Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-319-878/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-23Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
1-319-878/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03092-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nukentėjusysis
A. P.
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-319-878/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03092-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.7; 2.1.9.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant prokurorui T. B.,nukentėjusiajai A. P.,specialistui L. U.,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui S. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. B. 2019 m. sausio 22 d. apie 10.23 val. (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę A. P., rankomis sugriebęs už nukentėjusiosios rankų, stipriai suspaudė ir papurtė, paleidęs dar kartą sugriebė už rankų, stipriai suspaudė ir vėl papurtė, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2019 m. sausio 22 d. ryte Alytaus teisme buvo teismo posėdis byloje dėl išlaikymo jo ir A. P. vaikui priteisimo. Iki šiol jis mokėjo išlaikymą po 150 eurų, bet A. P. nori, kad mokėtų 300 eurų. Jis nesutinka, nes uždirba tik 385 eurus. Šis posėdis buvo atidėtas, todėl jis buvo nepatenkintas dėl bylos vilkinimo be jokios priežasties. Kalbėjo su A. P. advokate, klausė, kodėl vis atideda teismo posėdžius. Paskui A. B. išėjo iš teismo pastato, gatvėje bandė sustabdyti A. P., važiuojančią automobiliu pro šalį, norėjo pasakyti, kad ateis dėl vaiko, bet ši nesustojo. Tada A. B. nuėjo pas ją į darbovietę (duomenys neskelbtini) pakalbėti dėl vaiko, kad ji ne taip elgiasi, kad viską galima išspręsti gražiai. A. B. ofisas yra pastato antrame aukšte, šalia jos kabineto yra apsaugos, stomatologo kabinetai. Kabinete jam atėjus buvo A. B. viena, ką tik grįžusi kažką tvarkėsi. Pradėjo kalbėtis, jis sakė jai negadinti nei jam nuotaikos, nei sau ateities. Tai sakydamas, turėjo omeny, kad kreipsis į Vaiko teises. A. P. pradėjo jį gąsdinti, kad jam „padarys“. Vaiko lankymo tvarka nebuvo nustatyta, kliūčių lankyti vaiką jam nebuvo. Dėl vaiko pasiėmimo susitardavo ir telefonu, ir užeidamas pas A. P. Nuėjo aiškintis dėl vaiko, sakė, kad atvažiuos vaiką pasiimti. Siūlė baigti teismus ir susitarti gražiai. Užėjęs į kabinetą, A. B. stovėjo ties durimis. Buvo priėjęs ir prie jos stalo, bet A. P. suėmęs už rankų nebuvo, jai negrasino ir jos nepurtė. Pokalbio metu jis nebuvo išėjęs pro duris ir vėl grįžęs. Pasakė jai, kad su ja neturi ką kalbėti, ir išėjo. Duris buvo atidaręs tik tada, kai išeidinėjo. Kabinete pokalbis truko trumpai, gal dvi minutes. A. P. buvo labai pikta, rėkė, kad jis jos negąsdintų, sakė, kad įrašinėja pokalbį. Viso pokalbio metu jos balso tonas buvo vienodas. Tik iš pradžių ji nerėkė, paskui sakė, kad parašys dėl jo pareiškimą. Kaltinamasis nekalbėjo su ja pakeltu tonu, nekonfliktavo. Durų tam, kad pažiūrėti į koridorių, nebuvo atidaręs, atidarė jas pokalbio metu, nes norėjo jau išeiti, bet vėl uždarė, tiesiog neprisiminė to tyrėjams pasakyti. Pravėrė duris, norėjo jau pro jas eiti, bet tęsėsi pokalbis, buvo pasakyti dar keli žodžiai, jis tada pasakė, kad neturi ką