- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- AN2-306-928/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00086-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl 2022 m. gegužės 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu gauta G. K. pateikta informacija, kad jos nepilnamečio sūnaus G. G. tėvas G. G. netinkamai vykdo tėvo pareigas: nebendradarbiauja su pareiškėja vaiko priežiūros, auklėjimo klausimais, neinformuoja jos apie vaiko pirmosios Komunijos mišių laiką, nesitaria su ja, o liepia pačiam vaikui rinktis dėl vaiko laiminimo bažnyčioje ir taip pažeidžia vaiko interesus. Nurodė, kad sūnus yra tėvo emociškai išnaudojamas, vaikui suteikta teisė Motinos dienos proga nesveikinti savo motinos, teisė pačiam vaikui rinktis dėl jo laiminimo bažnyčioje, nebendrauti su motina telefonu, nevykdyti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjos nuomone, G. G. nesivadovauja 2016 m., 2019 m., 2021 m. G. G. atžvilgiu atliktų teismo ekspertizių išvadomis, vaikui sunku išlaikyti artimą santykį su mama dėl tėvo neigiamų vertinimų mamos ir jos artimųjų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos vyriausiasis specialistas V. V. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant G. G. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja G. K., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą, kuriuo prašė 2022 m. gegužės 17 d. Institucijos nutarimą panaikinti, tačiau apylinkės teismas pareiškėjos skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus liudytojų parodymus, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. K. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti, bei tinkamai įvertinti nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, kurie susiję su nepilnamečio vaiko teisėmis bei interesais.
4.1. Skunde apeliantė nurodo, kad Institucijos nutarime pateikti duomenys, t. y. vaiko bei G. G. parodymai patvirtina, kad vaikui nėra užkertamas kelias dėl neigiamų nuostatų formavimo pareiškėjos atžvilgiu tėvo aplinkoje, nepaisant aplinkybių, jog vaiko tėvui G. G. yra sudarytas pagalbos planas, jis naudojasi psichologo pagalba, juos lanko socialinė darbuotoja. Be to, yra ignoruojamos teismo psichologų/psichiatrų 2019 m. Nr. 103MS-21/2019, 2021 m., Nr. 103MS-26/2021 konstatuotos aplinkybės, jog vaikas su savo tėvu G. G. sudaręs sąjungą prieš motiną, ne pagal amžių įtrauktas į bylos aplinkybes, dėl daromo poveikio vaikas mokosi neigiamo, priešiško bendravimo pareiškėjos atžvilgiu tėvo gyvenamoje vietoje. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2022 m. gegužės 17 d. Institucijos nutarime nurodyta, jog dėl vaiko pakartotinės apklausos administracinio nusižengimo tyrime kreipėsi vaiko tėvas G. G..
4.2. Pažymėjo, kad apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu 2022 m. rugsėjo 13 d., pareiškėja prašė prijungti prie bylos papildomus dokumentus: 2021 m., 2019 m., vaiko G. G. teismo ekspertizės akto išvadas, kuriose konstatuota esama vaiko būklė, priežastys dėl vaiko elgesio formavimosi pareiškėjos atžvilgiu. Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas, kuris patvirtina, kad pareiškėja neprieštaravo dėl vaiko ir tėvo maksimalaus bendravimo. Teismas netenkindamas šio pareiškėjos prašymo negalėjo išsamiai vertinti įrodymų, kurie susiję su vaiko interesais. Be to, posėdžio metu Institucijos atstovė patvirtino, kad jai yra žinoma, jog vaiko parodymai pareiškėjos atžvilgiu yra išmokti. Taip pat nesutinka su Institucijos atstovės teiginiais, jog nebuvo pažeisti nepilnamečio vaiko G. G. interesai dėl pakartotinės vaiko apklausos pagal G. G. prašymą, kadangi ekspertų duomenys rodo, kad vaikas ne pagal amžių įsitraukęs į bylos aplinkybes, dėl jam daromo poveikio jaučia stresą.
