Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Čeplinsko (pranešėjas), Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-375/2011 pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei J. Č. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. Č. ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priteisti iš jo nepilnametės dukters K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas – po 130,00 Lt kas mėnesį, nuo kreipimosi į tesimą dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu iš jo nepilnametės dukters K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteistos periodinės išmokos – po 600,00 Lt kas mėnesį. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad jis Anglijoje dirbo statybų vadovu ir gaudavo nemažas, apie 3500,00 Lt siekiančias, mėnesines pajamas. Tačiau po minėto teismo sprendimo priėmimo, jo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė – gaunamos mėnesinės pajamos sumažėjo iki 880,00 Lt. Sumažėjus pajamoms, jo pragyvenimo išlaidos nesumažėjo – daug piniginių lėšų jis yra priverstas išleisti būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į darbą ir pan. Jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto, taip pat santaupų, jis neturi, o jo vardu registruotas automobilis „VW PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini), yra bevertis. Visos šios aplinkybės, jo manymu, sudaro pagrindą sumažinti teismo sprendimu nepilnametės dukters K. Č. išlaikymui priteistų periodinių išmokų dydį. Pažymėjo, kad jis niekada nevengė išlaikyti savo nepilnametės dukters ir stengdavosi kaip įmanydamas jai padėti. Tačiau dėl objektyvių priežasčių – iš esmės ir labai žymiai pablogėjusios finansinės padėties, toliau nebegali mokėti po 600,00 Lt kas mėnesį jos išlaikymui.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės naudai ir 27 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas sprendė, kad reikalavimui sumažinti dukrai priteisto išlaikymo dydį pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų, jog nuo 2009-04-22 jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Teismas nurodė, kad reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė į bylą Subrangovo mėnesio ataskaitas, kuriomis įrodinėjo, jog jo darbinės pajamos nuo 850 svarų sterlingų sumažėjo iki 210 svarų sterlingų. Tačiau teismas šiuos rašytinius įrodymus vertino netinkama ir įstatymo reikalavimų neatitinkančia įrodinėjimo priemone. Nurodė, kad ASSIST SECURITY LIMITED 2010-10-12 raštas yra nepatvirtintas antspaudu ir pasirašytas neaišku kokias pareigas užimančio asmens. Teismas sutiko ir su atsakovės nuomone, jog pateiktos Subrangovo metinės ataskaitos yra taip pat nepatikimos, nes tokių dokumentų šiuolaikinių technologijų pagalba galima pateikti be jokių apribojimų, tiek norimo kiekio, tiek norimo turinio. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui pažymas apie darbo užmokestį ir sumokėtus mokesčius valstybei, kurioje jis gyvena ir dirba (forma (P60 ir P45), tačiau duomenys į bylą pateikti nebuvo. Ieškovas, teikdamas ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo, teigė, jog jis gyvena nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini). Tam pagrįsti jis pateikė ir nuomos sutartį (1 t. b. l. 35-46), tačiau į teismo prašymą surinkti įrodymus Aukštojo Teisingumo teismo Karalienės rūmų skyriaus Karališkieji Teisingumo teismai pateikė duomenis, jog šiuo adresu ieškovas negyvena (2 t. b. l. 45). Atsakovė pateikė duomenis, jog per internetą ji surado duomenis apie ieškovo vardu įregistruotą nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 50). Ieškinyje ieškovas net nebuvo užsiminęs, jog jis yra nekilnojamojo turto, nors ir įkeisto, savininkas, o paaiškėjus šiai aplinkybei nepaneigė, jog šiuo adresu registruotas turtas jam nebepriklauso. Tokį nesąžiningą savo turtinės padėties pateikimą sprendžiant ginčą teismas vertino ieškovo nenaudai. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti sumažinto išlaikymo suma - 130 Lt, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas net ir nesiorientuoja kokios pinigų sumos reikia per mėnesį, kad būtų garantuojamas jo dukters socialiai priimtinas poreikių patenkinimo lygis. Ieškovui neįrodžius esminio savo turtinės padėties pablogėjimo ir įvertinęs tokius kriterijus kaip valstybę apėmusią ekonominę krizę, sąlygojančią drabužių, maisto produktų, paslaugų ir kt. kainų kilimą, šalių dukters amžių, sąlygojantį vis didesnius poreikius, būtinybę tenkinti ir specialiuosius vaiko poreikius bei pareigą prisidėti prie mergaitės meninių gebėjimų vystymo, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai jo pateiktus rašytinius įrodymus apie darbo pobūdį ir darbo užmokestį vertino kaip netinkama įrodinėjimo priemone. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad tokio pobūdžio raštai, kokius pateikė ieškovas, turi būti patvirtinti antspaudu. LR CK 2.140 ir 6.991 straipsniuose nurodyti tik du atvejai, kada reikalaujama ne valstybės institucijų išduodamą dokumentą patvirtinti antspaudu. Visais kitais atvejais antspaudo naudojimas yra neprivalomas. Todėl teismo išvada, kad Assist Security Limited 2010-10-12 raštas yra netinkama įrodinėjimo priemonė, kadangi nėra antspauduotas, prieštarauja teisės aktams. Teismo išvada, kad minėtas raštas pasirašytas neaišku kokias pareigas užimančio asmens ir todėl yra netinkamas įrodymas, taip pat yra nepagrįsta. Ant įmonės firminio blanko surašytas ir pasirašytas raštas laikytinas tinkamu be papildomų pareigybių nurodymo ir preziumuotina, kad jį pasirašė kompetentingas asmuo. Be to, pasirašiusio asmens pareigybių nurodymas visiškai neįrodo, kad jį pasirašė tokią teisę turintis asmuo; asmens kompetenciją ir teisę pasirašyti įrodo pareiginiai nuostatai, įmonės steigimo dokumentai, įgaliojimai ir pan. Teismas taip pat nenurodė, kokiu teisės aktu remiantis įpareigojo ieškovą pateikti duomenis apie savo pajamas, t.y. formų F45 ir F60. Ieškovas šių formų nepateikė, kadangi jų nepildė ir net neturėjo pildyti.

Aplinkybę, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, teismas nustatė atsakovės J. Č. pateiktais internete rastais duomenimis, t. y. atsakovė į bylą pateikė niekieno nepasirašytą, ant paprasto lapo atspausdintą tekstą, kuriame nurodyta, kad „nei šis išrašas nei pilna jo kopija nelaikomi oficialiomis registro kopijomis" (2 t., b. l. 51). Taigi, teismas šios pažymos (teksto) negalėjo vertinti kaip tinkamos įrodinėjimo priemonės, nes jau pačioje pažymoje nurodyta, kad ji nėra oficiali kopija. Pažymoje netgi nėra nurodyta, kokia institucija išdavė šią pažymą, joje nėra nei asmens parašo, nei atspaudo, nei asmens pareigybių. Be to, jei šią pažymą teismas vertino kaip tinkamą įrodymą, tai negalėjo ignoruoti fakto, kad šioje pažymoje esančios nuorodos, jog pažymoje nurodyto nekilnojamojo turto savininkas nuo 2010-06-10 yra P. B. S., o ne ieškovas. Teismas iš dalies ignoravo ir Aukštojo Teisingumo teismo Karalienės rūmų skyriaus Karališkųjų teisingumo teismų pateiktą atsakymą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, minėtas teismas jokių duomenų apie tai, kad E. Č. priklauso nekilnojamasis turtas, nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškovo pajamos yra tik darbo užmokestis, kuris yra apie 900 Lt į mėnesį, kad kitų pajamų, santaupų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis neturi (išskyrus menkavertę transporto priemonę t. l, b. l. 10). Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas, turėdamas galimybių, skirdavo daugiau lėšų, nei nustatyta teismo sprendimu. Šią aplinkybę pripažino ir pati atsakovė J. Č. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2304-192/2009, b. l. 59). Vien už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2008 m. yra susidariusi 21728 Lt permoka (c. b. Nr. A2-19941-775/2009, 2 t., b. l. 5-6). Byloje taip pat nėra nei vieno įrodymo, kuris įrodytų atsakovo vengimą gerinti savo turtinę padėtį. Pats teismas sprendime nurodė, kad valstybę yra apėmusi ekonominė krizė, tačiau šios aplinkybės kaip priežasties, kuri lėmė ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, nevertino. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo netyrė ir nevertino K. Č. išlaikymui reikalingų sumų, ir tik formaliai konstatavo, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, tačiau nesiaiškino, kokios pinigų sumos reikalingos šių poreikių patenkinimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, nuo 2009-04-22 Kauno miesto apylinkes teismo priimto sprendimo, skirti dukters išlaikymui po 600 litų, vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir sąmoningai nevykdė teismo priimto sprendimo, nors tuo metu jo pajamos sudarė 3000 Lt. Teismui pateikė darbovietės, neaiškios kilmės, nepatvirtintus dokumentus, nors yra žinoma, kad daugėja atvejų dėl dokumentų padirbinėjimo, nes šiuolaikinių technologijų pagalba galima pateikti be jokių apribojimų norimo kiekio ir turinio dokumentų (CPK 185). Tai jokiu būdu neatitinka reikalavimų, keliamų oficialiems rašytiniams įrodymams, todėl jie vargu ar turi kokią nors įrodomąją galią. Šalių nepilnametė dukra K. Č. yra 14 metų amžiaus, per tą laiką pakito ir padidėjo jos poreikiai, mergaitė serga skolioze (stuburo išlinkimas į šoną), jai gydytojų yra skiriami masažai, gydomosios mankštos ir patartina baseino lankymas, kad stuburo išlinkimas neprogresuotų, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, išaugo infliacija bei padidėjo kainos visoms prekėms, kas verčia bent minimaliems vaiko poreikiams skirti daug didesnes sumas nei anksčiau. Mergaitė K. Č. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, taip pat išlaiko ir gyvena kartu. Mamai tenka ir kasdienė paauglės dukters priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Dukra K. Č. yra aktyvi: lanko teatro mokyklėlę prie dramos teatro „Mano teatras", dalyvauja Jaunųjų „Žalgirio" žurnalistų veikloje (rašo straipsnius, kurie yra publikuojami), lanko modelių agentūrą „Pegasus“. Nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, o įvertino tokius kriterijus kaip valstybę apėmusią ekonominę krizę. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 straipsniai). Pažymėtina, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, atmesdamas apelianto ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nustatant orientacinius kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydį, nes priešingu atveju ieškovo teikiamo išlaikymo dydį sumažinus iki jo nurodomo 130 Lt dydžio per mėnesį, būtų ženkliai nukrypta nuo vienos minimalios mėnesio algos dydžio, o tuo pačiu ir nuo LAT suformuotos teismų praktikos.

Tuo pačiu teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog tėvų turtinė padėtis visais atvejais turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Ginčo atveju – akivaizdu, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių panaudodamas savo profesines galimybes tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje tam, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai K. Č.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto pateiktų Subrangovo mėnesio ataskaitų apie E. Č. gaunamas pajamas laikotarpyje nuo 2010-01-05 iki 2010-10-05 kaip ir 2009-12-05 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties išlaidų (t.1, b. l. 15-34, 42-46) nelaikė pagrindu, leidžiančiu esminiai sumažinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį ir, vertindamas byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, t. y. oficialiai teismo išreikalautus duomenis apie ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą Didžiojoje Britanijoje (t. 2, b. l. 50-51), atmetė ieškinį (CPK 178-185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad be aukščiau išvardintų aplinkybių ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog pagrindinė nepilnametės dukros išlaikymo bei jos pilnaverčio ugdymo našta tenka atsakovei, t. y. J. Č., todėl patenkinus ieškinį, neabejotinai būtų pažeisti ne tik tėvų lygiateisiškumo principai, bet ir atimta galimybė specialiems šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus, liečiančius įrodymų priimtinumo ir jų sąsajumo su bylos medžiaga aplinkybes, ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir apgrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.