daugiau su A. P. kalbėti, ir išėjo. Prie stalo jis buvo priėjęs prieš atidarydamas duris. Kai priėjo prie stalo, A. P. atsistojo, tarp jų buvo 1-2 m atstumas. Nuo durų iki stalo gal 4 m. Nežino, ką reiškia jo A. P. pasakyti žodžiai „ateik, ateik, ateik“. Dėl vaiko tada jis nieko nesusitarė. A. P. vėliau siūlė susitaikyti, bet ji prašė, kad jis mokėtų vaikui išlaikymą po 200 eurų. Jis sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigė kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, jo kaltę nežymiai sutrikdžius A. P. sveikatą patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad nuo 2018 m. gegužės vyksta teisminis procesas dėl jos ir A. B. vaiko išlaikymo. Nuo tada jos ir A. B. santykiai tik pablogėjo. Kaltinamasis su vaiku susitinka, bet gan retai, iki šių metų sausio dėl vaiko lankymo ji su kaltinamuoju susitardavo telefonu ar jis užsukdavo ir į darbą pas A. P.. 2019 m. sausio 22 d. 9.30 val. vyko teismo posėdis, jis buvo atidėtas. Po posėdžio A. B. dėl bylos reiškė nepasitenkinimą nukentėjusiosios advokatei, išsakydamas jai negražius žodžius, kaltinimus. Ši net išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, sakė jam pakartoti, ką sakęs, tada jis nėrė pro duris. Nukentėjusioji nesikišo, tylėjo. Po teismo posėdžio ji važiavo į darbą, o A. B. išėjo į kelią ir ją stabdė. Matė, kad jis agresyvus, todėl nesustojo. Grįžusi į darbą, įsijungė kompiuterį, o A. B. įžengė pro duris. Nukentėjusioji tuo metu stovėjo prie kompiuterio, nebuvo nusirengusi palto, rankinė buvo padėta ant stalo prie kompiuterio. A. B., stovėdamas tarpdury, paklausė, kodėl ji nesustojo. A. P. atsakė, kad skubėjo į darbą. A. B. pradėjo neigiamai kalbėti apie jos advokatę. A. P. jam atsakė, kad bylinėjimosi galėjo ir nebūti, galėjo gražiai susitarti, bet dabar teks eiti iki galo. Nusivilkusi paltą, pakabino jį spinton prie durų, jas uždarė ir grįžo prie kompiuterio. Nuo durų iki stalo yra apie 3 metrų atstumas. Iš A. B. veido spalvos pasikeitimo, emocijų matė, kad kažkas bus, todėl nusprendė telefonu įrašyti. Stovėdama maigė telefoną, A. B. tai matė, bet ji telefoną įdėjo į rankinę ir jam dar nesakė, kad filmuoja. A. B. atsidarė duris į laiptinę, iškišo galvą ir vėl užvėrė duris, atsisuko į nukentėjusiąją ir pasakė jai, kad negadintų jam nuotaikos ir sau ateities. Ji paklausė, ką A. B. turi omenyje, kad jis jai grasina. A. B. staigiai žengė žingsnį į ją, užėjo už stalo, sugriebė ją už žastų, papurtė ir prisitraukęs, kuždėdamas į ausį, pasakė: „plauksi tu Nemunu“, tada atsitraukė nuo jos. Ji paklausė, ką jis čia jai sakė. A. B. tuo metu stovėjo prie stalo. Jis pasakė: „ateik, ateik, pakartosiu“, vėl priėjo, paėmė už rankų, pakartojo viską tą patį, aiškiai pasakė, kuždėdamas į ausį: „plauksi tu Nemunu“ ir mirktelėjo akį. Už žastų ją suėmė stipriai, ji jautė skausmą, bet tuo metu labiau juto baimę ir šoką, todėl nesakė, kad jai skauda. A. B. ją papurtė, suėmęs už žastų tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą. Ji tuo metu buvo už stalo, prisišliejo prie lango. Nukentėjusioji pradėjo virpėti, tada išsitraukė telefoną ir pasakė, kad viską filmuoja, įrašinėja, kad iš karto kvies policiją. A. B. pasakė, kad jis jai nieko nesakė, ir nėrė pro duris. Viskas truko ne