4.3. Skunde prašoma atkreipti dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) vaiko teisių skyrius gavo patikimus duomenis iš paauglių teismo psichiatrijos skyriaus dėl nepilnamečio vaiko G. G. psichologinės būklės 2019, 2021 m., jog vaikas savo gyvenamoje vietoje mokosi pareiškėją (mamą) atstumti. Esant šioms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad G. G. su specialistų priežiūra bei pagalba daro vaikui psichologinį poveikį, manipuliuoja vaiko nuomone dėl tariamo vaiko nenoro bendrauti su pareiškėja. Teismas neįvertino tų aplinkybių, kad vadovaujantis išmokta vaiko nuomone pareiškėja neturi galimybės dalyvauti savo sūnaus auklėjime nuo 2018 m., nepaisant 2022 m. liepos 4 d. sudaryto taikos projekto.
4.4. Pareiškėja pažymėjo, kad visa įvykių seka, G. G. veiksmai, t. y. vertimas vaiką rinktis dėl bendravimo sąlygų bei situacija bažnyčioje vaiko pirmos Komunijos proga, patvirtina, jog G. G. nėra geranoriškas, jog vaiko gyvenime dalyvautų abu tėvai. Pabrėžia, kad ANK 73 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tuo tarpu tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.
4.5. Skundo autorė nurodo, kad vienas svarbiausių vaiko interesų ir vertybių – palaikyti artimą ryšį su tėvais. Į vaiko nuomonę turėtų būti atsižvelgiama tik nuodugniai įvertinus jo interesus bei visus aplinkos veiksnius palaikančius ar skatinančius vaiko raidą, užtikrinančius psichologinę gerovę. Pažymėjo, jog ji jau daug kartų yra informavusi (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių, kad G. G. riboja jos bendravimą su sūnumi, tačiau skyrius nagrinėdamas minėtas aplinkybes tik tendencingai išklauso vaiko nuomonę, kuri yra išmokta.
4.6. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių kokia šiuo metu suteikiama pagalba nepilnamečiui vaikui bei G. G., vaikui perkeliami suaugusiojo sprendimai, daromas poveikis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į G. K. apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą, kadangi apylinkės teismas išsamiai įvertino byloje esančias aplinkybes, liudytojų parodymus, tuo pagrindu tinkamai nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjant Institucijoje gautą G. K. 2021 m. gegužės 24 d. prašymą ir sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, 2022 m. gegužės 4 d. buvo bendrauta su G. G., nepilnamečiu G. G., kitais asmenimis, žinančiais prašyme nurodytas aplinkybes, tokiu būdu aiškintasi prašyme nurodytos aplinkybės. A. G. G. 2022 m. gegužės 4 d. paaiškinime nurodė, kad sūnus G. G. su juo gyvena nuo 2018 m. gegužės 15 d. G. G. taip pat nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. SMS žinute pranešė G. K. sūnaus G. pirmos Komunijos dieną ir nurodė laiką. Anksčiau pranešti negalėjo dėl šalyje buvusios Covid-19 infekcijos, ilgai buvo neaiški Komunijos data ir laikas. Gegužės 22 dieną G. pirmosios Komunijos mišios vyko (duomenys neskelbtini) bažnyčioje 18 val., kur mišių metu buvo vaiko motina G. K., jis nematė. Dėl vaiko laiminimo gali pasakyti, kad jis neuždraudė nei žodžiu, nei veiksmu motinai laiminti sūnaus, ji galėjo pati ateiti pasveikinti ir palaiminti sūnų. P. G. prie jo po Komunijos priėjusi nebuvo, buvo priėjusi kažkokia nepažįstama moteris, kuri jį kaltino nebūtais dalykais, ką konkrečiai ji kalbėjo, neprisimena, tos moters nepažino tada, dabar irgi nepažintų. Bažnyčioje buvo daug žmonių, šurmulys, jis negirdėjo, kad vaiko motina jam kažką sakytų ar siūlytų G. dovanas. Jie buvo su dar dviem mažamečiais vaikais, vaikus reikėjo prižiūrėti, todėl ne viską matė ir girdėjo. Gegužės 22 dieną dovanų jam niekas nedavė, o ar G. siūlė, ar davė, jis nematė, negali atsakyti. Nurodė, kad G. niekada nenuteikinėjo ir nenuteikinėja prieš motiną, jis elgiasi taip, kaip rekomenduoja specialistai, vykdo Pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, vaiką vežioja į susitikimus su motina. Visada skatina vaiką susitikti ir bendrauti su mama, tačiau vaikas galimai turi nuoskaudų dėl ilgalaikio netinkamo motinos bendravimo su sūnumi. Vaikas prisimena senas nuoskaudas, kai buvo skriaudžiamas. Sutinka ir nori, kad vaikas pats viską Institucijoje išsakytų, nes jis pats viską geriau prisimena.
5.2. Atsiliepime nurodoma, kad nepilnametis G. G. pokalbio metu paaiškino, jog prieš keturis metus pradėjo gyventi pas tėtį, anksčiau jo gyvenamoji vieta keitėsi kas 15 dienų – gyveno tai pas tėtį, tai pas mamą. Kai gyveno pas mamą, prisimena, kaip jį mama apie 18-19 val. užrakindavo kambaryje ir išeidavo į bažnyčią, grįždavo apie 23 val. arba net po 24 val. Kai jis buvo šešerių metų, mama jį priverstinai buvo išsivežusi į L., kur ji gyveno pas savo draugą R. Jis vykti nenorėjo, bet mama išsitempė ir nepranešė tėčiui apie išvykimą. A. jam nepatiko, nes mamos draugas ir mama ant jo rėkdavo ir netgi mušdavo. R. turėjo sūnų, kuris G. skriausdavo ir vieną kartą G. jam davė atgal, todėl R. pradėjo rėkti ir grasinti. A., kai jis ką nors padarydavo, kas jiems netiko, mama ir R. jį mušdavo, tampydavo. Prisimena, kad pernai, per pirmosios Komunijos mišias, vienuolė E. jo paklausė, kas laimins. Jis pasakė, kad laimins tėčio draugė, kuri jam yra kaip antra mama. Po mišių mama su kažkokia savo drauge priėjo prie jo ir mama jam kažką braukė pirštu per kaktą bei paklausė tėčio, ar gali su vaiku nusifotografuoti. G. nurodė, kad jis nenorėjo su mama fotografuotis, todėl nesifotografavo ir su šeima išėjo. Jis fotografavosi su šeima ir seneliais iš tėčio pusės. Grįžę namo, valgė šventinius pietus. Neprisimena, ar pernai sveikino mamą su Motinos diena, šiemet ją pasveikino viena diena vėliau, nes Mamos dieną šventė namie ir pamiršo pasveikinti. Paaiškino, kad su mama dabar bendrauja kiekvieną penktadienį kavinėje – šašlykinėje. Kartu pavalgo, ji paklausinėja apie asmeninius dalykus, nors jis apie asmeninius dalykus ne viską pasako, bendrauja apie valandą ir jis vienas grįžta namo, nes netoli gyvena. Bendravimas su mama vyksta sunkokai, nes mama nemoka kažko pasakyti, tik klausinėja apie mokslus, kaip prabėgo savaitė ir ką ji veikia. Jis ne visada nori bendrauti su mama, nes jam ne viskas patinka, ką ji sako ir ji piktai atsakinėja. Tėtis jam sako, kad reikia bendrauti su mama, bet neverčia.
5.3. Atsiliepime nurodoma, kad liudytoja D. V. apklausos metu nurodė, kad ji 2021 m. gegužės 22 d. 18 val. kartu su G. K. dalyvavo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose vyko G. K. sūnaus G. G. P. Komunijos šventė. G. K. su savimi turėjo gėlių puokštę ir dovanų maišelį, kuriame buvo, kaip ji sakė, jos dovana ir G. senelių, t. y. G. K. tėvų – vokelis su pinigais. Joms atvykus į bažnyčią, G. K. su gėlių puokšte nuėjo pas vienuolę, kuri ruošė G. G. pirmajai Komunijai ir įteikė gėles. G. grįžus, jos atsisėdo greta viena kitos. Sėdėjo atskirai nuo G.ir jo tėvo. Su G. buvojo tėvas ir tėvo draugė G. Prieš mišias prie G. K. priėjo sūnus G. ir atsisakė mamos palaiminimo, bet mišių metu, linkint „ramybės“, G. atsisuko ir palinkėjo mamai „ramybės“. G. palinkėjimas „ramybės“ nebuvo tėvo stebimas ir, liudytojos manymu, jam tai buvo svarbu. G. ceremonijos palaiminime vaiko mama nedalyvavo, jos liko stebėti, G. per ceremoniją palaimino tėvas su drauge. P. P. Komunijos mišioms, jos su G. K. priėjo prie G., pasveikino jį žodžiu, motina ištiesė dovanų maišelį G. ir pasakė „čia tau“, liudytoja pasakė, kad čia ir nuo senelių, tačiau, pažiūrėjęs į tėvą, G. dovanų maišelio nepaėmė. Su G. buvusi moteris nukreipė kalbą, kviesdama G. nusifotografuoti su vienuole ir jie nuėjo.
5.4. Atsiliepime nurodoma, kad liudytoja R. G. (Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja), paaiškino, kad ji su G. G. šeima, turinčia sūnų G., dirba nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki dabar, o su G. K. šeima dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. kovo 19 d., nes G. G. mama G. K. nuo 2020 m. lapkričio mėnesio nesudarė sąlygų Socialinių paslaugų centro darbuotojoms apsilankyti šeimoje, išsakė pageidavimą bendrauti telefonu arba elektroniniu paštu. 2021 m. kovo 19 d. atvejo vadyba motinai pradėta taikyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės specialistų. Atvejo vadyba motinai (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centre (duomenys neskelbtini) rajone taikyta nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. ir nutraukta, motinai pačiai atsisakius atvejo vadybos. Dirbdama su G. G. šeima, liudytoja pastebėjo, kad vaiko tėvas noriai bendradarbiauja, teikia informaciją apie šeimą, naudojasi visomis siūlomomis pagalbos priemonėmis, kiekvieno bendravimo metu tėvas akcentuoja, kad supranta, jog sūnus turi bendrauti su motina, namuose skatina sūnų išlaikyti ryšį su motina, tėvas konsultuojasi su Socialinių paslaugų centro psichologe K. J., mokosi sūnaus motyvavimo technikų, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnį. Tėvas visada atveža sūnų į motinos ir vaiko susitikimus, negalėdamas atvykti dėl vaiko ar savo ligos, iš anksto informuoja centro specialistus. Pastaruoju metu G. susitikimai su mama, tėvų tarpusavio sutarimu, kartą per savaitę, vyksta kavinėje. Turimomis žiniomis, tėvas susitikimuose nedalyvauja, sudarydamas sąlygas motinai individualiai bendrauti su vaiku. Liudytoja nurodė, kad balandžio 28 d. lankantis tėvo šeimoje, buvo bendrauta su G. G., kuris teigė, kad, jo nuomone, motina į susitikimus ateina nepasiruošusi (visada klausia tų pačių klausimų, negeba jo sudominti įdomesnėmis temomis). G. minėjo, kad motina galimai mobiliuoju telefonu įrašinėja judviejų pokalbius, pati vaiko klausia, ar jis taip pat neįrašinėja pokalbių. Vaikas teigė, tokie veiksmai kenkia, sakė manantis, kad mama juo nepasitiki. G. išsakė, kad ir jis nepasitiki mama. Vaikas paminėjo, kad mama priekaištauja dėl susitikimų trukmės, neva vyksta per trumpai, tačiau vaikas teigė, jog išbūna su mama apie valandą, be to, keletą kartų per savaitę bendrauja telefonu. Dėl 2021 m. gegužės 22 d. vykusios G. pirmosios Komunijos liudytoja paaiškino, kad 2021 m. gegužės 11 d. G. K. kreipėsi į ją elektroniniu laišku, kuriame nurodė, jog vaikas ir vaiko tėvas nepriima iš jos vaikui skirtų dovanų, taip pat minėjo, kad nežino konkrečios vaiko pirmosios Komunijos datos, prašė tarpininkauti perduodant dovanas. G. K. minėjo, kad tarp dovanų bus ir pinigai, dėl šios priežasties liudytoja tarpininkauti nesutiko. Liudytojai bendraujant su G. G., šis jai nurodė tikslią datą, kada sudarys sąlygas motinai asmeniškai perduoti vaikui dovanas, taip pat įsipareigojo žinute pateikti motinai Komunijos datą, ką jis vėliau ir padarė. Liudytojos turimomis žiniomis, vaiko motina į pirmosios Komunijos šventę atvyko lydima vaikui nepažįstamo asmens. G. teigimu, mamą lydėjęs asmuo juos fotografavo, dėl ko jis susinervino ir nesutiko priimti dovanų ir nusifotografuoti su mama.
5.5. Institucija atsiliepime pažymėjo, jog iš socialinės darbuotojos, tiesiogiai dirbančios su G. G. šeima, R. G. parodymų matyti, kad G. G. su Socialinių paslaugų centro socialinėmis darbuotojomis bendradarbiauja, teikia informaciją apie šeimą, naudojasi visomis siūlomomis pagalbos priemonėmis, bendraudamas su socialinėmis darbuotojomis tėvas akcentuoja, kad supranta sūnaus bendravimo su motina svarbą vaiko gyvenime, supranta, jog sūnus turi bendrauti su motina, namuose skatina sūnų išlaikyti ryšį su motina, be to, tėvas konsultuojasi su Socialinių paslaugų centro psichologe, mokosi sūnaus motyvavimo technikų, atsižvelgiant į sudėtingą vaiko brandos ir amžiaus tarpsnį, visada atveža vaiką į susitikimus su motina. Be to, dėl G. G. laiminimo pirmos Komunijos metu pažymėjo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad tėvas draudė ar neleido vaiko motinai laiminti sūnaus ir po Komunijos ceremonijos nusifotografuoti. G. nurodė, kad: „po mišių mama su kažkokia drauge priėjo prie manęs ir mama man kažką braukė pirštu per kaktą...“, kas tikėtina, kad kryžiaus ženklo nubrėžimas ant vaiko kaktos ir buvo motinos palaiminimas. G. ir jo tėvo dovanų nepaėmimas iš vaiko motinos, po Komunijos ceremonijos, nevertintini kaip administracinės teisės reguliavimo dalykas, tai daugiau moralinė nuostata, moralės normų reguliavimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, teiseną G. G. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir daryti priešingas išvadas, t. y. pritarti apeliantės nuomonei, kad G. G. veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, nėra pagrindo.
7. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas), kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
8. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018).
9. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, priešingai pareiškėjos skundo argumentams, apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino aplinkybes susijusias su teisminiais procesais vykstančiais tarp nepilnamečio vaiko tėvų, vadovaudamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis. Taigi šiame kontekste atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl teismo pasyvumo siekiant išsiaiškinti visas skundo nagrinėjimui aktualias aplinkybes. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis buvo nustatyta, kad iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo matyti, kad G. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. K. pagal jos gyvenamąją vietą, tačiau G. G. nuo 2018 m. gegužės mėnesio gyvena su tėvu. G. G. tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat Alytaus apylinkės teisme nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nagrinėjama civilinė byla pagal G. G. ieškinį G. K. dėl sūnaus G. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta G. G. laikina gyvenamoji vieta su tėvu G. G.. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi tenkintas G. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta vaiko ir motinos laikina bendravimo tvarka. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu G. G. pagal tėvo gyvenamąją vietą, taip pat patvirtinta G. K. bendravimo tvarka su sūnumi G. G. bei nustatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, t. y. nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. spalio 15 d. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, tarp šalių esant pakankamai konfliktiškiems santykiams jų nepilnamečio vaiko bendravimo, auklėjimo ir jo globos procese.
11. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija priėmusi nutarimą, tiek apylinkės teismas, tuo pačiu ir apygardos teismas remiasi konkretaus tiriamo įvykio aplinkybėmis, tačiau nenagrinėja visų G. G. tėvų tarpusavio santykių, jų atžvilgiu vykusių teisminių procesų bei juose priimtų sprendimų, kaip to norėtų pareiškėja. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja G. K. tiek pareiškimu Institucijai, tiek teikiamais skundais apylinkės ir apygardos teismams siekia įrodyti, kad jos nepilnamečio sūnaus G. G. tėvas G. G. netinkamai vykdo tėvo pareigas, kadangi nebendradarbiauja su ja vaiko priežiūros, auklėjimo klausimais, neinformavo jos apie vaiko pirmosios Komunijos mišių laiką, nesitaria su ja, o liepia pačiam vaikui rinktis dėl vaiko laiminimo bažnyčioje pirmosios Komunijos metu ir taip pažeidžia vaiko interesus. Be to, G. G. neigiamai sūnui atsiliepia apie ją ir visą jos šeimą, emociškai išnaudoja sūnų G. G., nes sūnus pats turi priimti sprendimus dėl bendravimo su ja, todėl vaiko tėvas savo pareigas įgyvendina priešingai vaiko interesams.
12. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad Institucija ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos pareiškėjos nurodytos atitinkamos veikos aplinkybės. Buvo atliktos G. K., G. G., G. G. bei liudytojų, žinančių prašyme nurodytas aplinkybes (D. V., R. G.) apklausos, įvertinta paaiškinimuose bei apklausos protokoluose pateikta informacija, elektroninio susirašinėjimo tarp G. G. ir G. K. informacija, G. G. ir G. K. trumpųjų SMS žinučių turinys. Aukščiau aptartų duomenų kontekste tiek Institucija priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, daryti priešingos išvados aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.
13. Pareiškime ir skunduose akcentuojamas pareiškėjos neinformavimas apie vaiko pirmosios Komunijos mišių vietą ir laiką, iš esmės buvo paneigtas tiek G. G. paaiškinimais, tiek gautos SMS žinutės teksto informacija. G. G. aiškiai nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. SMS žinute pranešė G. K. sūnaus G. pirmos Komunijos dieną ir nurodė laiką. Anksčiau pranešti negalėjo dėl šalyje buvusios Covid – 19 infekcijos, nes ilgai buvo neaiški Komunijos data ir laikas. Įvertintos ir tos aplinkybės, jog mama dalyvavo G. G. pirmos Komunijos ceremonijoje, buvo prie jo priėjusi ir pasak vaiko, mama jam braukė pirštu per kaktą, kas visiškai pagrįstai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip pareiškėjos atlikta sūnaus palaiminimo procedūra, tokiu būdu nupiešiant vaiko kaktoje kryžiaus ženklą. Be to, liudytojos D. V. teigimu, mišių metu linkint „ramybės“ G. atsisuko į motiną ir palinkėjo „ramybės“, kas iš esmės rodo, kad sūnus visgi stengėsi palaikyti ryšį su motina mišių metu. Tuo tarpu faktas, kad vaikas G. G. po pirmosios Komunijos ceremonijos neapėmė dovanų iš pareiškėjos, su ja nesifotografavo negali būti vertinamos kaip administracinis nusižengimas, t. y. tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams G. G. atžvilgiu.
14. Nors apeliantė skunde nurodo, kad jai nėra aišku kokios pagalbos priemonės yra naudojamos G. G. ir G. G. atžvilgiu. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio garso įrašo šis klausimas jau buvo užduotas Institucijos atstovei, kuri aiškiai nurodė, kad yra sudarytas pagalbos planas ir jame nurodytos priemonės: psichologų konsultacijos, socialinių darbuotojų lankymasis namuose, bendradarbiavimas su specialistais. Be to, kaip matyti iš socialinės darbuotojos R. G. apklausos protokolo, ji nurodė, jog vaiko tėvas geranoriškai bendradarbiauja su Institucija, naudojasi visomis siūlomomis pagalbos priemonėmis, kiekvieno pokalbio metu akcentuoja, kad supranta, jog sūnus turi bendrauti su motina, namuose skatina sūnų išlaikyti ryšį su motina, konsultuojasi su psichologe, mokosi sūnaus motyvavimo technikų. Tuo pačiu nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde dėstoma nuomone, jog pakartotinė vaiko apklausa pažeidė jo interesus, kadangi teismo posėdžio metu Institucijos atstovė atsakydama į šį pareiškėjos klausimą aiškiai konstatavo, kad tiriant pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes buvo atlikti visi būtini veiksmai tame tarpe ir nepilnamečio vaiko apklausa, kuri niekaip nepažeidė vaiko teisių ir jo interesų. Be to, neneigė ir tų aplinkybių, jog Institucijai yra žinomi duomenys nurodyti teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktuose G. G. atžvilgiu, kuriuos kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė pareiškėja, taigi jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgta nutarimo priėmimo metu apeliantė nenurodė. Pareiškėja taip pat nuogąstauja, kad vaikas yra pernelyg įsitraukęs į bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija nulemta būtent abiejų tėvų veiksmais, dėl jų tarpusavio santykių bei laikysenos, dėl įsisenėjusių konfliktų ir ginčų dėl bendravimo tvarkos, kurie nuolat sprendžiami įvairiose institucijoje, o visame šitame betarpiškai dalyvauja ir nepilnametis.
15. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra privalomas. Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškėja šį galimai savo pažeistų teisių gynimo būdą žino ir juo aktyviai naudojasi.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja išvados, kad G. G. veiksmuose yra aiškus subjektyvusis kaltės požymis. Nepaisant to, G. G. pasirašytinai supažindintas su teisiniu reglamentavimu dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, išaiškinta vaiko tėvų teisės ir pareigos bei galima atsakomybė už netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.