Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2251-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
1-2251-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
J. B.
Advokatai
Laura Songailienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2251-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29756-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui,kaltinamajam J. B., jo gynėjai advokato padėjėjai Laurai Songailienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2020 m. liepos 26 d., apie 20.30 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkelyje, ties nusukimu į Pašilaičius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.42 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad penktadienį vakare grįžo aplankyti mamos, pabuvo gal pusvalandį, po ko paskambino pusbrolis, pasiūlė išsimaudyti, išgerti alaus. Pusbrolis jį pasiėmė, prisijungė daugiau žmonių, taip ten praleido keletą dienų. Jis grįžo sekmadienį vakare, nuėjo gulti, pamiegojo gal 5 valandas. Atsikėlęs nesijautė girtas, gal kiek pavargęs, mamos nerado, galvojo, kad išėjus kažkur. Jis sėdo į automobilį ir parvažiavo į Vilnių. Tai buvo liepos 26 d.. Jį sustabdė sekmadienio vakare. Jis gal dar būtų likęs pas mamą sekmadienį, bet nenorėjo vėluoti į darbą pirmadienį, todėl sėdo į automobilį ir parvažiavo. Jam atrodo, kad buvo sustojęs degalinėje arbatos ir galbūt žmonėms kilo įtarimas, kad jis neblaivus ir jie paskambino į policiją. Galbūt tai buvo dėl jo kvapo, bet jis nesvyravo. Policija buvo prie įvažiavimo į Vilnių, pavažiavo truputį jam iš paskos ir sustabdė. Jis žino, koks buvo neblaivumo patikrinimo rezultatas, pareigūnai sakė, kad tiek daug dėl to, nes dvi dienas šventė. Jis labai kritiškai įvertino savo elgesį, žino, kad blogai pasielgė. Iš šio įvykio tikrai pasimokė, kilo problemų dėl darbo, nes darbas 30 km už Vilniaus, tai reikės kito darbo. Automobilis priklauso jam, jis 2007-2008 m. gamybos, jo vertė gal 2700 eurų.

Kadangi kaltinamasis J. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas M. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 26 d., dirbdamas kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiąja patrule G. J. apie 20.36 val. gavo pranešimą apie tai, kad A2 keliu Vilniaus link važiuoja galimai neblaivus automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pranešėjas važiuoja iš paskos. Tada telefonu susiskambino su pranešėju ir sutarė, jog jie lauks Ukmergės gatvėje prie Tarandės apsisukimo, o jei neblaivus vairuotojas nusuktų Avižienių link, jie pasivytų. Kaip ir buvo sutarę, jie tarnybiniu automobiliu patruliuodami laukė ties Tarandės nusukimu ir, pastebėję atvažiuojantį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, važiavo paskui jį, siekiant rasti tinkamą vietą kelyje, kur būtų saugu minėtą automobilį stabdyti. Automobilį sustabdė Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje ties nusukimu į Pašilaičius. Kolegei G. J. bendraujant su automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo – J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholį, minėtas pilietis paaiškino, jog alkoholį vartojo šiandien ryte. 20.52 val. patikrinus vairuotoją alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 2.42 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus vairuotojo girtumą alkoholio matuokliu 21.14 val., vairuotojui buvo nustatytas 2.46 promilių girtumas (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės G. J. 2020 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurias nurodė liudytojas M. Š. apklausos metu (b. l. 8).

2020 m. liepos 26 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. liepos 26 d., apie 20.52 val. J. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 20.52 val. nustatytas 2,42 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 21.14 val. nustatytas 2,46 prom. girtumas (b. l. 13). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 išrašuose (b. l. 13-14).

Alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 patikros sertifikate Nr. 1218671 nurodyta, kad prietaisas yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 15).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra J. B. (b. 1. 21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,42 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme J. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad J. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnės G. J. tarnybinis pranešimas, 2020 m. liepos 26 d. neblaivumo nustatymo aktas bei J. B. patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. 2020 m. liepos 26 d., apie 20.30 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties nusukimu į Pašilaičius, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.42 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl J. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis J. B. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei.

