Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-44-651/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-02-26
Bylos Nr.: 1A-44-651/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-85-1-000576-2013-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis: M. K., E. L.
Advokatai: Raimondas Kivylius, Irma Grikšelienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-651/2015

Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-000576-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5. (S) 1.1.8.1.2.;1.1.9.6; 1.2.23.1; 1.2.23.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESBUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Daliaus Jocio, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,nuteistajam M. K., jo gynėjai advokatei Irmai Grikšelienei,nuteistajam E. L., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., E. L. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal BK 259 straipsnio 2dalį dvidešimt penkių parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką M. K. įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-12 iki 2013-06-14 išbūtas laikas.

Taikant BK 72 straipsnio 2 dalį iš M. K. konfiskuoti 100 Lt.

E. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį keturiasdešimt penkių parų areštu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką E. L. įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2012-08-15 iki 2012-08-17 išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 12 d., apie 15 val. 20 min., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš E. L. įgijo 1,168 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), po to 2013 m. birželio 12 d., apie 20 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, dalį šios narkotinės medžiagos, tai yra 0,403 gramo už 40 Lt pardavė E. A.. Likusią dalį, tai yra 0,765 gramo, narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jos platinti, iki 2013 m. birželio 12 d. 23 val. 40 min. laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 12 d. 15 val. 20 min. neteisėtai atgabeno, turėdamas tikslą platinti, 1,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) į M. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą platino, t. y. perdavė M. K..

