Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-06-16 · Civilinė byla Nr. e2-995-733/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
e2-995-733/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00255-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Ieškovas
K. J.
Atsakovas
V. M.
Advokatai
Rimantas Šimkaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-995-733/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00255-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.5
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,dalyvaujant ieškovei K. J., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. J. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 1524 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui, paskirti ieškovę vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nuo pat dukters gimimo - (duomenys neskelbtini) nevykdo pareigos teikti jai išlaikymą. Yra tik keliskart davęs po 15 Eur. Šalys gyvena skyrium. Ieškovė viena augina ir išlaiko vaiką. Ieškovė yra sveika, nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Gauna apie 370 Eur išmokų. Vaiko išlaikymui reikia per mėnesį 500 Eur, ši suma gali užtikrinti būtinus vaiko poreikius maistui, aprangai, ugdymui ir kitoms reikmėms. Buto nuoma jai kainuoja 150 Eur, dar reikia mokėti komunalinius mokesčius. Ji turi globėjus, kurie ją šiek tiek remia – padeda sumokėti už butą, padėjo supirkti naujagimei kraitelį. Sauskelnės dukrai kainuoja apie 40 Eur, pieno mišinukas 15 Eur mėnesiui. Rūbų kūdikiui gauna padėvėtų, kažkiek perka. Ieškovė mano, kad 250 Eur išlaikymas vaikui nėra didelis. Atsakovas viską prageria ir prarūko. Pati ieškovė anksčiau vartojo narkotikus, dabar nebevartoja narkotinių medžiagų, bet rūko, tai ją ramina. Alkoholio nevartoja. Su atsakovo tėvais nebendrauja, jie niekuo nepadeda. Ieškovė nenori bendrauti nei su atsakovu, nei su jo tėvais, nes jie geriantys. Su savo tėčiu ieškovė retai, bet pabendrauja. Su mama nebendrauja. Šiek tiek padeda ieškovės seneliai. Dukrai paaugus, ieškovė planuoja pradėti mokytis.

Taip pat ieškovė nurodo, kad duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, darbovietę, pajamas, šeiminę padėtį ir turtinę padėtį ji neturi.

Ieškovės atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas žino apie ieškinį, tačiau nesidomėjo byla, reiškia, kad su ieškiniu sutinka. Dėl paties atsakovo netinkamo gyvenimo būdo jis turi daugybę prievolių. Prašomas išlaikymo dydis nėra didelis.

Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam tinkamai pranešta. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovo advokato paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas V. M. yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas, su kuriuo ji kartu negyvena, neteikia vaikui išlaikymo nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), išskyrus kelis pavienius atvejus, kai šis davė po 15 Eur.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Ieškovė augina vieną nepilnametį vaiką. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ji neturi. Jos vardu nėra vykdoma vykdomųjų bylų. Nedirba, yra iki (duomenys neskelbtini) vaiko auginimo iki trejų metų atostogose. 2020-02-01 – 2021-01-31 iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gavo 4761,77 Eur pajamų, t. y. vidutiniškai 396,81 Eur per mėnesį.

Iš Sodros informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovas nedirba, transporto priemonių neturi. Jo atžvilgiu antstoliai vykdo 36 vykdomąsias bylas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Nuo 2021-01-01 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 642 Eur.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį teismui nepateikė. Vertintina, kad susidarę išieškomi įsiskolinimai yra netinkamo atsakovo gyvenimo būdo, priimtų sprendimų pasekmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas informuotas apie šios bylos iškėlimą ir jis turėjo galimybę teismui asmeniškai arba per atstovą pateikti visą reikiamą informaciją apie savo turtinę padėtį ir galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas jokios informacijos teismui nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių vaiko amžių, jo būtinus poreikius būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei, lavinimui ir kitoms reikmėms, šalių turtinę padėtį, šalių amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikui išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 250 Eur kas mėnesį atsakovo skiriama suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui, taip pasiekiant protingą vaikų poreikių tenkinimo ir atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyrą (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo V. M. priteistina A. M. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021-02-19 iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistino išlaikymo dydį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo V. M. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas A. M. 1524 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-02-18.

A. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina ieškovė K. J. (CK 3.190 straipsnis).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 102 Eur žyminio mokesčio ir 3,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 105,34 Eur valstybei bei 358,33 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-02-19 iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1524 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021-02-18.

A. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo 105,34 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ir 358,33 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą 358,33 Eur sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB Luminor Bank AS, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas Robertas Povilaitis