ilgiau nei 10 minučių. Apie vaiką jis nekalbėjo, tik apie advokatę ir teismą. A. B. išėjus, A. P. paskambino policijai, viską papasakojo atvykusiems pareigūnams, paskui nuvyko į policijos komisariatą, kur ją apklausė. Po apklausos iškart vyko pas medicinos specialistus. Prieš tai ji niekur nebuvo atsitrenkusi ar susimušusi žastų. Jai abiejose žastų išorinėse pusėse liko mėlynės, jų iš anksčiau negalėjo būti, niekas jos nelietė. Po to A. B. ne kartą prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Po paskutinio teismo posėdžio jis atėjo pas ją į darbą su savo dukterėčia ir prašė, kad jie pasirašytų taikos sutartį, jis mokėtų 200 eurų išlaikymą. Kai A. P. sutiko pasirašyti taikos sutartį, tada A. B. jai skambino ir sakė, kad jei jie susitarė dėl išlaikymo, kad ji atsiimtų ir pareiškimą policijai. Dėl ko apklausos protokoluose užrašyta, kad ją sugriebė už pečių, negali atsakyti, ji apklausos policijoje metu rodė tą pačią rankų vietą, kurią rodė ir teisme. Nežino, kaip įvardyti tą vietą, ar tai žastas, ar ranka. Įėjimo durys yra paprastos medinės su stiklais, sienoje į laiptinę yra trys pailgi pusiau permatomi, blankūs stiklai, bet yra ir permatomi tarpai. Kabineto durys eina iš karto į laiptinę. Tame pačiame antrame pastato aukšte yra (duomenys neskelbtini) tarnybos kabinetas, tačiau ten retai kas užeina. Trečiame aukšte yra odontologijos kabinetas. Būdama kabinete, girdi, jei kas lipa ar kalba laiptinėje.

Specialistas L. U. paaiškino, kad A. P. tyrimas buvo atliktas tą pačią įvykio dieną, 14 val., užfiksuotos nemažiau kaip dvi poodinės kraujosruvos. Mėlynės buvo likę kairio žasto išoriniam paviršiuje ir dešinio žasto viduriniame vidiniame paviršiuje. Kraujosruvos išryškėja per kelias valandas, todėl nuo įvykio 10 val. iki apžiūros 14 val. praėjus keturioms valandoms, jos jau galėjo būti matomos. Jų spalva visiškai atitiko įvykio laiką, nes pirmiausia kraujosruva būna rausvos, rausvai melsvos spalvos, o į antrą dienos pusę ji jau pradeda mėlynuoti, tampa melsvai violetinės spalvos, po dviejų-trijų parų ji pažaliuoja arba įgyja gelsvą atspalvį, o po tam tikro laiko išnyksta. Tose vietose, kur buvo fiksuotos kraujosruvos A. P., buvo minkštieji audiniai. Šios kraujosruvos galėjo būti nuo pirštų suspaudimo, nes jos yra 1,5 cm x 0,5 cm ir 0,5 cm x 0,5 cm dydžio, dėl jų nukentėjusioji galėjo jausti skausmą. Panašu, kad kraujosruvos susidarė nuo pirštų poveikio, tokios galimybės negali atmesti. Išvadoje nurodė, kad sužalojimas gali būti padarytas tiek smūgiavimo, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Specialistui nebuvo užduotyje pateiktas klausimas, ar galėjo būti suspausta pirštais, todėl į tai ir neatsakinėjo išvadoje, atsakė būtent į užduoties klausimus. Jeigu nukentėjusioji būtų rodžiusi pečių juostą, būtų apžiūrėjęs tą vietą. Ką ji parodė, tą specialistas užfiksavo. Vienu poveikiu negalėjo padaryti vienos rankos išorinio ir kitos rankos vidinio sužalojimo. Yra pečių juosta, aukščiau žasto yra peties sąnarys.

Liudytojas N. B. parodė, kad A. P. protokolą pareiškimą policijai jis surašė pagal nukentėjusiosios paaiškinimus. Nepamena, ar nukentėjusioji rodė jam, už kur buvo sugriebta. Tą dieną dirbo su kolega, nepamena, kuris surašė užduotį specialistui.