Be to, E. L., pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą , t. y. 2012 m. rugpjūčio 12 d., apie 1 val., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, laivų prieplaukoje, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. A., A. Š. ir J. K. P., po to, kai J. K. P. sudavė nukentėjusiajam L. P. mediniu pagaliu vieną kartą į galvą, T. A. iš nukentėjusiojo L. P. automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobus automobilio užvedimo raktelius ir iš automobilio prievarta ištempus nukentėjusįjį A. J., jis kartu su T. A., A. Š. ir J. K. P. mediniais pagaliais sudaužė L. P. automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip dėl sugadinimų padarė 2700 Lt turtinę žalą, L. P. po patirto smurto pabėgus ir pasislėpus krūmuose, J. K. P. jį surado ir ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip du kartus į galvą, ne mažiau kaip du kartus į kairę koją ir du kartus į nugarą, ir taip padarė nukentėjusiajam L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė iš jo 360 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su bendrininkais pagrobė nukentėjusiajam L. P. priklausantį 10 000 Lt vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais nukentėjusiojo L. P. daiktais: garso aparatūra ir bendros 3400 Lt vertės pinigais bei žvejybos reikmenimis bendros 430 Lt vertės, nukentėjusiojo A. J. daiktais: žvejybos reikmenimis bendros 667 Lt vertės, ir nukentėjusiojo R. K. daiktais: rankine su joje esančia pinigine ir pinigais, banko kortelėmis, asmens ir transporto priemonės dokumentais, raktais, rašikliu, žiebtuvėliu, bendros 2025, 40 Lt vertės, bei meškeres su žvejybos reikmenimis bendros 1354 Lt vertės, ir taip padarė nukentėjusiajam L. P. bendrą 13830 Lt turtinę žalą, A. J. bendrą 667 Lt turtinę žalą, R. K. – 3379, 40 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendį: nuosprendžio aprašomojoje dalyje panaikinti nuorodą, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarė dėl savanaudiškų paskatų; pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir joje dalyvavusį asmenį bei tai, kad šį nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam švelnesnę nei arešto bausmės rūšį; už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; teismui netenkinus prašymo už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta bausmės rūšį, paskirti mažesnę bausmę negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bausmė; grąžinti jam 60 Lt, kuriems buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus jo asmens tapatybės kortelę išsiųsti į jo bausmės atlikimo vietą ir paskirti jam kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, kadangi tokie nusikaltimai kaip narkotinių medžiagų pardavimas savaime yra savanaudiški, todėl negali būti papildomai pripažinta asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistojo manymu, teismas netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą, todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti panaikinta nuoroda, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarė dėl savanaudiškų paskatų. Taip pat apeliantas mano, kad nepagrįstas atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas lėmė ir neteisingos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismas, skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo parodymų dėka buvo išaiškinta E. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu jis nebūtų policijos pareigūnams nurodęs, kad kanapes įsigijo iš E. L., o būtų nurodęs, kad jas įsigijo iš nepažįstamo žmogaus, E. L. nusikalstama veika nebūtų buvusi atskleista, nes E. L. nebuvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo užfiksuota, kad būtent jis ateidamas pas jį, apeliantą, atsinešė į jo butą narkotines medžiagas, t. y. kanapes, nebuvo nustatyta kitų liudytojų, kurie tiesiogiai galėtų patvirtinti narkotinių medžiagų perdavimo faktą ir tik po to, kai jis nuoširdžiai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo pagrindas patraukti E. L. baudžiamojon atsakomybėn. Apelianto manymu, tai sudaro pagrindą už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo išplatintos narkotinės medžiagos, kurios savo pavojingumu priskiriamos prie silpnesnių narkotinių medžiagų, kiekis yra labai mažas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis narkotines medžiagas pardavė vieną kartą. Teigia, jog tai padarė dėl itin sunkios materialinės padėties, nes tuo metu nuolatinio darbo neturėjo, gyveno vienas, užsiimdavo tik atsitiktiniais darbais, iš kurių gautos pajamos buvo labai mažos, jų kartais neužtekdavo ne tik butui išlaikyti, bet ir maistui, todėl jis susigundė parduoti kanapes, kai pažįstamas asmuo to paprašė. Šią aplinkybę nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog ne jis pats ieškojo žmogaus, kuriam galėtų parduoti kanapes, o į jį kreipėsi E. A., prašydamas parduoti jam, nes žinojo, kad jis, nuteistasis, retkarčiais vartoja kanapes, todėl gali jų turėti. Dėl to galima sakyti, kad jis dėl sunkios turtinės padėties buvo išprovokuotas parduoti kanapes. Teismas į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais didelė žala įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo, kadangi jo parduotos kanapės buvo paimtos iš E. A. ir jis neturėjo galimybės jų suvartoti.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad nors teismas nurodė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo jų padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir keturi mėnesiai, po to jis daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, tai rodo, kad jis tikrai neigiamai įvertino savo netinkamą elgesį, padarė išvadas ir bausmės tikslai tikrai gali būti pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai iš jo konfiskavo 100 Lt, nurodydamas, kad šiuos pinigus jis gavo iš nusikalstamos veikos. Byloje yra įrodyta, kad iš E. A. už parduotas kanapes jis gavo tik 40 Lt, todėl, apelianto manymu, teismas turėjo pagrindą konfiskuoti tik šiuos pinigus, o 60 Lt turėjo grąžinti jam, nes jie nebuvo gauti iš nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o nustačius esminius Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimus Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, paliekant galioti ankstesnį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad neginčija kaltės dėl padaryto plėšimo, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir su paskirta bausme už abu nusikaltimus, nes ji per griežta. Teigia, jog skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnį, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikaltimą. Tai, kad jis pagal savo vidinį suvokimą pavaišino, nelaikė narkotinių medžiagų platinimu, negali būti pagrindu teigi, kad jis vengia savo kaltės nepripažindamas padaryto nusikaltimo. Apeliantas mano, kad jo padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis, neatitinkantis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo, kadangi jis platino psichotropinę medžiagą tik M. K., t. y. asmeniui, su kuriuo turėjo tikslą kartu vartoti kanapes, ir neturėjo jokio tikslo jas platinti jokiems kitiems asmenims. Disponuota buvo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, veika pasireiškė mažiau pavojingais BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytais veiksmais nei neteisėtas gaminimas, perdirbimas. Apeliantas pažymi, jog yra neteistas, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, yra saistomas nuolatinių socialinių ryšių, kuriuos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nutrauktų. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė jam peržengiančią BK 41 straipsnio keliamus bausmės tikslus neproporcingą, neadekvačią padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinkančią jo asmenybės ir prieštaraujančią teisingumo principui bausmę, todėl bausmė, jei būtų galima laikyti, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, švelnintina, paskiriant jam subendrintą švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Dėl teismo išvadų, jog jis platino narkotines medžiagas, apeliantas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 260 straipsnyje numatytos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės, būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis viršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai draudžiamos. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino reikšmingos byloje specialisto išvada nustatytos faktinės aplinkybės, kad rastose kanapių dalyse veikliosios medžiagos delt-9-tetrahidrokanabinolio kiekis nenustatytas, todėl nepaneigė abejonės, kad rastame mišinyje galėjo būti pluoštinių kanapių, nesvarstė būtinybės skirti pakartotinį rastų medžiagų tyrimą ir šiuo aspektu netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas remdamasis M. K. parodymais nusprendė, kad jis į M. K. butą atgabeno 1,68 g narkotinės medžiagos – kanapių, tačiau jei teismas tikėjo M. K. paaiškinimais, tai apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nevertino M. K. nurodytos aplinkybės, kad dalį atgabentų kanapių jie kartu suvartojo ir dalį kanapių jis tą pačią dieną pardavė A. Š.. Tai reiškia, kad realiai jis M. K. turėjo atgabenti didesnį kiekį nei nurodyta kaltinime. Be to, teismas nepašalino abejonės, ar pas M. K. ir E. A. rastos kanapės yra tos pačios, kurias jis atgabeno pas M. K.. Teismas net nebandė apklausti A. Š., kuriam 2013-06-12 M. K. taip pat pardavė kanapių. Teismui nekilo abejonių, kad pas M. K., kuris neigia versliškai užsiėmęs kanapių platinimu, per dienos popietę apsilanko net du pirkėjai, todėl, apelianto manymu, neįtikėtina, kad M. K., kuris pripažįsta pats vartojantis kanapes, kitiems asmenims realizavo tik išimtinai jo, apelianto, paliktas kanapes.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais įtariamojo apklausos metu 2013-11-26, kai jis nurodė, kad buvo skolingas M. K., davė šiam maišelį su kanapėmis bei kartu su M. K. rūkė jo atsineštas kanapes. Nurodo, kad teismas negalėjo remtis šiais parodymais, nes jie gauti pažeidžiant jo procesines teises. Iki šios apklausos tarp jo ir M. K. parodymų buvo esminiai prieštaravimai ir nors M. K., kaip įtariamasis, gynėją turėjo nuo 2013-06-14, 2013-11-26 apklausos metu gynėjas jam, apeliantui, nebuvo užtikrintas, nors BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas to įsakmiai reikalauja. Apeliantas teigia, kad teismas sąmoningai nutylėjo, kokie pažeidimai buvo padaryti apklausos metu.

Apeliantas taip pat pažymi, kad narkotinių medžiagų platinimo ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-06-12 remiantis tyrėjo M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame pareigūnas nurodė, kad informacija apie galbūt platintas narkotines medžiagas gauta 2013-06-12, apie 20.00 val. Slapto sekimo protokole taip pat nurodyta, kad sekimas pradėtas 20.00 val., o baigtas 23.20 val., tačiau sekimo protokolo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad M. K. gyvenamoji vieta buvo stebima nuo 15.00 val. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad 2013-06-12 M. K. namų sekimas nuo 15.00 val. iki 20.00 val. buvo vykdomas neteisėtai ir to sekimo metu surinkti duomenys negali būti įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo, apeliantas neginčija nei jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nei kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo, aplinkybių pripažinimo sunkinančiomis bei lengvinančiomis klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo M. K. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl, atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo matyti, jog, jo manymu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis padarė dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 str. 2 d.). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog narkotinių medžiagų platinimas, kaip nusikaltimas, pats savo esme yra daromas dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą atlygį už padarytą nusikaltimą. Todėl sutiktina su nuteistojo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų, todėl šios sunkinančios aplinkybės pripažinimas iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.

Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Nors nuteistasis teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pagrindas pripažinti tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais ir atkreipia dėmesį, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo turtinė padėtis buvo sunki ir kad tai galėjo nulemti nusikalstamos veikos padarymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jis dėl ligos ar kitokių priežasčių iki nusikalstamos veikos padarymo negalėjo dirbti ir taip legaliu būdu užsidirbti lėšų pragyvenimui. Be to, matyti, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo iš viso nėra dirbęs, tačiau iš karto po nusikalstamos veikos padarymo susirado darbą, tai rodo, jog jo paties veiksmai lėmė jo turtinę padėtį (t. 2, b. l. 117). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistasis taip pat prašo skirti jam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Pažymėtina, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu.

M. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį. Pastarasis nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas M. K. paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo, t. y. minimalų bausmės dydį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymi, kad M. K. teisiamas pirmą kartą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ garso inžinieriumi, gauna nuolatines pajamas, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo 1,168 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį jų, t. y. 0,403 g, kanapių ir jų dalių pardavė. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nedideliu kanapių ir jų dalių kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. M. K. turėjo mažiau negu pusę šio kiekio. Pasak nuteistojo, jis šias medžiagas laikė sau, nes pats vartojo, o dalį – 0,403 g – šios medžiagos už 40 Lt pardavė tik paprašytas draugo E. A.. Šis motyvas teismo nepaneigtas.

Visos šios aplinkybės rodo, kad M. K. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė jam švelnintina, skiriant laisvės apribojimo bausmę bei nustatant draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, taip pat įpareigojant dirbti bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėtais motyvais už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat yra pagrindas skirti laisvės apribojimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai iš jo konfiskavo 60 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuota 100 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevisiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atlikus kratą M. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos keturios dvidešimties litų kupiūros ir dvi kupiūros po dešimt litų, iš viso 100 Lt (t. 1, b. l. 139–140). Remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog M. K. pardavė E. A. narkotinės medžiagos – kanapių už 40 Lt. Taigi pagrįstai konstatuotina, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas sudaro 40 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog duomenų, kad likę 60 Lt yra uždraustos veikos rezultatas, nėra, darytina išvada, jog teismas nepagrįstai konfiskavo šį turtą, todėl sutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, minėtas turtas grąžintinas nuteistajam.

Dėl nuteistojo E. L. apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. L. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai atgabeno, turėdamas tikslą platinti, 1,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – į M. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą platino, t. y. perdavė M. K..

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog E. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažinta remiantis vieninteliais kito nuteistojo M. K. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtis vieno žmogaus parodymais, tačiau jei juos patvirtina kitos bylos aplinkybės. Šiuo atveju, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad jokių kitų patikimų E. L. kaltės įrodymų turėjus tikslą platinti narkotines medžiagas, nėra.

Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis E. L. nuo pat pirmos apklausos neigė turėjęs tikslą platinti narkotinę medžiagą. E. L. 2013-11-26 apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog jis 2013-06-12 buvo darbo reikalais nuvykęs į Klaipėdą, iš ten savo automobiliu „Audi A6“ paėmė pavežti vaikiną, vardu A.. Pakeliui iš Klaipėdos į Šilutę automobilyje vyko pokalbis apie kanapes, kalbėjosi, ar jas rūko. A. išlipdamas iš automobilio ant priekinės keleivio sėdynės, kurioje sėdėjo, paliko plastikinį permatomą uždaromą maišelį, kuriame buvo žalsvos spalvos augalinė medžiaga. Ar A. tyčia paliko maišelį, ar jam iškrito iš kišenės, jis nežino, bet apie šį maišelį nieko nesakė, už kelionę nemokėjo. Jis pradarė maišelį ir iš kvapo suprato, kad tai paruoštos rūkyti susmulkintos, džiovintos kanapes, nes jis prieš tai buvo rūkęs kanapių ir sugebėjo jas atskirti. Radęs maišelį su kanapėmis, jis jas paėmė ir nutarė nusinešti pas M. (K.) į butą bei pavaišinti M. kanapėmis. Bute rado M., padavė maišelį su kanapėmis. M. iš jo atneštų kanapių ir tabako, kurį turėjo jis, susuko suktinę, kurią tuoj pat surūkė bendrai ir jis išėjo. Likusias kanapes su maišeliu paliko pas M. bute (t. 2, b. l. 126). Analogiškus parodymus nuteistasis davė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 6–7).

M. K. įtariamojo apklausos metu parodė, jog 2013-06-12, maždaug apie 15 val., į jo butą (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas E. L., kuris atsinešė su savimi vieną ar du uždaromus plastikinius maišelius su kanapėmis. Jis (E. L.) buvo jam skolingas 80 Lt, todėl padavė tuos abu ar vieną maišelius su susmulkintomis kanapėmis ir pasakė, kad pinigų neturi atiduoti skolą, todėl atiduos kanapes. Sakė, kad tuose maišeliuose ar maišelyje yra 2 gramai kanapių, jas parsivežė iš Klaipėdos su automobiliu ką tik. 1 g kanapių kainuoja 40 Lt, tokiu būdu grąžino 80 Lt skolą. E. L. žinojo, kad jis retsykiais rūko kanapes, keletą kartų yra su E. L. kartu rūkęs kanapes iki minėtų kanapių gavimo. Jis sutiko su tokiu skolos grąžinimu ir tuoj pat jie kartu su E. L. surūkė vieną suktinę kanapių pas jį bute. E. L. išėjus, kanapes išpylė iš maišelio ar maišelių ant popieriaus lapo, pasidarė suktinę, kurią vėliau pas jį surado, kitas kanapes pasipylė ant stalo, kurias taip pat surado policija, maišelius tuščius išmetė (t. 2, b. l. 81).

Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad E. L. paliko pas jį kanapes, susitarimo, kad jis atveš narkotikų, nebuvo. Jis (E. L.) atvažiavo, jie parūkė ir jis paliko kanapes. E. L. jam nebuvo skolingas pinigų (t. 4, b. l. 183).

Taigi, kaip matyti iš nuteistojo M. K. parodymų, jie yra visiškai nenuoseklūs, iš pradžių jis parodė, kad E. L. lyg ir buvo jam skolingas, vėliau neigė skolos buvimą. Tuo tarpu nuteistasis E. L. nuo pat pirmos apklausos nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes ir parodė, jog jokios skolos M. K. nebuvo, jie buvo pažįstami, kartais susitikdavo, M. K. įrašydavo muzikos, tą dieną jie parūkė žolės, kurios dalį paliko pas M. K.. Atsižvelgiant į tokius parodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog E. L. už skolą atvežė M. K. kanapes tokiu būtu turėdamas tikslą jas platinti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog taip pat nėra jokių patikimų įrodymų, kad M. K. būtent E. L. atsivežtas kanapes pardavė E. A., o jos nebuvo surūkytos. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors buvo vykdomas M. K. slaptas sekimas, tačiau nebuvo užfiksuoti duomenys, jog E. L. perdavė M. K. narkotines medžiagas. Iš slapto sekimo protokolo matyti, jog buvo stebimas daugiabutis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. K.. Policijos tyrėjai, vykdę slaptą sekimą, parodė, jog 2013-06-12, apie 15.20 val., E. L. buvo privažiavęs prie stebimo namo, įėjo į laiptinę, užtruko keletą minučių, išėjo į kiemą, sėdo į automobilį, išvyko iš kiemo. Tyrėjai parodė, jog E. L. nufotografavo įtardami, kad jis gali pirkti–parduoti narkotines medžiagas iš M. K.. Tačiau, kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, liudytojų (tyrėjų) apklausos protokolų, E. L. nebuvo sulaikytas tam, kad jį patikrintų. E. L. buvo apklaustas kaip liudytojas 2013-06-13 remiantis tik M. K. parodymais.

Apibendrindama tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų ir patikimų įrodymų, jog E. L. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, konstatuoja, jog E. L. veiksmuose nenustačius subjektyviosios neteisėtos veikos požymio – tikslo parduoti narkotines medžiagas, E. L. nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog E. L. veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies sudėtį. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog E. L. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia ir pats E. L., kad E. L. 2013 m. birželio 12 d. 15 val. 20 min. neteisėtai atgabeno į M. K. butą narkotinę medžiagą – kanapes, kurių dalį jis kartu su M. K. surūkė, o likusią dalį paliko M. K. bute. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta E. L. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 2 dalį (BPK 256 str. 4 d., 320 str. 6 d.), nustatant, jog E. L. 2013 m. birželio 12 d. 15 val. 20 min. neteisėtai atgabeno, neturėdamas tikslo platinti, 1,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) į M. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

E. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinas laisvės apribojimas bei nustatytinas draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, taip pat įpareigojant dirbti bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog E. L. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 2013-11-28 nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00778-12, kuris 2012-10-22 vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas įtariamajam E. L. susitaikius su nukentėjusiuoju.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, remiantis šia įstatymo nuostata ir buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, tačiau apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog E. L. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio 4 dalies. Pažymėtina, jog šiuo atveju aktuali BK 38 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, šiuo atveju teismo diskrecijai paliekama spręsti, ar panaikinti sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju netikslinga naikinti nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. L.. Kaip matyti iš bylos duomenų, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2012-10-22, per laikotarpį iki 2013-06-12 E. L. jokių pažeidimų padaręs nebuvo, charakterizuojamas teigiamai, mokėsi, dirbo. Tai leidžia daryti išvada, jog paskirta bausmė jam darė teigiamą įtaką, o padarytas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, kolegijos nuomone, vertintinas kaip atsitiktinis, nes atgabentas kanapes E. L. iš esmės pats surūkė. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, paliktinas galioti 2012-10-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00778-12, kuris vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas įtariamajam E. L. susitaikius su nukentėjusiuoju.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų M. K. ir E. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir palikti galioti ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00778-12 2012 m. spalio 22 d. priimtą bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. patvirtintą nutarimą, kuriuo, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir BPK 212 straipsnio 5 punktu, įtariamajam E. L. nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1dalį, pakeisti:

E. L. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, įpareigoti dirbti bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.)

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – panaikinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, pakeisti:

panaikinti M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų.

M. K. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, įpareigoti dirbti bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.);

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę, galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, įpareigoti dirbti bei visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę M. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-06-12 iki 2013-06-14, t. y. vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – panaikinti.

Taikant BK 72 straipsnio 2 dalį iš M. K. konfiskuoti 40 Lt (saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2013-06-14 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0649143).

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir grąžinti M. K. 60 Lt (saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2013-06-14 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0649143).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Dalius JocysVioleta Miliuvienė