Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. R. priteista civiliniam ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ 155248,12 Lt turtinei žalai ir valstybei - 72,33 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad nuo 1997 m. sausio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2010 m. gegužės 3 d. būdamas UAB „R.“ (į.k.148132482, registruota Respublikos g. 38, Panevėžyje) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, 2005 m. lapkričio 9 d. pasirašęs su UAB „Swedbank lizingas“ (iki 2009-03-17 - UAB „Hansa lizingas“) lizingo sutartį Nr. LT025055, naudojimui 2005 m. lapkričio 9 d. turto priėmimo - perdavimo aktu įgijo malkų skaldymo mašiną KISA 54528, 2006 m. spalio 9 d. pasirašęs lizingo sutartį Nr. LT039945, 2006 m. spalio 9 d. turto priėmimo-perdavimo aktu naudojimui įgijo malkų skaldymo mašiną KISA KUBIK, 2008 m. liepos 28 d. pasirašęs lizingo sutartį Nr. LT077226, 2008 m. liepos 28 d. turto priėmimo-perdavimo aktu naudojimui įgijo keturias malkų skaldymo mašinas -HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 2X EASY, HAKKI PILKE 2X, pažeisdamas sutarčių Nr. LT025055, LT039945, LT077226 bendrųjų sąlygų reikalavimus, jog perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims galima tik gavus raštišką sutikimą, tinkamai neužtikrino turto apsaugos, žinodamas, kad malkų skaldymo mašina KISA 54528, malkų skaldymo mašina KISA KUBIK, keturios malkų skaldymo mašinos - HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 2X EASY bei HAKKI PILKE 2X, yra ne UAB „Ravytas“ nuosavybė, o tik patikėtos laikinai naudotis iki visiško sutarčių sąlygų įvykdymo, 2010 m. balandžio 7 d. UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukus sutartį dėl bendrovės įmokų įsiskolinimo ir pareikalavus perduoti jų negrąžino, tokiu būdu malkų skaldymo mašiną KISA 54528 28690,46 Lt likutinės vertės, malkų skaldymo mašiną KISA KUBIK 38163,64 Lt likutinės vertės, keturias malkų skaldymo mašinas HAKKI PILKE 1X-37 EASY likutinės 22982,45 Lt vertės, HAKKI PILKE 1X-37 EASY likutinės 22982,45 Lt vertės, HAKKI PILKE 2X EASY likutinės 23689,61 Lt vertės, HAKKI PILKE 2X likutinės 18739,52 Lt vertės UAB „Swedbank lizingas“ neperdavė, o laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. Panevėžio mieste jas perdavė nenustatytiems asmenims ir taip iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ turtą - malkų skaldymo mašinas, bendros 155248,12 Lt likutinės vertės.

Apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas remiantis spėjimais, o ne įrodymais. Apeliantas pripažįsta, kad turtas – šešios malkų skaldymo mašinos, nebuvo išsaugotos, tačiau neigia tyčia tą turtą iššvaistęs ar kad turtas nebuvo išsaugotas dėl jo kaltės. Jis tvirtina, kad turtas buvo išvežtas jam nedalyvaujant, ir tai patvirtina liudytojai L. B., H. V. ir M. A.. Dėl šios priežasties jis negali būti atsakingas už turto praradimą, dėl kurio, jo nuomone, yra kalti UAB „Turto rizikos sprendimai“ darbuotojai, netinkamai priėmę turtą.

Aptardamas liudytojų M. A. ir H. V. parodymus, apeliantas teigia, kad jie negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. Juo labiau, kad H. V., kaip asmuo netinkamai priiminėjęs skundžiamame nuosprendyje nurodytą turtą, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo M. A. parodymai yra išvestiniai. Byloje nenustatytas tikrasis informacijos, kuri buvo suteikta šiam liudytojui, šaltinis bei įmonė, kuriai, neva, buvo perleistos malkų skaldymo mašinos.

Be to, apeliantas nesutinka ir su skundžiamame nuosprendyje nurodyta prarasto turto verte. Byloje nustatyta kada šis turtas yra pagamintas ir kad jis buvo labai intensyviai naudojamas, todėl jis neabejotinai susidėvėjo. Apeliantas mano, kad dėl paminėtos aplinkybės negalima sutapatinti likusių neišmokėtų lizingo bendrovei sumų su realia tariamai iššvaistyto turto verte. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į gynybos pateiktus dokumentus, patvirtinančius išlikusio turto vertę, kuri nesutampa su lizingo įsipareigojimais. Todėl apeliantas teigia, kad nenustačius prarasto - tariamai iššvaistyto - turto vertės, negalima teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Be to, jo parodymus apie realią turto vertę patvirtino liudytojai A. G. ir M. S..

Apeliantas pripažįsta, kad jo veiksmuose galėjo būti požymiai veikos, numatytos BK 207 str., tačiau jam nebuvo pareikštas toks įtarimas ir jis nebuvo kaltinamas dėl tokios veikos padarymo. Be to, apeliantas mano, kad jis ir tokios veikos nepadarė, nes veikė sutikdamas su lizingo bendrovės pasiūlymu.

Skundo autoriaus nuomone, netgi pripažinus teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes teisingomis, V. R. galėjo būti pripažintas kaltu tik dėl svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo, bet ne tyčia. Byloje nėra duomenų, patvirtinančiu, kad apeliantas kam nors perdavė lizinguojamą turtą. Teismo išvada, kad su šiuo turtu jis galimai elgėsi nepakankamai atsakingai, todėl neatsargiai, leidžia daryti prielaidą, kad veika padaryta dėl neatsargumo, dėl ko nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota.

Vis gi, jei būtų pripažinta, kad UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį turtą apeliantas iššvaistė dėl neatsargumo, tokiu atveju bausmė jam turėtų būti sušvelninta ir jos vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas – patenkinti iš dalies ir paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluoti du alternatyvūs prašymai. Vienu atveju apeliantas prašo jį išteisinti ir nurodo, kad turto neišsaugojimas pagal lizingo sutartis ne visais atvejais transformuojasi į baudžiamuosius teisinius santykius, numatančius atsakomybę už turto išvaistymą. Su šiuo skundo argumentu negalima nesutikti.

Iš tiesų teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau esant tam tikroms papildomoms sąlygoms šie civiliniai teisiniai santykiai gali transformuotis į baudžiamuosius teisinius santykius. Paminėtos sąlygos yra susijusios su sudarytų sutarčių objektyviu apsunkinimu, kai viena šalis neteisėtais veiksmais sąmoningai užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbu nustatyti, kiek prievolės nevykdantis asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei šių teisių atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, laikoma, jog veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir todėl turi būti taikomas ,,ultima ratio“ (kraštutinės priemonės), t. y. baudžiamosios teisės priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-388/2007).

Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis daryti išvadą, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, yra priešingas teisei veikimas ar neveikimas, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba visiškas tokios galimybės panaikinimas.

Kolegija daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios rodo, kad apelianto sąmoningas elgesys sudarė tokias sąlygas, kurioms esant lizingo davėjo – UAB ,,Swedbank lizingas“ pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo nebeįmanomas. Būtent dėl tos priežasties lizingo bendrovė inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą (1 t., 11-13 b. l.).

Todėl paminėtas skundo reikalavimas išteisinti V. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais negali būti tenkinamas. Taip pat teismų praktikai prieštarauja apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išvaistyto turto vertę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-374/2009 nustatė labai panašios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, susijusios su pagal lizingo sutartį kaltininkui patikėto turto vertės nustatymu. Todėl paminėta kasacinė nutartis laikytina precedentu, taikytinu ir šioje baudžiamojoje byloje. Iš aptartoje nutartyje išdėstytų motyvų seka, kad lizingo sutarties sudedamoji dalis yra įmokų grafikas, kuriame nurodytos periodinės įmokos lizinguojamo turto vertės dengimui ir neišpirkta turto vertė. Sutarties šalims turto vertė lygi nesumokėtoms įmokoms, o ne balansinei vertei, atskaičiuos nusidėvėjimą. Po sutarties nutraukimo nuteistasis negražindamas turto, užvaldo arba iššvaisto tokios vertės svetimą turtą, kokia buvo to turto likutinė vertė po sumokėtų periodinių įmokų.

Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog iššvaistyto turto vertę pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.

Pats nuteistasis nurodo, jog lizingo bendrovės jis neklaidino. Todėl skundo teiginiai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 207 str., yra prieštaringi, o įvertinus BPK 256 str. reikalavimus, nesvarstytini.

Tačiau apeliantas yra teisus, nurodydamas, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog V. R. jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą iššvaistė perduodamas jį nenustatytiems asmenims Panevėžio mieste laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. Kolegija daro išvadą, jog skundžiama nuosprendyje nurodyta kaltės forma – tyčia nustatyta remiantis įrodymais (liudytojų M. A. ir H. P. parodymais), kurių įrodomoji vertė kelia pagrįstų abejonių.

Iš liudytojo M. A. parodymų seka, kad kažkas iš UAB ,,R.“ teritorijoje buvusių žmonių jam nurodė vietas, kuriose gali būti išvežtos malkų skaldymo mašinos (t. 2, 149-150 b. l., 4 t., 129-130 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas nurodė, kad jo surašytoje pažymoje (1 t., 57 b. l.) esanti informacija apie tai, kad ,,V. R. negražina neteisėtai parduoto turto, o besinaudojantys šia įranga asmenys to padaryti taip pat neketina“ yra tik spėjimais pagrįsta asmeninė nuomonė.

Paminėti liudytojo M. A. parodymai pagal informacijos šaltinio pirmumą yra išvestinis įrodymas, kurio negalima patikrinti panaudojant pirminį informacijos šaltinį, nes šis šaltinis nėra žinomas. Pažymėtina ir tai, kad patikrinti paminėto išvestinio įrodymo patikimumą (nustatyti ir apklausti pažymoje nurodytus asmenis, atlikti kratas ir pan.) ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo visas galimybes, tačiau tai padaryta nebuvo. Aiškintis nurodytas aplinkybes praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo aptariamų įvykių kolegija nebemato prasmės. Šios akivaizdžios spragos ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbe renkant reikšmingus bylai duomenis, eliminuoja galimybę liudytojo M. A. parodymus vertinti kaip patikimą ir aiškią įrodomąją vertę turintį įrodymą.

Analogiškai vertintini ir liudytojo UAB Turto rizikos sprendimai darbuotojo H. V. parodymai. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 131-132 b. l.) apie tai, kad V. R. jam sakė, jog dalis malkų skaldymo mašinų gali būti kažkur išvežtos, iš viso neužsiminė. Paminėto asmens parodymai pirmosios instancijos teisme, esą ,,vadovas sakė, kiek prisimenu, gal išvežta, gal dar kažkas sakė, kad atsiras“ yra mažai informatyvus, o taip pat ir dviprasmiški. Jie vienareikšmiškai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. R. tyčia perdavė svetimą turtą nenustatytiems asmenims. V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme nuosekliai neigė tyčinį svetimo turto iššvaistymą, t. y. šio turto perdavimą nenustatytiems asmenims. Šie nuteistojo parodymai, kurie nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotas bylos baigtimi, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus) taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Tam, kad atmesti tokius nuteistojo parodymus būtina nurodyti kokie patikimi ir aiškią įrodomąją vertę turintis įrodymai paneigia kaltinamojo ar nuteistojo versiją. Akivaizdu, kad tokiais įrodymais laikyti liudytojų H. V. ir M. A. parodymus negalima.

Tokiu būdu, abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos kaltės formos (tyčios) yra daug. Jų pašalinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepavyko. Todėl jos turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Kad tokių abejonių turėjo ir pirmosios instancijos teismas rodo pakankamai prieštaringos išvados, suformuluotos skundžiamame nuosprendyje. Štai, nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės ir nuosprendžio dalyje, kuri įvardinta ,,Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas“ teigiama, jog V. R. ,,...tinkamai neužtikrino turto apsaugos...“. Ši formuluotė, kuri pagal šios bylos aplinkybes apibūdina neatsargios kaltės turinį aiškiai nesiderina su toliau sekančia teismo išvada, kad V. R. ,,...perdavė malkų skaldymo mašinas tretiesiems, nenustatytiems asmenims...“.

Kolegijos nuomone, nustatant kaltės formą yra labiau reikšmingos aplinkybės, kurios nurodo asmens psichinį santykį su nusikalstama veika ar neveikimu jos padarymo metu, o ne po jos padarymo. Todėl V. R. tyčinės kaltės formos motyvavimas tuo, kad jis dėl dingusio turto nesikreipė į policiją, nėra įtikinamas, juo labiau, kad pagal nuteistojo parodymus realiai apie dalies malkų skaldymo mašinų dingimą jis sužinojo tik iš policijos darbuotojų, t. y. tada, kai apie šią aplinkybę jau nebebuvo kam pranešti. Pats nuteistasis pripažįsta, kad dalis paminėtų mašinų iki turto priėmimo, buvo laikomos nesaugomoje teritorijoje, ,,nustumtos į patvorius“ ir iškomplektuotos, todėl tuo galėjo pasinaudoti kiti asmenys ir jas pasisavinti. Šie nuteistojo parodymai dėl jam patikėto turto saugojimo sąlygų atitinka liudytojų V. P. ir R. T. parodymus. Apeliantas taip pat pripažįsta, kad pagal kaltinime nurodytą lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų reikalavimus, tinkamai neužtikrino jam patikėto turto apsaugos.

Kolegija daro išvadą, kad V. R. neatsargumas šiuo atveju pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu, t. y. neatsargiu elgesiu, neatitinkančiu įprastų atidumo, rūpestingumo, protingumo kriterijų, kurių reikalavo konkreti situacija.

Kolegijos nuomone, sąmoningas paminėtas lizingo sutarčių sąlygų nesilaikymas šiuo atveju buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais – nuteistajam patikėto turto išvaistymu.

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. R. nuo 1997 m. sausio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2010 m. gegužės 3 d. būdamas UAB „R." (į.k.148132482, registruota Respublikos g. 38, Panevėžyje) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas šiai įmonei ir veikdamas jos vardu, 2005 m. lapkričio 9 d. pasirašęs su UAB „Swedbank lizingas" (iki 2009-03-17 - UAB „Hansa lizingas") lizingo sutartį Nr. LT025055, naudojimui 2005 m. lapkričio 9 d. turto priėmimo - perdavimo aktu įgijo malkų skaldymo mašiną KISA 54528, 2006 m. spalio 9 d. pasirašęs lizingo sutartį Nr. LT039945, 2006 m. spalio 9 d. turto priėmimo-perdavimo aktu naudojimui įgijo malkų skaldymo mašiną KISA KUBIK, 2008 m. liepos 28 d. pasirašęs lizingo sutartį Nr. LT077226, 2008 m. liepos 28 d. turto priėmimo-perdavimo aktu naudojimui įgijo keturias malkų skaldymo mašinas -HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 2X EASY, HAKKI PILKE 2X, pažeisdamas sutarčių Nr. LT025055, LT039945, LT077226 bendrųjų sąlygų reikalavimus, jog perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims galima tik gavus raštišką sutikimą tinkamai neužtikrino turto apsaugos, žinodamas, kad malkų skaldymo mašina KISA 54528, malkų skaldymo mašina KISA KUBIK, keturios malkų skaldymo mašinos - HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 1X-37 EASY, HAKKI PILKE 2X EASY bei HAKKI PILKE 2X, yra ne UAB „R." nuosavybė, o tik patikėtos laikinai naudotis iki visiško sutarčių sąlygų įvykdymo, 2010 m. balandžio 7 d. UAB „Swedbank lizingas" vienašališkai nutraukus sutartį dėl bendrovės įmokų įsiskolinimo ir pareikalavus perduoti jų negrąžino, tokiu būdu malkų skaldymo mašiną KISA 54528 28690,46 Lt likutinės vertės, malkų skaldymo mašiną KISA KUBIK 38163,64 Lt likutinės vertės, keturias malkų skaldymo mašinas HAKKI PILKE 1X-37 EASY likutinės 22982,45 Lt vertės, HAKKI PILKE 1X-37 EASY likutinės 22982,45 Lt vertės, HAKKI PILKE 2X EASY likutinės 23689,61 Lt vertės, HAKKI PILKE 2X likutinės 18739,52 Lt vertės UAB ,,Swedbank lizingas“ neperdavė, o palikdamas šį turtą nesaugomoje UAB ,,R.“ teritorijoje, dėl neatsargumo sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytiems asmenims šį turtą neteisėtai pasisavinti. Tokiu neveikimu V. R. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,Swedbank lizingas“ turtą – 6 malkų skaldymo mašinas bendros 155248,12 Lt vertės.

Nustačius, kad V. R. didelės vertės svetimą turtą iššvaistė dėl neatsargumo (BK 184 str. 4 d.), jo padarytos nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas nekeistinas. Keistina tik skundžiama nuosprendžio dalis, kurioje neteisingai nurodyta kaltės forma. Toks sprendimas priimamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių.

BK 75 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įst. red.) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Toks sprendimas priimamas, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje byloje yra nustatytos visos BK 75 str. taikymo sąlygos. Todėl tokio pobūdžio alternatyvus apelianto prašymas tenkinamas. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Paminėtą sprendimą kolegija priima įvertinusi visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kurias teisingai (išskyrus kaltės formą) įvertino pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys (administracine tvarka nebaustas, neteistas, charakterizuojamas gerai), kaltės forma (neatsargumas), kuri neabejotinai mažina veikos pavojingumą, leidžia pagrįstai manyti, jog BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus realizuota be realaus bausmės atlikimo. Toks sprendimas atitinka ir civilinio ieškovo interesus.

Nustačius, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis mažintinas. Todėl nuosprendis šiose dalyse keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad V. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d. padarė dėl neatsargumo.

V. R., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 184 str. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti iki dviejų metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti UAB ,,Swedbank lizingas“ padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.