįstas.
58. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.
59. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: visų pirma, pasisakydama dėl kilusio ginčo ribų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, atsižvelgiant į ginčijamo Sprendimo turinį, ginčo dalyką sudaro Administracijos pozicijos atsisakyti leisti pradėti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą motyvuojant tuo, jog pareiškėjas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorius, nepateikė šiuo atveju būtinos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo schemos, pagrįstumas, dėl to kiti pareiškėjo skunde keliami su ginčijamo administracinio akto teisėtumu nesusiję argumentai (kaip antai dėl Bendrojo plano projekto rengimo ir derinimo tvarkos, dėl Bendrojo plano sprendinių, taikytinų rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir kt.) nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.
60. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Administracija galėjo pareikalauti, jog pareiškėjas, inicijuodamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pateiktų preliminarią žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių schemą: visų pirma, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytam teiginiui, kad pareiškėjo prašymo pateikimo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei jį įgyvendinančiose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nei implicitiškai, nei eksplicitiškai nėra įtvirtinta projekto iniciatoriaus pareiga kartu su prašymu inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikti preliminarią (siūlomą) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių schemą. Tačiau tokios teisinio reguliavimo nuostatos savaime nereiškia, kad toks dokumentas negali būti pateikiamas projekto iniciatoriaus valia, siekiant itin tiksliai suformuluoti projekto tikslus, arba organizatoriaus reikalavimu, kai prašymo tekstinė dalis ir pateikiami dokumentai nėra pakankami projekto tikslams / uždaviniams suformuluoti ir apibrėžti, t. y. iš esmės išskirtiniais atvejais, kas pažymėta skundžiamame teismo sprendime minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-256-1188/2023, kurioje konstatuota, jog Taisyklėse pažodžiui nenurodyti atsakovo prašomi pareiškėjo papildomai pateiktini dokumentai, kurie susiję, be kita ko, su statinių statybai ar eksploatavimui suteikto valstybinės žemės ploto patvirtinimu bei planavimo pasiūlymų schema, ir yra būtini tinkamam formuojamo žemės sklypo padarinių (grėsmių) vertinimui gretimų žemės sklypų naudotojų teisių ir interesų apsaugos aspektu, kaip ir kiti galbūt susiję dokumentai dėl pastato nepadidinimo atliekant nesavavališkos rekonstrukcijos darbus arba savavališkos statybos padarinių pašalinimo, bet tai, kad tokių ir kitokių susijusių papildomų dokumentų prašymas gali būti objektyviai pateisinamas pagal pareiškėjo nepaneigtas jo siekiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo ypatingas aplinkybes, kurios susijusios su veiklos sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams bloginimo akivaizdžia grėsme, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021 (2023 m. spalio 11 d. nutarties 30 p.).
61. Nagrinėjamo ginčo atveju Administracija, kaip matyti tiek iš skundžiamo Sprendimo argumentacijos bei procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, Taisyklių nuostatas aiškinanti priešingai, t. y. kad schema turi būti pateikiama kiekvienu atveju, nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių preliminari (siūloma) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių schema yra būtina – žemės sklypai, išskyrus aiškiai aptartus atvejus, visada yra formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams; tokios būtinybės savaime nepatvirtina nei argumentas, kad skirtingų miestų ir rajonų tikslai ir siekiai yra skirtingi ir negali būti vienodi, nei pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dydis (3,3336 ha) – nėra duomenų, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl projekto organizavimo, būtų nurodęs kažkuo ypatingus, neaiškius ar pan. tikslus ir uždavinius, kurie reikalautų išskirtinių reikalavimų. Be to, viena vertus, nėra pagrindo manyti, kad duomenys – į kiek žemės sklypų planuojama jį dalinti, kokio dydžio bus žemės sklypai, kur planuojamos nuovažos ir pan. – nagrinėjamu atveju yra būtini projekto organizavimo stadijoje, o kita vertus – iki reikalavimų, apibrėžiančių leistinus projekto sprendinius, gavimo, ir objektyviai gali riboti sklypo savininko teisę jam priimtiniausiu leistinu būdu jį suplanuoti.
62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog asmuo savo teisei realizuoti renkasi ne paprastesnį, o galbūt sudėtingesnį ir ilgesnį būdą (esant siūlomai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių schemai jo (projekto) rengimas ir derinimas objektyviai turėtų būti sklandesnis ir greitesnis), savaime nėra pagrindas jį (pasirinkimą) riboti: viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, jog institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).
63. Konstatavus teisinio reguliavimo reikšmingus aspektus ir nustatytas faktines aplinkybes, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.
64. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimas yra priimtas netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisinius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jis yra naikinamas ir, atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas – ginčijamas Sprendimas naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), Administracija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
65. Kadangi pareiškėjo apeliacinio skundo aspektai, susiję su jo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies nuostatos konstitucingumo, nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas (šios nutarties 59 p.), šis pareiškėjo prašymas nėra tenkinamas (ABTĮ 4 str. 2 d.).
66. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
67. Nagrinėjamu atveju priėmus galutinį procesinį sprendimą pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
68. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2025 m. balandžio 23 d. pateiktame prašyme prašė priteisti jam iš viso 1 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidas: 544,50 Eur už skundo Komisijai dėl Administracijos Sprendimo parengimą; 653,40 Eur už skundo teismui parengimą; 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį paduodant skundą. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2025-74 675,90 Eur sumai (į šią sumą įeina ir advokato už pareiškėją sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis), 2025 m. balandžio 7 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 1157583 675,90 Eur sumai, taip pat Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2025-98 544,50 Eur sumai bei 2024 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1157576 544,50 Eur sumai. Taip pat pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį.
69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) maksimalaus dydžio, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Taip pat pareiškėjui iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis paduodant skundą pirmosios instancijos teismui (22,50 Eur) bei sumokėtas žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą (11,25 Eur).
70. Pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 1 231,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinė instancijų teismuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo L. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. SD-5701 „Dėl atsisakymo leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ((duomenys neskelbtini))“, ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo L. Č. prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Priteisti pareiškėjui L. Č. iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos 1 231,65 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną eurą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.