Liudytoja S. N. parodė, kad jai buvo pavesta atlikti šį ikiteisminį tyrimą, ji savo iniciatyva kvietė ir papildomai apklausė nukentėjusiąją, nes pirma apklausa nebuvo pakankamai informatyvi, todėl norėjo detaliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji jai parodė, kad buvęs sugyventinis A. B. atėjo pas ją į darbą, ją sugriebė, papurtė. Tyrėja aiškinosi, už kurių tiksliai rankų vietų buvo sugriebta A. P.. Ši ant savęs parodė, kad kaltinamasis ją sugriebė būtent už žastų, todėl atitinkamai tikslino protokole.

A. P. 2019 m. sausio 22 d. 11.01 val. protokolu – pareiškimu kreipėsi į policiją, pranešdama, kad apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) buvęs sugyventinis, rankomis sugriebęs ją už pečių, stipriai papurtė, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1- 3).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2019 m. sausio 22 d. ir fotolentelėse užfiksuota, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), durys iš pastato laiptinės į (duomenys neskelbtini) patalpas yra medinės su stiklais, patalpoje prie lango stovi rašomasis stalas, prie jo – biuro kėdė ant ratukų, prie lango ir sienos – staliukas su spausdintuvu (b. l. 9-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvadoje Nr. G 71/2019 (06) konstatuota, kad A. P. poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose padarytos paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku (2019 m. sausio 22 d. apie 10.00 val.) ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Išvadoje nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. sausio 22 d. 14.00 val., A. P. kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje užfiksuota 1,5 x 0,5 cm, dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje 0,5 x 0,5 cm blyškiai melsvai rausvos spalvos poodinės kraujosruvos (b. l. 31).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. P. parodė duris į laiptinę, kurias A. B. buvo atsidaręs, apsidaręs laiptinėje ir vėl jas uždaręs, parodė vietą, kur ji stovėjo prie lango maždaug 5 m atstumu nuo A. B., kai pribėgęs A. B. sugriebė ją už rankų, papurtė ir kažką tyliai jai pasakė, tada atsitraukė nuo jos per maždaug 3 m, o A. P. paklausus, ką jis pasakė, A. B. vėl priėjo prie jos, stovinčios toje pačioje vietoje prie lango, dar kartą sugriebė abiem rankomis už jos rankų tose pačiose vietose, ją papurtė ir pasakė „plauksi Nemunu“ (b. l. 18-22).

Akistatos protokole 2019 m. vasario 20 d. užfiksuota, kad A. P. nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir jos apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje metu, o įtariamasis A. B. neigė, jog buvo sugriebęs A. P. už rankų, neigė jai grasinęs, nesutiko su A. P. parodymais, kad jis konflikto metu buvo atsidaręs duris į laiptinę ir dairėsi, ar laiptinėje yra žmonių, parodė, kad buvo prie A. P. priėjęs maždaug 1 m atstumu (b. l. 24-25).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. P. 2019 m. sausio 30 d. tyrimui pateikė CD duomenų laikmeną (b. l. 26).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas A. P. pateiktas vaizdo įrašas. Laikas 2019 m. sausio 22 d. 10.23 val., įrašo trukmė 55 s. Vaizdo nėra, juodas fonas, girdisi garsas, pokalbis, galimai A. B. sako: „Negadinkit man nuotaikos ir sau ateities“, galimai A. P. klausiant, kokios ateities negadint, pokalbis nutrūksta, pasigirsta durų girgždesys, paskui galimai A. B. sako: „ateik, ateik, ateik, ateik...”, galimai A. P. sako: „kas tau darosi?, galimai A. B. sako: „ateik, aš tau ką pasakysiu“, galimai A. P. sako: „kas tau darosi? Atsikabink“, galimai A. B. sako: „ateik, ką pasakysiu, aš tau pasakysiu“, galimai A. P. sako: „Atsikabink“, galimai A. B. tyliai kažką pasako, galimai A. P. klausia „kas“, A. B. pasako: „girdėjai“, galimai A. P. sako, kad negirdėjo, galimai A. B. kažką vėl tyliai pasako, galimai A. P. klausia: „aš plauksiu Nemunu? Daromas įrašas. Viskas. Skambinu policijai“, sako galimai A. B., kad parašys pareiškimą už grasinimą, kad daro įrašą (b. l. 27-29).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. nežymiai sutrikdžius A. P. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. sausio 22 d. apie 10.23 val. (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę A. P.: rankomis sugriebė jai už rankų (žastų), stipriai suspaudė ir papurtė, paleidęs dar kartą sugriebė už rankų, stipriai suspaudė ir vėl papurtė, tuo jis nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų abiejuose žastuose nežymiai sutrikdė sveikatą.

Nukentėjusioji A. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad A. B. smurtavo jos atžvilgiu, du kartus sugriebdamas ją už žastų ir papurtydamas. Nukentėjusiosios parodymai buvo logiški ir detalūs, ji vienodai parodė tiek papildomos apklausos metu, tiek akistatos ar parodymų patikrinimo vietoje metu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji iškart po A. B. išėjimo iš jos kabineto kreipėsi į policijos pareigūnus – protokolas pareiškimas surašytas 11.00 val., 11.10 val. jau pradėta įvykio vietos apžiūra, 11.13 val. pradėta A. P. apklausa, o po keturių valandų nuo įvykio - 14.00 val. ji jau buvo apžiūrima teismo medicinos specialisto. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų kur nors pati nugriuvusi ar kitu būdu atsitrenkusi abiejų rankų žastais, tuo labiau – dešinio žasto vidiniu paviršiumi, į kietus bukus daiktus, nėra. Nors pareiškime policijai buvo užfiksuota, jog A. P. nurodė buvusi A. B. sugriebta už pečių, o papildomos apklausos metu, apklausiama tyrėjos, kuriai buvo pavesta atlikti šį ikiteisminį tyrimą, ji savo parodymus patikslino ir detalizavo, nurodydama, kad A. B. abu kartus ją sugriebė už žastų, tokių kūno vietos, už kur buvo sugriebta nukentėjusioji, pavadinimo skirtumų laikyti esminiais prieštaravimais nėra pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu teisėjos paklausta, už kur buvo sugriebta, A. P. parodė abu žastus, tačiau ji akivaizdžiai nebuvo tikra dėl kūno dalies anatominio pavadinimo – pasakė: „nežinau, čia tikriausiai žastai“. Liudytoja S. N. parodė, kad pirminė nukentėjusiosios apklausa nebuvo pakankamai informatytvi, todėl ji savo iniciatyva kvietė nukentėjusiąją papildomai apklausai, šios apklausos metu A. P. taip pat ant savęs tyrėjai parodė, kaip buvo A. B. sugriebta už rankų ir pagal nukentėjusios parodymus tyrėja apklausos protokole tikslindama nurodė, kad A. P. buvo sugriebta būtent už žastų. Iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad žastas peties sąnariu jungiasi prie pečių juostos, taigi, visiškai yra suprantama, jog nagrinėjamu atveju asmuo, apklausiamas beveik iškart po smurtinių veiksmų, būdamas susijaudinęs, išsigandęs, tuo labiau, nebūdamas medicinos specialistas, gali tiksliai anatomiškai neįvardinti konkrečios kūno dalies. Be to, sugriebiant rankomis už žasto netgi ties anatominiais pečių sąnariais, įvertinant ir suaugusio vyro plaštakos plotį, visiškai yra įmanoma spaudžiant rankų pirštais padaryti kraujosruvas žasto viduriniame trečdalyje, būtent ten, kur jos A. P. ir buvo užfiksuotos.

Be nukentėjusiosios parodymų, A. B. pavartoto fizinio smurto apimtį ir sukeltas pasekmes objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto L. U. išvada Nr. G 71/2019 (06), kurioje konstatuota, kad A. P. nustatytos kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. sausio 22 d. apie 10.00 val., ir aplinkybėmis – rankomis sugriebiant ir stipriai papurtant. Specialistas, atsakydamas į jam užduotyje nurodytą klausimą, ar sužalojimai galėjo atsirasti pačiam nukentėjusiajam griūnant bei atsitrenkiant į kietą paviršių, ar tiesioginio pašalinio poveikio metu, nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Teisiamajame posėdyje specialistas L. U. paaiškino, kad kraujosruvos žastuose galėjo būti padarytos ir pirštais sugriebiant nukentėjusiąją už žastų ir suspaudžiant. Tyrimo metu A. P. kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje buvo rasta 1,5 x 0,5 cm poodinė kraujosruva, o dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje rasta 0,5 x 0,5 cm poodinė kraujosruva, taigi, kraujosruvos buvo rastos būtent tose vietose, už kur buvus sugriebta parodė nukentėjusioji, jų dydis atitinka rankos pirštų spaudimo žymę. Specialisto tyrimo metu užfiksuota, jog kraujosruvos buvo blyškiai melsvai rausvos spalvos. Specialistas patvirtino, kad būtent praėjus nedaug laiko nuo fizinio poveikio, kraujosruva būna kaip tik melsvai rausvos spalvos, vėliau – maždaug paros laike ji tamsėja. Taigi, kraujosruvų spalva atitinka nukentėjusiosios nurodytą A. B. fizinio smurto pavartojimo laiką. Šiuo atveju kraujosruvų spalva įvardinta vienodai, tai, teismo vertinimu, rodo, kad jos abiejuose nukentėjusiosios žastuose padarytos vienu metu.

Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad A. P. pyko ant A. B., kad šis su ja negyvena, nemoka tokio išlaikymo vaikui, kokio ji nori, teismas nenustatė, kad nukentėjusioji būtų turėjusi interesą tyčia melagingai apkaltinti A. B.. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jos ir kaltinamojo santykiai nutrūkę jau seniai, 2015 m., jie ir tuo metu nebuvo nei stabilūs, nei tvirti, todėl neįtikima, kad nukentėjusioji, praėjus ketveriems metams nuo jos su kaltinamuoju santykių nutrūkimo, imtų jam dėl to kerštauti. Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nenurodė, kokios įtakos vykstančiam civiliniam procesui dėl išlaikymo vaikui padidinimo galėtų turėti šalių santykių priešiškumas ar draugiškumas. Tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad A. P. įvykio dienos rytą po teismo posėdžio vengė piktai nusiteikusio kaltinamojo – ji nesustojo, jo stabdoma gatvėje, automobiliu vyko tiesiai į savo darbovietę. Būtent ten A. B. atėjo pats, nebūdamas nei nukentėjusiosios pakviestas, nei dėl to iš anksto su ja susitaręs. Pastebėtina, kad nukentėjusioji šioje byloje netgi nereiškė A. B. jokių turtinių pretenzijų dėl jos sveikatos nežymaus sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo, taigi, nesiekė iš šios situacijos pasipelnyti. Todėl kaltinamojo gynėjo versija dėl A. P. siekio melagingai apkaltinti A. B. atmetama kaip visiškai nepagrįsta ir nelogiška.

Nukentėjusiosios pateiktame telefonu padarytame vaizdo įraše užfiksuoto kaltinamojo ir A. P. pokalbio metu pasigirstantis durų atidarymo, uždarymo ir iškart staiga sekusio kitokio triukšmo garsas patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymus, kad A. B., atsidaręs kabineto duris į laiptinę, pažiūrėjęs, ar ten nėra pašalinių asmenų, staiga priėjo prie jos, stovinčios už stalo, sugriebė ją už rankų ir papurtė – garso įrašas patvirtina, jog būtent tada iki tol buvęs pakankamai ramus ir tolygus A. P. balso tonas staiga pakilo, balse akivaizdžiai girdėti stiprus susijaudinimas, būtent tada ji klausia: „kas tau darosi?“, „atsikabink“, po to jos balsas vėl kiek nurimsta, ji klausia, ką A. B. pasakė, tada įraše vėl girdėti neaiškus triukšmas, o vėl pasirodžius vaizdui, matyti, kad telefoną laikantis asmuo stovi už rašomojo stalo, iš matomų kėdės ratukų ir stalelio su spausdintuvu, kuris stovi būtent prie lango, telefoną laikančio asmens atžvilgiu galima spręsti, jog A. P. tuo metu, t. y. iškart po vėl kilusio šurmulio ir dar didesnio jos balse girdimo susijaudinimo stovi už stalo ir būtent arčiau kabineto lango. Taigi, vaizdo ir garso įrašas taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir dėl to, kur ji stovėjo, kai A. B. ją sugriebė. Be to, nukentėjusiosios parodymai, kad A. B., prieš pradėdamas jos atžvilgiu smurtauti, atidaręs duris, apsidairė, ar laiptinėje nėra pašalinių žmonių, visiškai logiški ir dėl to, kad iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, įvykio vietos apžiūros ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu darytų nuotraukų matyti, jog A. P. darbo kabinetas yra pastate, kuriame įsikūrę ir kitos įmonės, todėl lankosi ir pašaliniai asmenys, darbo kabineto durys yra šalia laiptų į trečią aukštą, kabineto durys įstiklintos, langai yra ir kabineto sienoje, bendroje su laiptine, palei į viršų vedančius laiptus, taigi, kiti asmenys, būdami laiptinėje, būtų realiai galėję pamatyti ar išgirsti kaltinamąjį smurtaujant. Todėl visiškai įtikinama nukentėjusiosios versija, kad taip A. B. siekė įsitikinti, kad niekas negalės matyti ir girdėti, jei jis pavartos smurtą A. P. atžvilgiu.

Paties kaltinamojo parodymų laikyti nuosekliais nėra pagrindo – akistatos su A. P. metu 2019 m. vasario 20 d. (b. l. 24-25) A. B. nesutiko su nukentėjusiosios parodymais, kad konflikto metu jis buvo atsidaręs duris į laiptinę ir kad dairėsi, ar laiptinėje yra žmonių, o teisiamajame posėdyje teigė, kad pokalbio su A. P. šios darbovietėje metu jis stovėjo prie durų, norėjo išeiti, todėl buvo duris atsidaręs, bet pokalbis tęsėsi, todėl jas uždarė, buvo pasakyti dar keli žodžiai, bet tada jis pasakė, kad neturi ką su A. P. kalbėti, ir išėjo, jis teigė, kad duris atsidarė jau po to, kai buvo priėjęs prie A. P. stalo. Tačiau tiek A. P. parodymai, tiek garso įraše užfiksuoti durų atidarymo ir uždarymo, tolesnio pokalbio ir kitokio šurmulio garsai paneigia tokius kaltinamojo parodymus. Be to, kaltinamasis negalėjo paaiškinti nei garso įraše girdimų savo sakomų žodžių „ateik, ateik, ateik, ateik“, jo parodymai ir dėl to, kokiu tikslu jis po teismo posėdžio užėjo pas A. P. į šios darbovietę, nelaikytini patikimais - nors A. B. teigė ėjęs pasikalbėti dėl sūnaus pasiėmimo, A. P. pateiktame garso ir vaizdo įraše nėra jokio panašaus pobūdžio pokalbio, tokius jo parodymus neigė ir pati A. P.. Taigi, teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais dėl jų nenuoseklumo ir prieštaravimo kitiems bylos duomenis ir laiko juos gynybine versija.

Aukščiau aptartų įrodymų pakanka teismo išvadai, jog kaltinamasis A. B. panaudojo fizinį smurtą prieš A. P. ir nežymiai sutrikdė šios sveikatą. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes būtent kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai įstatymo numatytas pasekmes - nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Skiriant bausmę A. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – A. B. laikomas teisiamu pirmą kartą (b. l. 50-54), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 55-57), dirba (b. l. 62). Todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog kaltinamasis dirba, į tai, jog nusikaltimas žymesnių ar ilgalaikių pasekmių nesukėlė, nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kompaktinis diskas su filmuota medžiaga paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kompaktinį diską su filmuota medžiaga palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Inga Liubinienė