Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas išnagrinėjęs 2020 m. lapkričio 2 d. pareiškėjo prašymą, 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 20-IL-40-01129-e nutarė leidimo neišduoti. Sprendimas motyvuojamas tokiais faktais – atliekant patikrinimą iš policijos informacinės sistemos gauta informacija, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijoje teistas už prekybą vogtomis prekėmis. 2017 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu pripažino pareiškėją kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas su priimtu sprendimu nesutinka ir vertina, kad jis turi būti pakeistas toliau nurodytais pagrindais. Pareiškėjas vertina, kad atsakovas tik išvardijo prieš daug laiko padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kaip praeityje padarytų nusikalstamų veikų padarymas sąlygoja aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu. Be to viena iš minimų veikų susijusi su užsienio valstybe, kur net veikos padarymo ir pagrindimo aplinkybės kelia abejones ir negali būti jokiu aspektu vertinama, kaip teistumą užtraukiantis faktas pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Akivaizdu, kad skirtingų valstybių baudžiamoji politika nėra vienoda ir net panašiai įvardintos veikos, ne visuomet užtraukia vienodas pasekmes, tokiu būdu neįvertinus šio įrašo sistemoje aplinkybių ir pagrįstumo, daryti išvados, jog dėl 2016 m. teistumo Vokietijoje, negali būti išduotas leidimas neproporcinga ir neteisinga išvada. Dėl fakto, kad Lietuvoje pareiškėjas buvo teistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo, neišduoti pareiškėjui leidimo. Atsakovas neįgyvendino pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą, kadangi jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu skundžiamame sprendime nėra pateikta. Atsakovas nenurodė kokiu būdu jo nurodytos aplinkybės yra susiję su leidimo laikyti (nešioti) ginklą išdavimu. Nevertinta ar pareiškėjas šiuo metu turi galiojantį teistumą ar ne, ar išties jo elgesys negali būti vertinamas kaip pasikeitęs ir keliantis grėsmę, jog jis negalėtų gauti leidimo. Atsakovas vadovaujasi tik praeitis veikomis, bet neanalizavo pareiškėjo asmens esamu metu, kad nėra padaryta jokių nusikalstamų naujų veikų ar pažeidimų, pareiškėjas užsiima teisėta veikla ir gauna teisėtas pajamas, dalyvauja visuomenės veikloje bei elgiasi rūpestingai ir atsakingai. Pareiškėjas šiuo metu dirba teisėtai, nedaro jokių neteisėtų veikų, padeda nors ir be ginklo medžiotojų būrelio veiklai, niekada nėra jokiu aspektu padaręs jokių veikų susijusių su ginklais ir šaudmenimis. Pareiškėjas suvokia, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjas yra nurodęs aplinkybes, kurios leidžia spręsti, kad šiuo metu jis vertas pasitikėjimo ir gali gauti specialią teisę. Pažymėjo, kad leidimo nesuteikimo motyvai siejami su veikomis, kurios laiko požiūriu buvo prieš 5-6 metus ir kaip minėta net neturi tiesioginio ryšio su ginklais. Be to, pareiškėjo negalima laikyti sisteminiu pažeidėju, kad galima būti jį vertinti, kaip negerbiantį įstatymų, praėjęs laikotarpis buvo pakankamas tarpas išvadoms padaryti dėl savo galimai netinkamo elgesio. Nėra jokių požymių, kad pareiškėjas pažeidinėtų įstatymus ar nenorėtų jų laikytis. Tarp pačių atsakovo paminėtų veikų yra kelių metų laikotarpis, be to viena iš jų minima net kaip įvykdyta ne Lietuvoje, todėl net nėra sprendžiama ar išvis ši aplinkybė pagrįstai įtraukta į pareiškėjo asmens charakterizavimą. Prašo skundą tenkinti.