J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini), su mama bendrauja kasdien, po kelis kartus susiskambina. Apie įvykį mamai pranešė, kai jį uždarė į autobusiuką ir leido pasinaudoti telefonu. Pas ją grįžta kas 2 savaites arba kas savaitę, kai atvažiuoja, mamai padeda ūkyje, ji jam irgi padeda gyvenime, jeigu reikia, duoda patarimus, rūpinasi. Mano, kad mama jam gali daryti teigiamą įtaką, ji jam yra autoritetas. Mama nežinojo, kad jis tokios būsenos vairavo.

Galima laiduotoja D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, juos sieja geri ryšiai, jie skambinasi kasdien po kelis kartus, vienas be kito negali. Sūnus yra labai jautrus ir geras, jeigu jai kažkas negerai, jis naktį atvažiuoja pas ją. Ji žino, kad sūnus vairavo išgėręs, jį pusbroliai atvežė sekmadienį ir jis nuėjo miegoti. Jos nebuvo, grįžusi jo neberado, skambino jam, jis neatsakė, tik apie 8-9 val. paskambino, kad jam blogai. Ji sūnaus poelgį vertina labai blogai, jis labai dėl to pergyvena, nemiega naktimis, jai verkdamas sakė, kad tai daugiau nepasikartos, prisiekė, kad daugiau taip nedarys. Ji sutinka laiduoti. Dėl užstato nurodė, kad priklausomai nuo užstato dydžio suprastėtų jos turtinė padėtis, tikriausiai reikėtų kažką parduoti, bet sutiktų, nes sūnui svarbiau padėti. Ji 2010 m. buvo nubausta už parkavimą, ten tik jos vardu buvo automobilis, dabar ji nevairuoja.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. B. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, J. B. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti J. B. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 84-84), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 49), administracine tvarka baustas, praeityje baustas ir už šiurkščius KET pažeidimus – 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu baustas už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neblaiviam, taip pat 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu baustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, kai teisė jį vairuoti yra atimta (b. l. 45-48), tačiau teismas įvertina tai, kad minėti administraciniai nusižengimai buvo padaryti prieš ketverius metus, už jų padarymą paskirtos baudos yra sumokėtos, nuobaudos nebegaliojančios. Teismas taip pat atsižvelgia į J. B. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną D. B.. Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja patvirtino, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie pastoviai bendrauja telefonu, nors gyvena atskirai, bet J. B. motiną dažnai lanko, padeda jai, savo ruožtu D. B. jam yra autoritetas, padeda jam gyvenime, rūpinasi, duoda patarimus. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), buvusios darbovietės yra charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 80), neteista (b. l. 81), administracine tvarka bausta tik vieną kartą, 2010 metais, už smulkų administracinį nusižengimą, galiojančių nuobaudų neturinti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima J. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Paminėta ir tai, kad D. B. teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų sumokėti užstatą, nors tai ir apsunkintų jos turtinę padėtį. Teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už savo sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja D. B. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. B., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

J. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (kaltinamasis automobilį vairavo tą pačią dieną, kurią ir vartojo alkoholį, be to, jam nustatytas girtumo laipsnis (2,42 prom.) yra artimas sunkiam neblaivumo laipsniui (daugiau kaip 2,51 prom.)), bet ir į tai, kad kaltinamasis iki šiol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir šiurkščius, už automobilio vairavimą neblaiviam teisinėn atsakomybėn traukiamas jau trečią kartą. Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį, kaip transporto priemonės vairuotoją, charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį pažeidinėti KET. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina ir tai, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo išvengia bet kokių nemalonių ar nepatogių teisinių pasekmių. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi įvertinus visas nurodytas aplinkybes, J. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminui lygiam šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui– trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas J. B. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o už automobilio vairavimą neblaiviam teisinėn atsakomybėn traukiamas jau trečią kartą, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas trumpesniam nei trejų metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų proporcingumo principo reikalavimo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. 2020 m. liepos 27 d. buvo paskirta kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą. Tokiu būdu J. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 27 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Kaltinamasis J. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. To nenurodė ir pats J. B. bei jo gynėja teisiamojo posėdžio metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 21). VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 2680 eurų (b. l. 20). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis J. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis gerokai viršijo vidutinio girtumo laipsnį ir buvo artimas sunkaus neblaivumo laipsniui, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių tokio kaltinamojo elgesio pasekmių. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Golf“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus

vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus J. B. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. B. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. liepos 27 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. sausio 27 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas J. B. (b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, kad J. B. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. liepos 27 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento paėmimą (b. l. 41) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – J. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. liepos 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. B., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam J. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. B. ir D. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė