- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-555-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07336-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas”
- Trečiasis asmuo
- M. M., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11749-920/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys M. M., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1235,89 Eur turtinę žalą, 167,27 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013-05-04 transporto priemonė „Mercedes Benz E320“, važiuodama Kaune, P. Plechavičiaus g. link P. Lukšio g., ties sankryža su Škirpos g., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo tamsiu paros metu iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta priekinė dešinės pusės važiuoklė. Įvykio metu transporto priemone buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovei buvo pateikta: preliminari sąmata ir PVM sąskaita faktūra 476,44 Lt sumai, patvirtinanti transporto priemonės remonto išlaidas dėl amortizatoriaus nuėmimo ir patikrinimo, važiuoklės patikrinimo ir ratų suvedimo; PVM sąskaita faktūra 3700 Lt sumai, patvirtinanti išlaidas dėl amortizatoriaus įsigijimo; preliminari sąmata, patvirtinanti transporto priemonės remonto darbų, ratlankio dažymo medžiagų ir padangos kainas 608,84 Lt, jeigu remontas būtų atliekamas. Ieškovė išmokėjo 1235,89 Eur draudimo išmoką. Ieškovė teismui pareikšto ieškinio žalos dydį grindžia UAB „Autofortas“ 2013-05-16 sudaryta lokaline sąmata bei draudėjo pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Atsakovė, būdama Kaune esančių viešųjų kelių savininke, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą Kauno keliuose. Nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelių, atsakovė elgėsi neteisėtai, o įvažiavus į kelyje atsivėrusią duobę ieškovės draudėjui atsirado žala. Žalos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su įvažiavimu į kelyje esančią duobę. Eismo įvykis buvo užfiksuotas Kauno apskrities VPK pareigūnų ir jų priimtame nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo yra tiksliai nurodytas žalos atsiradimo faktas bei eismo įvykio mechanizmas. Policijos pareigūnų pateikta medžiaga patvirtina priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės valdomo kelio trūkumo (duobės).Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kauno apskrities VPK sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, kad išorinių apgadinimo požymių nėra, praėjus dviem dienoms po eismo įvykio sudarytoje transporto priemonės techninės priežiūros akte konstatuojama, kad reikalinga keisti priekinę dešinės pusės rato padangą, remontuoti ratlankį ir atlikti priekinės važiuoklės patikrą. Jokių duomenų pagrindžiančių amortizatoriaus sugadinimų ryšyje su eismo įvykiu nepateikta, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog automobilis po eismo įvykio nebuvo eksploatuojamas, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė amortizatoriaus sugadinimo tiesioginio priežastinio ryšio su Plechavičiaus g. įvykusiu įvykiu, tuo labiau, kad policijos pareigūnai jokių išorinių sugadinimų nematė. Amortizatorius yra automobilio dalis natūraliai besidėvinti, todėl nesant draudimo kompanijos ekspertų išvados, kad ji galėjo būti sugadinta eismo įvykio metu, laikytina, kad atsakovė negali būti atsakinga už jos keitimo išlaidas. Iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Byloje nėra duomenų, ar buvo tirta, kokiu greičiu važiavo vairuotoja, kad buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Atsakovės nuomone, eismo įvykiui esminės reikšmės turėjo būtent vairuotojos elgesys, o ne duobės buvimas. Ieškovė žalos dydį grindžia UAB „Autofortas“ sudaryta lokaline sąmata bei draudėjo pateiktomis sąskaitomis faktūromis, tačiau 2013-05-20 sąskaita faktūra išrašyta 476,44 Lt (137,98 Eur) sumai, o 2013-07-02 – 3700 Lt (1071,59 Eur) sumai, arba viso atskaičius nusidėvėjimą - 1059,56 Eur sumai, tačiau iš atsakovės prašoma priteisti 1235,89 Eur. Į bylą yra pateikta dar viena 2013-05-10 sudaryta remonto sąmata, kurioje bendrą nuostolio dydį draudiko žalą vertintojas sąmatininkas yra nurodęs 2611,49 Lt (756,33 Eur). Kaip buvo apskaičiuotas nuostolio dydis, už ką konkrečiau buvo atlyginta ir kuo ieškovė grindžia savo 1235,89 Eur reikalavimą nėra aišku. Ieškovė nepateikė duomenų, kodėl buvo atlyginamas nuostolis įskaitant PVM mokestį, nors draudėjas nėra PVM mokėtojas. Tiek draudimo polise, tiek ir sąskaitose faktūrose yra nurodomas jo PVM mokėtojo kodas, todėl laikytina, kad PVM nelaikytinas patirtu nuostoliu ir ieškinio reikalavimas mažintinas PVM suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 1235,89 Eur turtinę žalą, 167,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur žyminį mokestį, 70,08 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.Teismas iš į bylą pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos nustatė, kad 2013-05-04 apie 02:00 val. P. Plechavičiaus gatvėje ties Škirpos gatve įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis Mercedes Benz, kuris įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusią nepažymėtą kelio ženklais duobę. Įvykio metu transporto priemone buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės techninės apžiūros akto teismas nustatė, kad buvo nustatyti sugadinimai – priekinėje dešinėje padangoje, reikalinga remontuoti priekinį dešinį ratlankį ir priekinę važiuoklę. 2013-05-16 UAB „Autofortas“ preliminarioje sąmatoje nurodyti ašies remonto darbai 137,99 Eur. Minimai sumai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 014283, kurioje ranka yra padaryti įrašai – amort., važiuoklės patikrinimas, ratų suvedimas. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000285 nustatyta, kad UAB „4finance“ pirko iš UAB „MBworkshop“ amortizatorių už 1071,60 Eur. Iš UAB „Autofortas“ preliminarios sąmatos Nr. 00013648 nustatyta, kad padangos ir amortizatoriaus kaina yra 753,14 Eur, darbai 55,53 Eur, dažymas ir medžiagos – 47,73 Eur. Iš AB „Lietuvos draudimas“ akto prie žalos bylos nustatyta, kad naujai pirktų detalių nusidėvėjimas buvo išskaičiuotas, ir pagal eksperto išvadą patirta turtinė žala 4267,28 Lt (1235,89 Eur). Nuostolio suma 4785,28 Lt, sumažinta naujų detalių nusidėvėjimo suma – 518 Lt, išmokama draudimo išmoka 4267,28 Lt. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei kita medžiaga patvirtina, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą duobę. Policijos pareigūnai tik fiksavo eismo įvykį, jie nėra kompetetingi nustatyti padarytus automobilio pažeidimus. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad įvažiavus į duobę, buvo pažeistas dešinės pusės ratas, todėl būtų visiškai nepagrįsta manyti, kad automobilio gedimai nesusiję su minimu autoįvykiu. Pirminės specialistų apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga remontuoti priekinį dešinį ratą, priekinį dešinį ratlankį ir priekinę važiuoklę, todėl tikėtina, kad išardžius buvo nustatytas amortizatoriaus sugadinimas. Detalesni automobilio apgadinimai (amortizatoriaus) buvo nustatyti po dviejų dienų, todėl mažai tikėtina, kad šiuo laikotarpiu automobilis galėjo būti eksploatuojamas, atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo nurodomas aplinkybes, nepateikė. Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovė neprašė skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizės. Todėl teismas nurodė, kad jis neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinamu automobiliui padarytos žalos dydžio pagrįstumu, o nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Teismas akcentavo, kad automobilis buvo apgadintas dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Nors gatvė ir buvo apšviesta, tačiau tamsiu paros metu vairuotoja neturėjo objektyvių galimybių įvertinti kelio būklę. Atsakovė, būdama atsakinga už gatvės priežiūrą, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Atsakovės argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. UAB „4finance“ yra greitųjų kreditų teikimą vykdanti įmonė. Vadovaujantis LR PVM įstatymo 27 str. ir 28 str. 1 d. PVM neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. PVM neapmokestinamas paskolų teikimas, taip pat suteiktos paskolos priežiūros, jeigu ją vykdo tą paskolą suteikęs apmokestinamasis asmuo. Atsižvelgęs į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismas atsakovės argumentus dėl žalos dydžio mažinimo PVM suma atmetė. Teismas konstatavo, kad esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti kompensacines palūkanas. Jų dydis taip pat pagrįstas, nes taikoma palūkanų norma atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą penkių procentų metinių palūkanų dydį už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti 2016 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neužtikrino tinkamo proceso. Teismas sprendė, kad pasiruošimas procesui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Nepriėmus jokios nutarties, atsakovė gavo teismo pranešimą apie teismo posėdį, kuriame nurodoma, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismui nepriėmus nutarties dėl rašytinio teismo posėdžio paskyrimo, yra visiškai neaiškūs teismo motyvai pasirinkti rašytinį procesą, šalims buvo užkirstas kelias skųsti tokį procesinį veiksmą. Teismui nepaskyrus žodinio teismo posėdžio, neišreikalavus atsakovės atsiliepime į ieškinį prašytų dokumentų, neiškvietus liudyti triplike prašomų asmenų, nereikalaujant patikslinti žalos apskaičiavimo ir tai įrodančių dokumentų, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, apribota galimybė atsakovei pateikti įrodymus ir suformuoti atsikirtimus, visiškai neištirti ieškovės pateikti įrodymai, kurie yra prieštaringi, todėl buvo netinkamai išnagrinėta byla. Teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes tokio prašymo šioje byloje nei viena iš šalių nebuvo pareiškusi. Priešingai, atsakovė atsiliepime nurodė, kad teismo posėdyje ją atstovaus įgaliotas atstovas, prašė išreikalauti medžiagą, susijusią su eismo įvykiu, o triplike prašė iškviesti liudyti žalą administravusį asmenį. Todėl, nors atsakovė ir nebuvo tiesiogiai išreiškusi prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau buvo išreikšta prašymų paruošiamuosiuose dokumentuose, kurių teismas neišsprendė ir dėl jų nepasisakė sprendime. Teismo teisė pasirinkti bylų nagrinėjimo tvarką negali prieštarauti esminiams proceso principams.Teismas tinkamai neištyrė faktinių bylos aplinkybių, atsakovei nebuvo suteikta teisė ginčyti ieškovės pateiktus prieštaringus rašytinius įrodymus, teismas rėmėsi ranka taisytais dokumentais, nesiaiškinant, iš kur atsirado viena ar kita suma ir kaip buvo paskaičiuota žala, atsižvelgiant į aplinkybę, kad eismo įvykio vietos schemoje ir nutarime duomenys apie automobilio apgadinimus nesutampa. Teismas nusprendė, kad patirta turtinė žala yra 1235,89 Eur, iš esmės to nemotyvuodamas ir nesigilindamas į atsakovės argumentus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo apgadintas ratas, amortizatoriaus apgadinimas yra susijęs. Jokių dokumentų, pagrindžiančių amortizatoriaus sugadinimų ryšį su eismo įvykiu nepateikta. Ieškovė pateiktame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodo su eismo įvykiu nesusijusius apgadinimus, teismas privalėjo šias aplinkybes ištirti ir išsiaiškinti, ar amortizatoriaus apgadinimas galėjo būti sąlygotas kito įvykio, tačiau to nepadarė.Policijos pareigūnai nustatė, kad išorinių apgadinimų nesimato, policijos nutarime konstatuojama, kad apgadinta važiuoklė, pateiktos nuotraukos liudija, kad rato apgadinimas yra susijęs su vertikalia, o ne horizontalia, kokia yra duobė, kliūtimi, transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodoma tik rato apgadinimas ir kiti nesusiję apgadinimai, tačiau atlyginama ir už amortizatorių ir remonto darbus eksperto prirašytus ranka. Byloje yra daug prieštaringų įrodymų, tačiau teismas jų neanalizavo, nesudarė galimybės atsakovei išklausyti ieškovės paaiškinimų dėl šių dokumentų, išklausius prašytų liudytojų parodymų, spręsti dėl būtinybės skirti ekspertizę, tokiu būdu buvo pažeisti esminiai proceso principai.Teismas, nekviesdamas liudyti automobilio vairuotojos, nesiaiškindamas kitų reikšmingų aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad tamsiu paros metu - naktį, vairuotoja neturėjo objektyvių galimybių įvertinti kelio būklę. Apeliantės nuomone, vairuotoja, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse pasirinkusi saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja turėjo visas sąlygas išvengti tariamo įvykio, tuo labiau tamsiu paros metu naktį, kai eismo visiškai nėra, o to nepadarius konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai, todėl atsakovei civilinė atsakomybė netaikoma.Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl žalos dydžio mažinimo PVM suma. Draudėjui UAB „4finance“ yra suteiktas PVM mokėtojo kodas, atsižvelgiant į tai, kad PVM įstatyme nustatyta prievolė registruotis PVM mokėtoju nesiejama su neapmokestinamų paslaugų teikimu, bei, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog UAB „4finance“ patenka į PVM įstatymo 57 str. 1 d. numatytas išimtis, laikytina, jog nurodyta ieškinio suma turėtų būti mažinama PVM dydžiu. Tokią poziciją pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006)Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teismo posėdžių formą. Apeliantė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, kadangi teisę būti išklausytai bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ji turėjo išreikšti sužinojusi apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (2016-07-05 nutartis), bet ne tuomet, kai sužinojo apie jai nepalankų teismo sprendimą.Bylą nagrinėjęs teismas pagal proceso teisės reikalavimus: nutarė bylos nagrinėjimui pasirengti paruošiamųjų dokumentų būdu, paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, apie savo nutartis informavo šalis ir byloje dalyvaujančius asmenis. Apeliantė gi, išdėstė nesutikimą su ieškiniu, tačiau neteikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių atsikirtimus. Teismo vaidmuo šioje byloje nebuvo aktyvus, todėl byla išnagrinėta pagal šalių pateiktus įrodymus. Ieškovės nuomone, bylos rezultatas yra susijęs su apeliantės pasirinkta bylos vedimo strategija. Būtų neteisinga naikinti teismo sprendimą ir suteikti apeliantei antrą galimybę susiplanuoti bylos vedimo strategiją. Prašymą dėl ekspertizės skyrimo apeliantė privalėjo teikti teismui triplike arba sužinojusi apie teismo nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kiti apeliantės argumentai perkelti iš tripliko. Ieškovė dėl jų išsamiai pasisakė dublike.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).Byloje pateikto apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju keliami pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai yra susiję dėl draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, regreso teisės į žalą padariusį asmenį. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neužtikrino tinkamo proceso, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – šalies (atsakovės, apeliantės) teisės į žodinį bylos procesą pažeidimas. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 1 500 eurų (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 str.), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus - dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 str. 2 d.). Tokia nuostata išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (2002-11-12 Salomonsson, Dory ir Lundevall bylose prieš Švediją). Pažymėtina, kad rašytinis bylos nagrinėjimas yra bendrosios civilinio proceso taisyklės, jog teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, išimtis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). Todėl įgyvendindamas diskrecijos teisę kokia forma nagrinėti byla (žodine ar rašytine), teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, patirtų nuostolių dydį ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, priėmęs atsakovės tripliką, teisėjas 2016 m. liepos 5 d. rezoliucija paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, nenurodęs jokių motyvų. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog atsakovė (apeliantė) atsiliepime nurodė, kad teismo posėdyje ją atstovaus įgaliotas atstovas, prašė išreikalauti medžiagą, susijusią su eismo įvykiu, o triplike prašė iškviesti liudyti žalos vertintoją D. G., todėl, atsižvelgiant į bylos pobūdį (kai pati apeliantė nei eismo įvykyje, nei žalos apskaičiavime nedalyvavo, žalos dydį apskaičiavo ir nustatė ieškovės darbuotojai, o šio dydžio apskaičiavime, kaip nurodė apeliantė atsiliepime į ieškinį, triplike, yra neaiškumų, dokumentuose ranka padarytų taisymų), nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė pagrįstai tikėjosi žodinio bylos nagrinėjimo, o bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka – buvo pažeista jos teisė teikti įrodymus, kas galėjo turėti reikšmės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nors ir nedidelės vertės ginčo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka prieštaravo EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms principinėms nuostatoms, kad kiekvienas asmuo turi teisę į viešą (žodinį) teisminį bylos nagrinėjimą. Dėl šio procesinio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo ištaisyti negali, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi nurodytas pažeidimas sudaro savarankišką teismo sprendimo panaikinimo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako ir jų nevertina.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas iš esmės tarp šalių kyla dėl nuostolių atlyginimo dydžio, todėl nagrinėjant bylą iš naujo ypač atkreiptinas dėmesys tiriant aplinkybes ir reikalaujant įrodymus, ar atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius, spręsti dėl būtinybės skirti ekspertizę, vertinti, ar yra sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei mažinti ir kt.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.