Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-08 · Civilinė byla Nr. 2A-15-368/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2KT-7/2013
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
2A-15-368/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02063-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-15-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02063-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 44.2; 44.5.2; 73.2.5; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-503-215/2013 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei D. A. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. A. 11621,00 Lt išmokėtą išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-11-21 iš D. A. (B.) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsiliejo vanduo ir apgadino kitą butą, esantį esančio (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius daiktus, priklausančius D. M.. Pastarasis butas įvykio metu buvo apdraustas ADB „Reso Europa“ Namų turto draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini) (AAS „Gjensidige Baltic“ perėmė ADB „Reso Europa“ teises ir pareigas). Pažymėjo, kad nukentėjusiajam buvo išmokėta 11 621,00 Lt dydžio draudimo išmoka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės D. A. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 11621,00 Lt žalos atlyginimą, 349,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat 31,50 Lt pašto išlaidas valstybei. Nurodė, kad pagal 2009-11-24 apžiūros aktą, kurį sudarė draudimo kompanijos atstovas ekspertas J. S., apipylus vandeniu apdraustą butą, buvo sugadinta turto už 24 400,87 Lt. Papildomai D. M. ieškovei pateikė 810,00 Lt elektros instaliacijos sąmatą. Pažymėjo kad ieškovas dėl šio draudiminio įvykio D. M. išmokėjo 11621,00 Lt draudimo išmoką. 2010-05-24 kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl išmokėtų sumų grąžinimo, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo ir skolos nesumokėjo. Teismas nustatė, kad vandentiekio avarija įvyko atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje trūkus vandens čiaupo movai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė savo sudarytų paskaičiavimų ir įrodymų paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog sutrūkusi čiaupo mova bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams, o ne atsakovei. Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punkto, geriamojo vandens apskaitos prietaisai įrengiami ties vandens tiekimo ir vartojimo riba. Sprendė, kad labiau tikėtina, jog ši riba yra atsakovės bute, šalia šalto ir šilto vandens apskaitos prietaisų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) D. A. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigia, kad trūkusi mova yra prieš vandens apskaitos prietaisą, o atsakovės atsakomybės riba yra už vandens prietaisų. Tvirtinama, kad čiaupas kontroliavo vandens tiekimą ne tik į butą, bet ir į apskaitos prietaisą, kuris yra plombuotas trečiojo asmens. Mano, kad ši inžinierinių tinklų dalis – čiaupas, esantis iki vandens apskaitos prietaiso, yra susijęs su viso namo vandentiekio funkcionavimu. Pasak apeliantės, svarbu įvertinti avarijos priežastį. Apeliantė abejoja, kad užlietas butas buvo suremontuotas iki apliejimo, o byloje nėra duomenų apie buitinės technikos gedimo priežastis. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė, pastebėjusi vandentiekio sistemos nesandarumą, turėjo kreiptis į kompetentingą bendrojo naudojimo objektų administratorių, o ne į pažįstamus asmenis, dėl kurių kvalifikuotumo kyla abejonių. Ieškovo manymu, apeliantės elgesys neatitiko protingo asmens elgesio standartų. Atkreipia dėmesį į tai, kad turto apgadinimai nustatyti eksperto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) D. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal LR Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Įstatymo (2009-11-21 įvykio aktuali redakcija) 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Taigi pagal minėtą teisinį reglamentavimą namo vandentiekio sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams tuo atveju, jei ji susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu ji nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad vanduo, padaręs žalą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), liejosi iš apeliantei priklausančio buto.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vandens čiaupas, naudojamas geriamajam vandeniui tiekti, yra naudojamas paties gyventojo iniciatyva, ir jis neturi įtakos visos namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui, todėl, teismo vertinimu, už bute įrengtų vandens čiaupų įrengimą, sandarumą yra atsakingas pats buto savininkas (apeliantė).

Apeliantės vertinimu, ji nėra atsakinga už šį apliejimą, kadangi trūkusi mova yra prieš vandens skaitiklį, ir šie įrenginiai jai nepriklausė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais.

Pati apeliantė nurodė, kad jau seniai žinojo apie čiaupo nesandarumą ir tai, jog jos sesuo kreipėsi į santechnikus dėl ventilių pakeitimo (1 tomas, 45 b. l.). Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir apeliantės sesuo, pažymėdama, kad prieš dvi savaites iki įvykio buvo pakeistas čiaupas, jį pakeitė pažįstamas santechnikas. Taigi apeliantė ir jos sesuo savo konkliudentiniais veiksmais parodė, kad suvokė, jog čiaupas turi būti pakeistas ne administratoriaus (2 tomas, 40 b. l.). Be to, kolegijos vertinimu, čiaupas nėra susijęs su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu, kadangi jis neturi įtakos šios įrangos funkcionavimui, o kontroliuoja vandens patiekimą tik į apeliantės bute esantį vandens skaitiklį ir už jo esančią įrangą.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad SĮ Telšių butų ūkis yra namo, esančio Telšiuose, Luokės g. 67, administratorius (2 tomas, 9–11 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė kreipėsi į administratorių, prašydama imtis priemonių, kuo greičiau pakeisti nesandarų čiaupą. Priešingai, apeliantės sesuo pažymėjo, kad dėl čiaupo į namo administratorių nesikreipė (2 tomas, 40 b. l.).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovės (apeliantės) veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu avarijos kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turėtų įvertinti, ar apeliantė elgėsi kaip rūpestingas asmuo, turintis galimybę numatyti avarijos kilimą ir imtis veiksmų jai išvengti.

Taigi apeliantė (jos atstovė) nesikreipdama į namo administratorių, o nuspręsdama savarankiškai imtis veiksmų nesandariam čiaupui pakeisti: samdyti pažįstamą santechniką, kuris, apeliantės tvirtinimu, įsigijo naują čiaupą ir jį pakeitė, pati prisiėmė riziką dėl tokių veiksmų atlikimo rezultato. Apeliantė nepateikė duomenų, kad darbus atlikęs santechnikas turėjo reikiamą kvalifikaciją ir buvo kompetentingas atlikti tokio pobūdžio (čiaupo keitimo) darbus.

Kolegija, daro išvadą, kad buto užpylimo priežastis yra apeliantės netinkamas jai priklausančio turto (įsigyto čiaupo) naudojimas / sumontavimas (CPK 185 str.), o ieškovo patirta žala yra neteisėtų apeliantės (jos atstovės) veiksmų pasekmė.

Pažymėtina, kad nors apieliantė ir ginčija padarytos žalos atlyginimo dydį, tačiau įrodymų, paneigiančių padarytos žalos dydį nepateikė, t. y. nepaneigė eksperto įvykio vietoje nustatytų turto apgadinimų. Kolegija pažymi, kad nukentėjusiam asmeniui turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai (CK 6.251 str. 1 d.), kurių dydis byloje yra pagrįstas įrodymais.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė