Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-503-215/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2-503-215/2013
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02063-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Ieškovas
AAS „G. B.“
Atsakovas
D. A.
Trečiasis asmuo
D. M., savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-503-215/2013Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02063-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos 35.5.; 44.2.; 44.5.2.;73.2.5.; 99.7.; 116.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,

dalyvaujant ieškovo AAS „G. B.“, veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą atstovui A. S.,

atsakovė D. A. atstovui advokatui E. V.,trečiajam asmeniui D. M.,nedalyvaujant atsakovei D. A.,trečiojo asmens savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „G. B.“, veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei D. A. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovės D. A. priteisti 11621,00 Lt išmokėtos išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-11-21 iš D. A. (B) priklausančio buto, esančio Telšiai, , išsiliejo vanduo ir apgadino kitą butą, esantį Telšiai, , ir jame buvusius daiktus, priklausančius D. M.. Pastarasis butas įvykio metu buvo apdraustas ADB „R. E.“ Namų turto draudimo polisu Nr. NT032385 (AAS „G. B.“ perėmė ADB „R. E.“ teises ir pareigas). Dėl to nukentėjusiajam buvo išmokėta 11 621,00 Lt dydžio draudimo išmoka. AAS „G. B.“ subrogacijos būdu perėmė nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens (CK 6.1015 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsniu žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia arba didelis neatsargumas). Kadangi buto, esančio , Telšiai, savininke viešame registre nurodyta atsakovė, ji laikytina atsakingu už žalos padarymą asmeniu, iš kurios reikalauja atlyginti žalą.

Atsiliepimas

A. D. A atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė daiktinių teisių įregistravimo viešame registre pažymoje nėra nurodyta, kad atsakovė yra vandentiekio vamzdžių savininkė. Statybos įstatyme apibrėžtos bendros statinio inžinerinės sistemos ir nustatyta, kad jos yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (tame tarpe vandentiekis), užtikrinančios šių pastatų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Vandentiekio sistema yra bendra visam daugiabučiui namui. Šiuo atveju vandentiekio sistema yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė. Žala kilusi dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje nuosavybėje padaryta ieškovui (t.y. vienam iš bendrasavininkų), todėl CK 6.266 str. negali būti taikomas. Šiuo atveju žala turėtų būti atlyginta bendrais pagrindais (CK 6.263). Šiuo atveju nėra ieškovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės dėl atsirandančios žalos. Atsakovė nepažeidė CK 6.263 straipsnyje nurodytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos – atsakovė tenkančia bendrąja daline nuosavybe rūpinosi tinkamai: sugedus ventiliams ji juos pakeitė naujais, tuo siekdama išvengti vandens nutekėjimo. Tai, kad po ventilio pakeitimo trūko mova yra ne jos kaltė. Nesant atsakovės kaltės, negali kiti ir atsakomybė, todėl ji ir nėra atsakinga už atsiradusią žalą. Taip pat nesutinka ir su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu. Butas, kuriame įvyko vandentiekio avarija, nėra virš D. M. buto. Atsakovės butas yra penktame aukšte, o D. M. trečiame, todėl mažai tikėtina, kad didelis kiekis vandens, galėjo patekti į D. M. butą. Apžiūros akte, kuris buvo surašytas 2009-11-24 numatyta, kad sušlapo kiliminis takas, 4 maži takeliai, tačiau nėra įrodymų, kad jie apgadinti taip, kad jais negalima naudotis. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad buitinė technika šaldytuvas, televizoriai, kino teatras, kolonėlės, stiprintuvas, grotuvas ir baldai sugedo nuo vandens. Dokumentuose konstatuotas tik faktas, kad ši technika neremontuotina. Ieškovas teigia, kad buvo sugedusi ir sienose esanti elektros instaliacija – žala sudaro 810,00 Lt, tačiau apžiūros akte jokie elektros instaliacijos gedimai nefiksuoti. Mano, kad ieškovė nepagrįstai išmokėjo D. M. 11621,00 draudimo išmoką.

Trečiasis asmuo savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar ieškovas nustatė movos trūkimo priežastį bute, esančiame adresu Telšiai, . Ieškovo pateiktų teismui 2007-11-05 Namų turto draudimo taisyklių Nr. 025 (toliau tekste — Taisyklės), 4.4 punkte yra nurodyta, kad ieškovas neatlygina nuostolių, jei jie atsiranda dėl neišvengiamų natūralių senėjimo procesų (pvz. natūralaus nusidėvėjimo, dūlėjimo, broko, ištaškyto arba plovimui ar valymui naudoto vandens poveikio ir kt.). Ieškovo eksperto J. S. 2009-11-24 Apžiūros akto neįmanoma nustatyti, ar ieškovo atstovas buvo patekęs į butą, esantį , Telšiai, nes ant minėto dokumento nėra buto, kuriame galimai įvyko avarija, savininko ir/ar valdytojo parašo. Abejoja, ar ieškovas tinkamai nustatė movos trūkimo priežastį. Pabrėžė, jeigu teismas nustatys, kad vandens patekimas į butą, esantį Telšiai, , buvo draudiminis įvykis pagal ieškovo Taisykles ir ieškovas turėjo teisę išmokėti D. M. 11621,00 Lt dydžio išmoką, ieškinys gali būti tenkintinas, nes atsakovė įvykio metu buvo buto, esančio adresu T. L. g., savininkė.

Trečiais asmuo D. M. atsiliepimo į ieškinį neapteikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti visiškai, ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovei priklausančio buto, esančio Telšiai, , penktame aukšte, vonioje trūko vandens krano mova, dėl ko pradėjęs tekėti vanduo apliejo ketvirtame aukšte esantį butą (Telšiai, ), priklausantį D. M. dėl ko buto savininkui buvo padaryta žala: sugadinta buitinė technika, baldai, grindys, lubos ir t.t. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad jai atsakomybė nekyla, vien dėl to, kad žala įvyko dėl vandens krano techninio broko. Ieškovė vandens krano keitimui pasisamdė nekvalifikuotą asmenį, kurio net konkrečiai negali įvardinti, nepateikė įrodymų, ar buvo atlikta pakeisto vandens krano patikra, taip pat nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į pardavėją su pretenzija dėl parduotos nekokybiškos prekės. Atsakovė nerūpestingai prižiūrėjo butą ir leido atsirasti žalai, todėl jai kyla atsakomybė be kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovės D. A. atstovas nurodė, kad atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka, kadangi vamzdynai yra bendrojo naudojimo, todėl negali kilti atsakovei kaip buto savininkei atsakomybė. Paaiškino, kad žemiau esantis butas buvo aplietas dėl trūkusios vandens krano movos. Žala žemiau esančiam butui buvo padaryta dėl gamintojo kaltės, tai yra dėl trūkusios nekokybiškos vandens krano detalės, o ne dėl atsakovės pasamdyto santechniko atliktų darbų montuojant vandens kraną. Pažymėjo, kad nėra žinomas tikslu įvykio laikas, aplietame vieno kambario bute negalėjo būti tiek daug daiktų, kiek nurodė ieškovas, be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad daiktai buvo sugadinti dėl vandens poveikio, taip suabejojo, ar tikrai D. M. priklausantis butas iki vandentiekio avarijos buvo nesenai remontuotas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad atsakovė neprivalo atlyginti žalos dėl daiktų sugadinimo. Pabrėžė, kad atsakovė savo turtu rūpinosi tinkamai: būdama išvykusi pavedė buto priežiūrą savo seseriai, sužinojusi, kad iš krano laša vanduo, pasirūpino jo keitimu, o grįžusi į Lietuvą atvyko apžiūrėti buto.

Teismo posėdžio metu trečiais asmuo D. M. paaiškino, kad lapkričio 21 d. vakare grįžęs namo pamatė aplietą jam priklausantį butą, esantį Telšiai, Iš aukščiau esančio buto vanduo bėgo per šviestuvų lizdus, sienose esančias rozetes, sienų kampus, lašėjo nuo visų buto lubų. Ant grindų vandens lygis siekė apie 10 cm. Vandens buvo ne tik jo bute, bet ir laiptinėje prie atsakovės buto durų. Savo bute remonto darbus buvo pradėjęs prieš pusantrų metų ir baigęs prieš įvykį. Buvo įsigijęs naujus baldus, buitinę techniką. Draudimo kompanija žalą atlygino nepilnai, tačiau jis iš atsakovės nereikalauja atlyginti likusios žalos dalies.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie vietą ir laką pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti įmonės atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

L. V. V paaiškino, kad ji prižiūri atsakovės, t. y. savo sesers D. A., butą, esantį Telšiuose, nes sesuo gyvena užsienyje. Atsakovė atvažiavusi pasižiūrėti butą, pamatė laiptinėje iš buto tekantį vandenį ir paprašė jos atvežti buto raktus. Sesuo įėjusi į butą užsuko vandenį. Liudytoja atvyko į sesers butą po 10 minučių. Jos abi buvo nuėjusios pasižiūrėti į D. M. priklausantį butą. Bute matė tik padėtus dubenėlius, į kuriuos lašėjo vanduo, į dvigulę lovą lašantį vandenį per šviestuvą. D. M. buvo atvertęs lovą, kad nelašėtų į ją vanduo. Aplieto buto kambaryje nematė sekcijos, buitinių prietaisų. Sesers butas yra penktame aukšte tiesiai palipus po kaire, o D. M. butas – ketvirtame aukšte iš dešinės pusės. Sesers buto vonioje trūko vandens kranas, esantis šalia vandens skaitiklio. Vandens kranas buvo prieš dvi savaites pakeistas, nes buvo senas ir iš jo lašėjo vanduo. Kraną pirko ir pakeitė pažįstamas santechnikas. Po vandentiekio avarijos niekas nesiskundė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovė akcinės draudimo bendrovės „R. E.“ 2008-12-08 išdavė trečiajam asmeniui D. M. Namų turto draudimo polisą NT Nr. 032385 galiojantį nuo 2008-12-10 iki 2009-12-09, kuriuo civilinės atsakomybės draudimu nuo ugnies, gamtinės jėgos, neteisėtos trečiųjų asmenų veikos, vagystės, vandens tinklų avarijos buvo apdraustas butas su rūsiu, esantis Telšiuose, (1 t. 14 b. l.) Ieškovas AAS „G. B.“ nuo 2009-03-31 perėmė akcinės draudimo bendrovės „R. E.“ juridinio asmens teises ir pareigas (1 t. 4–9 b. l.). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2008-12-10 iki 2009-12-09) trečiasis asmuo D. M. 2009-11-23 pranešimu informavo ieškovą apie tai, kad 2009-11-21 buvo apipiltas jo butas ir jame esantis turtas, esantis Telšiuose, , dėl aukščiau esančiame bute, Telšiai, , trūkus vandens krano movai (1 t. 15 b. l.). Apdraustasis butas yra ketvirtame aukšte (1 t. 17–18 b. l.) Aukščiau aplieto buto, penktame aukšte esantis butas (Telšiai, ) nuosavybės teise priklauso atsakovei D. A. (B) (12 b. l.). 2009-11-24 apžiūros aktu, kurį sudarė draudimo kompanijos atstovas ekspertas J. S., buvo nustatyta, jog apipylus vandeniu apdraustą butą, buvo sugadinta turto už 24 400,87 Lt, t.y. buitinės technikos (televizorius, namų kino kolonėlių 6 vnt., stiprintuvas, grotuvas, šaldytuvas) ir smulkių buitinių daiktų (kambario, koridoriaus, virtuvės grindys, durys į laiptinę, daiktai, kiliminis takas, 4 maži takeliai, 18 porų batų, senovinė sekcija, sofa-lova) už 5000,00 Lt ir už buto remontą pagal sąmatą už 19900,87 Lt (1 t. 16, 31–44 b. l.). Papildomai D. M. ieškovei pateikė elektros instaliacijos sąmatą už 810,00 Lt (1 t. 20 b. l.). Uždarosios akcinės bendrovės „Info arka“ 2009-11-23 pažymoje nurodyta, kad televizoriaus „Sony KP-41S5“ ir „Panasonic“ modelio SB-W-80 audio kolonėles remontuoti netikslinga, nes jų remontas viršytų rinkos kainas (1 t. 21 b. l.). Uždarosios akcinės bendrovės „Telšių buitis“ 2009-11-23 apžiūros akte nurodyta, kad šaldytuvą „Beko“ modelis CSA24000 remontuoti neapsimoka, nes detalių ir remonto kaina viršija 70% šio prietaiso vertės (1 t. 22 b. l.). Iš uždarosios akcinės bendrovės „Žilevena“ 2009-11-25 pažymos matyti, kad trečiasis asmuo D. M. 2009-10-29, t. y. iki apipylimo pirko laminuotą grindų dangą (1 t. 23–24 b. l.), o iš uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai“ 2009-10-06 kvito matyti, kad pirko tapetus ir klijus tapetams (1 t., 24 b. l.). 2009-12-22 sudaryta buto remonto lokalinė sąmata, atsižvelgiant į 2009 m. spalio mėnesio kainas už 6693,00 Lt (1 t. 29–30). Ieškovas paskaičiavo, kad D. M. padaryta žala už 11621,00 Lt (1 t. 19 b. l.). Ieškovas dėl šio draudiminio įvykio D. M. išmokėjo 11621,00 Lt draudimo išmoką (1 t. 51-52 b. l.). A. D. A ieškovui paaiškinime nurodė, jos sesuo 2009-11-06 kreipėsi į Telšių šilumos tinklus, dėl vandens atjungimo, kad būtų galima pakeisti „vintylius“, kuriuos vėliau pakeitus dėl „vintylio“ broko pradėjo tekėti vanduo (1 t. 45, 47 b. l.). Ieškovas 2010-05-24 su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtų sumų grąžinimo (1 t. 13 b. l.), tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovas prašo nukentėjusiajam sumokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovės.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

CK 6.266 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.207 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam, šiuo atveju ieškovui išmokėjusiam nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką.

Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.263 str. 1 d.).

Iš atsakovės paaiškinimo draudimo bendrovei, 2009-11-24 apžiūros akto, liudytojos V. V. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad vandentiekio avarija įvyko atsakovei priklausančio buto, esančio Telšiuose, , vonios kambaryje trūkus vandens krano movai (1 t. 45 b. l., 2 t. 39–40 b. l.). Iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų matyti apliejimo žymės ir padariniai, kilę bute, esančiame Telšiuose, , bei minėto namo laiptinės trečiame ir antrame aukštuose, ir atsakovės buto vonioje, esantys vamzdžiai (1 t. 31–44, 2 t. 45-29).

Trečiasis asmuo D. M., kuris yra aplieto buto savininkas, patvirtino, kad grįžus į butą pamatė bėgantį vandenį per sienų kampus, rozetes, lubas, šviestuvų angas, ant grindų pribėgusį vandenį, kurio aukštis galėjo siekti apie 10 cm. Vanduo bėgo iš aukščiau po kaire puse, penktame aukšte, esančio buto Nr. 21, prie kurio durų laiptinėje buvo pribėgę vandens. Jo butas yra ketvirtame aukšte, dešinėje pusėje. Buvo sugadinti baldai, buitinė technika, nesenai suremontuotas butas, elektros instaliacija.

L. V. V patvirtino, kad atsakovei, jos seseriai, išvykus į užsienį, ji prižiūrėjo jos butą. Pastebėjusi lašantį vandenį iš vonioje esančio kranelio šalia skaitiklių, pasirūpino jo pakeitimu. Kranelį nupirko ir jį pakeitė pasamdytas santechnikas. Po dviejų savaičių dėl kranelio movos defekto įvykio vandens nutekėjimas ir buvo aplietas ketvirtame aukšte butas Nr. 17. Aplietame bute matė padėtus dubenėlius lašančiam vandeniui surinkti, sušlapusią dvigulę lovą, tačiau nematė nei sekcijos, nei buitinės technikos (39–40 b. l.).

Atsakovės atstovas teigia, kad vieno kambario bute negalėjo būti tiek daiktų, kiek nurodė draudimo kompanijai aplieto buto savininkas, kad nebuvo sugadinta elektros instaliacija, nes tai nepaminėta apžiūros kate, ir abejoja, ar prie apliejimą buvo bute Nr. 17 atliktas remontas. Iš 2009-11-24 buto, esančio Telšiuose, , apžiūros akto matyti, kad draudimo kompanijos ekspertas nustatė, kad bute buvo sugadinta buitinė technika (televizorius, namų kino kolonėlių 6 vnt., stiprintuvas, grotuvas, šaldytuvas) ir smulkūs buitiniai daiktai (daiktai, kiliminis takas, 4 maži takeliai, 18 porų batų, senovinė sekcija, sofa-lova), kambario, koridoriaus, virtuvės grindys, durys į laiptinę (1 t. 16 b. l.). Tai pat minėtų daiktų buvimą apdraustame bute patvirtina ieškovės eksperto po įvykio darytos nuotraukos, kuriose matosi nurodyti daiktai (1. t., 31–44 b. l.), išskyrus batai, už kuriuos ieškovė apdrausto buto savininkui neišmokėjo draudimo išmokos (1 t. 49 b. l.). Be minėto dokumento, buitinės technikos sugadinimo nepataisomai faktą patvirtina buitinės technikos remonto paslaugas teikiančių įmonių išduoti dokumentai: uždarosios akcinės bendrovės „Info arka“ 2009-11-23 pažymoje pažymėta, kad televizoriaus „Sony KP-41S5“ ir „Panasonic“ modelio SB-W-80 audio kolonėles remontuoti netikslinga, nes jų remontas viršytų rinkos kainas (1 t. 21 b. l.); uždarosios akcinės bendrovės „Telšių buitis“ 2009-11-23 apžiūros akte nurodyta, kad šaldytuvą „Beko“ modelis CSA24000 remontuoti neapsimoka, nes detalių ir remonto kaina viršija 70% šio prietaiso vertės (1 t. 22 b. l.). Elektros instaliacijos sugadinimo faktą patvirtina trečiasis asmuo D. M. nurodydamas, kad jis grįžęs į savo butą įjungė elektros jungiklį ir išgirdo sproginėjimo garsą, taip pat nuotraukose matomos šlapios sienos, sudrėkusios ties šviestuvais lubos, laiptinės sienos ir lubos ties butu Nr. 17 (1 t. 31–44), elektros instaliacijos remonto sąmata (1 t., 20 b. l.). Kad apdraustajame bute buvo prieš pusantrų metų pradėtas remontas ir baigtas prieš mėnesį iki įvykio, patvirtino teismo posėdžio metu pats buto savininkas trečiasis asmuo D. M.. Taip pat šią aplinkybę patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Žilevena“ 2009-11-25 pažyma, iš kurios matyti, kad trečiasis asmuo D. M. 2009-10-29 pirko laminuotą grindų dangą (1 t., 23–24 b. l.), uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai“ 2009-10-06 išduotas kvitas, iš kurio matyti, kad buvo pirkti tapetai, klijai tapetams klijuoti (1 t., 24 b. l.). Pastebėtina, kad atsakovės atstovas nors ir nesutiko su pateiktais nuostolių paskaičiavimais, tačiau nepateikė savo sudarytų paskaičiavimų ir įrodymų paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį.

Atsakovės atstovas teigia, kad byloje atsakovu patrauktas ne tas asmuo, t.y. byloje atsakove turėtų būti patraukta savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“, kadangi vandentiekio sistema yra bendra visam daugiabučiui namui, t.y. šiuo atveju vandentiekio sistema yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė.

Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ((duomenys neskelbtini) str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).

Savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ yra paskirta daugiabučio namo, esančio Telšiuose, , administratore, atliekanti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Tačiau atsakovės atstovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutrūkusi krano mova bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams, o ne atsakovei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punkto, geriamojo vandens apskaitos prietaisai įrengiami ties vandens tiekimo ir vartojimo riba. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai numato sutartyse su vandens tiekėju. Byloje duomenų, kad daugiabučio namo savininkai būtų pasirinkę kitą vandens tiekimo ir vartojimo ribą, nėra, todėl teismas laiko labiau tikėtina, kad ši riba yra atsakovės bute, šalia šalto ir šilto vandens apskaitos prietaisų.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte (įvykio metu aktuali įstatymo redakcija Nr. VIII-1741, 2000-06-20, Žin., 2000, Nr. 56-1639, galiojusi nuo 2000- 07-12 ), nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Teismo pripažintina visiems žinoma ((duomenys neskelbtini) str.), kad vandens kranas naudojamas geriamojo vandens sistemose ir kad juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad vandens kranu laisvai gali naudotis buto gyventojai, o jį užsukus, neįtakojamas viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimas, bei nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti vandens kranų kokybę, laikytina, kad už bute įrengtų vandens kranų įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, kad ieškovo apdraustas turtas buvo sugadintas dėl to, kad buvo užpiltas vandeniu, kuris tekėjo iš atsakovės buto. Atsakovės atstovo argumentas, kad atsakovė šio įvykio negalėjo numatyti ir kad ne dėl jos kaltės įvykio vandens pratekėjimas dėl naujai pakeisto kranelio movos defekto, nepaneigia atsakovės kaltės. Iš byloje esamų įrodymus, t.y. apžiūros akto, nuotraukų, atsakovės rašytinio paaiškinimo draudimo kompanijai, liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad pagal užpylimo pobūdį vanduo bėgo iš viršutiniame aukšte esančio buto. Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nėra nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti išvadą, kad D. M. butas buvo užpiltas būtent iš atsakovei D. A. priklausančio buto. Vadinasi atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai vykdė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos, dėl ko buvo užpiltas ieškovo draudėjo butas, t.y. byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat pats žalos faktas. Šiuo atveju, t.y. šių bylų nagrinėjimo kategorijoje, užliejimo priežastys nėra svarbios, nes ieškovas turėjo įrodyti tik užpylimo iš atsakovės buto faktą, tačiau neturėjo įrodinėti užpylimo priežasties. Atmestini atsakovės atstovo argumentai, kad įvykis įvyko dėl kranelio gamintojo kaltės, kuriam pretenzijų atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškusi.

Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atsakomybę. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi draudėjo butas buvo užpiltas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovė yra kalta dėl žalos padarymo, ji privalo visiškai atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CK 6.1015 str. 1 d.).

Ieškovas dėl šio draudimo įvykio išmokėjo draudėjui 11621,00 Lt draudimo išmoką (1 t. 51–52 b. l.), kuri yra paskaičiuota ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais (1 t., 16, 19–30 b. l.). Atsakovė per 2010-05-24 pretenzijoje dėl išmokėtų sumų grąžinimo nustatytą terminą ieškovui neatlygino padarytos žalos (1 t. 13 b. l.). Nors atsakovės atstovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudėjui 11621,00 Lt dydžio draudimo išmoką, tačiau ieškovas įrodė, kad nukentėjusiojo bute buvo atliktas remontas, įvykio metu bute buvo 2009-11-24 apžiūros akte nurodytas turtas. Teismas mano, kad ieškovo draudėjui išmokėta draudimo suma įrodyta, pagrįsta byloje esančiais įrodymais, atsakovės kaltė dėl padarytos žalos įrodyta, todėl iš atsakovės D. A. subrogacijos pagrindais priteistina ieškovui 11621,00 Lt dydžio žala (CK 6.251, 6.266, 6.1015 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovas AAS „G. B.“, veikiantis per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą yra sumokėjęs 349,00 Lt žyminio mokesčio (1 t. 3 b. l.), kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės D. A..

Nagrinėjant bylą, susidarė 31,50 Lt pašto išlaidų apmokėtų teismo lėšomis, kurios priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Telšiai, , ieškovui AAS „G. B.“, vieningasis registr. Nr. (duomenys neskelbtini) buv. Brivibas iela 39, Ryga, Latvija LV – 1010, veikiančiam per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą, kodas 300633222, buv. Vilnius, T. Š. g. 21/Vytenio g. 12, a. s. (duomenys neskelbtini), AB DnB Nord bankas, įpareigojant atsakovę pervesti pinigines lėšas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440:

- 11621,00 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt vieną litą 00 ct) žalos atlyginimo;

- 349,00 Lt (tris šimtus keturiasdešimt devynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Telšiai, 31,50 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas