Šiaulių apygardos teismo sprendimas

trečiajam asmeniui bankrutavusios B. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau TŪB) „EMO“ bankroto administratorei S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei D. Č., trečiajam asmeniui bankrutavusiai B. TŪB „EMO“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovo A. Č. ir atsakovės D. Č. santuoka (142 b. l.).

1990-12-11 ieškovas A. Č. su R. B. sudarė bendrosios jungtinės veiklos sutartį dėl B. TŪB „EMO“ steigimo (2–5 b. l.). Pagal šios sutarties 23.2 punktą ieškovas įsipareigojo iki 1990-12-15 įnešti į bendrijos sąskaitą 1000 rublių pradinį įnašą, ir tai sudarytų ¼ bendrosios bendrijos nuosavybės.

Nuo 1995-05-16 atsakovė pradėjo dirbti B. TŪB „EMO“ (150 b. l.).

1995-12-30 su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti B. TŪB „EMO“ (duomenys neskelbtini) (143 b. l.).

2001-10-25 B. TŪB „EMO“ tikrieji nariai nutarė bendrijos vadovu skirti R. B. (141 b. l.).

2010-11-15 B. TŪB „EMO“ tikrieji nariai leido A. Č. išstoti iš bendrijos (138 b. l.).

Atsakovė B. TŪB „EMO“ dirbo iki 2012-10-25 (150 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi B. TŪB „Emo“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-381-368/2014).

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartimi į TŪB „EMO“ bankroto bylą bendraatsakiais įtraukti bendrijos tikrasis narys A. Č. ir jo sutuoktinė D. Č..

Atsakovė pateikė bankrutavusiai TŪB „EMO“ pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, pagal kurį pasiūlė 30 000 Lt už taikų ginčo išsprendimą (87–89 b. l.).

2014-09-19 bankrutavusios TŪB „EMO“ kreditoriai nepriėmė atsakovės taikos sutarties pasiūlymo (91 b. l.). Prieš pasiūlymą, be kita ko, balsavo VĮ „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (93–94 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant santuokoje turtą

Minėta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini).

Tuo metu sutuoktinių turtinius santykius reglamentavo Santuokos ir šeimos kodekso normos. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Pagal galiojusio nuosavybės teisės įgijimo metu Santuokos ir šeimos kodekso normas turtas, įgytas santuokos metu, turi bendrosios jungtinės sutuoktinių A. Č. ir D. Č. nuosavybės požymius, todėl ieškovas A. Č., siekiantis, kad būtų pripažinta, jog 1000 rublių įnašas į B. TŪB „EMO“ pagal 1990-12-11 bendrosios jungtinės veiklos sutartį priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turėjo šią prezumpciją nuginčyti, t. y. įrodyti, kad turtas (įnašas) yra vieno jo asmeninė nuosavybė.

Tai išplaukia iš teisinio reglamentavimo, pagal kurį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). CK 3.87 straipsnio 2 dalį yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija gali būti paneigiama tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nors ieškovas nurodė, kad turėjo banko sąskaitą, kurioje kaupė jo tėvų duotas lėšas, vėliau panaudotas įnašui į bendriją padaryti, ieškovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas po santuokos su atsakove sudarymo disponavo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir šias lėšas galėjo įnešti į bendriją, kaip įnašą.

Be to, vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto konstatavimo nepakaktų tam, kad įnašas būtų pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

Taigi įnašas į B. TŪB „EMO“ asmenine ieškovo nuosavybe galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis (ieškovas) būtų aiškiai išreikęs valią įnašui skirti asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), ir aiškiai siekė sukurti asmeninę nuosavybę.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas siekė įnašą sukurti asmenine nuosavybe ir tik asmeniškai dalyvauti bendrijos veikloje. Iš VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad ieškovo įneštas įnašas į šią bendriją priklauso ieškovui ir atsakovei jungtinės nuosavybės teise (41 b. l.). Nors VĮ „Registrų centro“ duomenys iš esmės atlieka išviešinimo funkciją, jie parodo, kad ieškovas nesiekė įnašo registruoti asmenine nuosavybe ir iki ieškinio teismui padavimo dienos nesiekė pakeisti registracijos duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų, parodančių, kad ieškovas siekė bendrijos veikloje dalyvauti be atsakovės. Priešingai, atsakovė nuo 1995-05-16 iki 2012-10-25 dirbo bendrijoje, buvo bendrijos (duomenys neskelbtini), tai yra ilgą laiką (apie 17 metų) aktyviai dalyvavo įmonės veikloje fiziniu ir intelektiniu darbu, be kita ko, prisidėdama prie bendrijos buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvarkymo. Buhalteriui pagal pareigas priklauso ne tik organizuoti įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą, be taip pat kontroliuoti ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, kontroliuoti ūkines operacijas ir pan. Akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė ilgą laiką dalyvavo bendrijos veikloje ir ši sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog B. TŪB „EMO“ iš dalies buvo įsiteigtas panaudojant A. Č. ir D. Č. bendrąją jungtinę nuosavybę, buvo konstatuota ir įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2117/2013. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Šioje nutartyje teismas sprendė, kad ūkinės bendrijos dalis, proporcinga A. Č. nurodytam įnašui, iki jo išstojimo iš narių buvo A. Č. ir D. Č. bendroji jungtinė nuosavybė (Ūkinių bendrijų įstatymo 2 str. 1 d., 14 str. 3 d.; Ūkinių bendrijų įstatymo 12 str. 4 d., 13 str. 3 d.). Be to, A. Č. ir D. Č. bendrąja jungtine nuosavybe buvo ir iš bendrijos veiklos gaunamos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.).

Nors atsakovė palaiko ieškovo ieškinio reikalavimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo ieškinys teismui buvo pateiktas po bankroto bylos B. TŪB „Emo“ iškėlimo. Šioje bankroto byloje atsakovė buvo įtraukta į bylą bendraatsake, todėl ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Pažymėtina, kad bankroto byloje yra pareikšti 943 309,29 Lt kreditoriniai reikalavimai, ir tuo atveju, jei bendrijos prievolėms įvykdyti neužtektų bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsakytų solidariai visu savo turtu (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nors tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo dėl ieškinio dalyko, teismo vertinimu, formalus ieškinio tenkinimas, įvertinant šios bylos aplinkybes, prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat pažeistų bendrijos kreditorių interesus.

Teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo veikti, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą, ieškovo A. Č. ieškinio reikalavimą pripažinti, kad jam, kaip tikrajam B. TŪB „EMO“ nariui (dalyviui), asmeninės nuosavybės teise priklauso šis verslas ir visos iš šios įmonės gautos pajamos bei jo įnašo vertės padidėjimas.

Teismas pažymi, kad ieškovas A. Č. buvo ne vienintelis B. TŪB „EMO“ narys, ir jam iki jo išstojimo iš bendrijos narių priklausė bendrijos, kaip civilinių santykių objekto (CK 1.110 str. 1 d.), dalis, proporcinga ieškovo įnašui, t. y . viena ketvirtoji, o ne visas verslas. Be to, pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pasibaigus bendrijos finansiniams metams, iš bendrijos veiklos gautas pelnas paskirstomas bendrijos veiklos sutartyje nustatyta tvarka. Sprendimą dėl pelno paskirstymo priima bendrijos tikrieji nariai. Pagal 1990-12-11 bendrosios jungtinės veiklos sutarties 34 punktą pasibaigus ūkiniams metams sudaromas bendrijos buhalterinis balansas ir jos pajamos paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų dalims (4 b. l.). Akivaizdu, kad ieškovui, įvertinus jo įnašą į bendriją dydį, asmeninės nuosavybės teise negalėjo priklausyti visos iš įmonės gautos pajamos. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, jog įnašas į B. TŪB „EMO“ buvo padarytas iš jo asmeninio lėšų, t. y. nepaneigė aplinkybių, jog įnašas atliktas iš bendro santuokinio turto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog šalių darbo užmokestis, gautas už darbą bendrijoje buvo skiriamas šeimos poreikiams patenkinti.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš ieškovo A. Č. priteistinos 23,79 Lt išlaidos (68 b. l.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 23,79 Lt proceso išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.