Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 866V/2011 pagal kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas (įkeisto turto savininkas) A. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Kreditorius AB SEB bankas 2010-05-24 pateikė pakartotinį pareiškimą, prašydamas pradėti priverstinį negrąžintos skolos 18129,91 EUR ir 277056,15 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš A. D. išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą turtą - butą (duomenys neskelbtini), ir parkingo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priimant nutartį priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių. Nurodė, kad 2011-02-24 prašymu kreditorius kreipėsi dėl skolos iš A. D. išieškojimo bei jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto. 2011-03-23 nutartimi kreditoriaus prašymas patenkintas, procesiniai dokumentai A. D. įteikti. Skolininkas bankui skolingas 18129,91 EUR ir 277056,15 Lt. Prievolės iki pakartotinio pareiškimo pateikimo skolininkas neįvykdė (LR CK 4.192 str., 6.210 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

- Išieškoti 17267,08 EUR negrąžinto kredito, 748,10 EUR nesumokėtų palūkanų, 114,73 EUR delspinigių, iš viso: 18129,91 EUR ir 266478,40 Lt negrąžinto kredito, 9257,72 Lt nesumokėtų palūkanų, 1320,03 Lt delspinigių, iš viso: 277056,15 Lt bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (18129,91 EUR ir 277056,15 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-05-24 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą;

- Priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą: – 65,59 kv. m. ploto butą (baigtumas 83 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1, ir 1/49 dalis parkingo iš 1457,36 kv. m bendro ploto, plane pažymėto G-1, tai yra automobilių stovėjimo aikštelės vietą, plane pažymėtą Nr. 16A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius A. D.. Teismas nurodė, kad pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad skolininkui nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės -2007-02-09 Kredito sutarties Nr. 14518010647 – sutartis vienašališkai prieš terminą nutraukta ir kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, LR CPK 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Todėl kreditoriaus prašymas išieškoti 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (18129,91 EUR ir 277056,15 Lt) tenkintinas, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-05-24 iki visiško skolos išieškojimo dienos. Teismas konstatvo, jog kreditoriaus reikalavimai tenkintini, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių (LR CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 4.216 str., 4.219 str. 4.220 str., 6.37 str., CPK 544 str., 545 str., 558 str. 2d., 559 str. 2 d., 4 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumenatai

Skolininkas A. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė formalią bei teisiškai nepagrįstą nutartį. Teismas nesiaiškino kokia nutarties priėmimo dieną yra įkeisto turto savininko A. D. finansinė padėtis, įkeisto turto būklė ir galimybė šį turtą realizuoti, ar įkeisto turto pardavimas iš varžytynių yra tinkamas būdas užtikrinti skolininko skolinių įsipareigojimų, kylančių iš 2007-02-09 Kredito sutarties Nr. 1450718010647-67, įvykdymą, juolab, kad įkeistų daiktų savininkui nebuvo suteikta galimybė ginčyti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Skolininkas pažymėjo, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu deklaruota ir skolininko nepilnamečio vaiko – sūnaus A. D., gimusio 2011-07-08, gyvenamoji vieta. Vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (LR CK 6.161 str. 3 d.), o jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad ne vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto bei sandoriai, dėl kurių sudarymo vaikai lieka be gyvenamojo būsto, yra pripažinti negaliojančiais. Priverstinis išieškojimas iš minėto turto negali būti pradėtas, net jei skola yra negrąžinta pilnai. Vykdant išieškojimą, bus pažeistos nepilnamečio vaiko, LR Konstitucijoje įtvirtinti nepilnamečių vaikų apsaugos principai bei nuosavybės neliečiamumo principai. LR CPK 663 str. 4 d. nuostatos apriboja išieškojimą iš fizinio asmens esant sąlygai, kad skolininko šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba skolininkas turi nepilnamečių vaikų. Įkeisto turto vertė pagal banko atliktą įvertinimą iš viso sudaro 325000 Lt, tuo tarpu skolininko, remiantis kreditoriaus teismui pateiktais duomenimis sudaro 277056,15 Lt, t.y. Iš varžytynių parduodamo turto vertė yra žymiai didesnė, nei kreditoriaus reikalaujama grąžinti ir priverstinai išieškoma skola. Teismas, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę nutarė iš varžytynių parduoti visą A. D. įkeistą turtą, tuo nepagrįstai suvaržydamas įkeisto turto savininko veiklą bei pažeisdamas teisėtus jo interesus bei lūkesčius (LR CK 2.14 str., 3.168 str. 1 d., CPK 558 str., 663 str.).

Kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmeti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-25 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartį dėl įkeisto turto arešto ir skolininko įspėjimo apie prievolės neįvykdymo pasekmes priėmė 2011-03-23, o nutartis įteikta apeliantui pasirašytinai 2011-03-29. Kreditorius pakartotinai kreipėsi į teismą nepraleisdamas įstatymo nustatytų terminų, nes teismas nutartį dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto priėmė 2011-05-25, t.y. nepraėjus 2 mėnesiams nuo pirmosios nutarties įteikimo A. D.. Apeliantas nurodo, kad įkeistame bute deklaruota jo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, todėl priverstinis skolos išieškojimas iš šio turto pažeistų vaiko interesus. Apeliantas yra įsipareigojęs neapsunkinti galimybės kreditoriui gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, jei skolininkas savo prievolės bankui neįvykdys. Vaiko teisę į jo vystimuisi būtinas gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti jo tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-12-03 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-525/2007) yra pasisakęs dėl galimybių nukreipti išieškojimą į paskutinį būsto ribojimą, nurodant visumą sąlygų, kurios apelianto atžvilgiu netaikytinos, net jeigu tai būtų paskutinis apelianto būstas. Apeliantas sąmoningai siekia apsunkinti galimybę gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, nes galėjo nepilnametį vaiką apgyvendinti kitame būste (LR CPK 558 str. 3 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. CK 4.192 straipsnio 1 dalis taikoma hipotekos kreditoriui, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Jei viena sutarties šalis praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą, tai kita sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą ieškinine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorius pagal LR CK 6.217 str., 6.218 str. nelaukdamas sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė (b.l. 81-82, 83) skolininkui (įkeisto daikto savininkui) 2010-11-23 pranešimą Nr. 05.08.03-1188 (b.l. 80), kuriuo įspėjo, jog per nustatytą 30 dienų terminą skaičiuojant šio pranešimo gavimo dienos, sumokėti bankui visas uždelstas įmokas, pranešimas laikomas gautu 3 darbo dieną, einančią po tos dienos, kai AB SEB bankas šį pranešimą įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei. Skolininkui neįvykdžius šio reikalavimo iki nurodyto laiko, sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Šis pranešimas skolininkui buvo įteiktas 2010-12-06 (b.l. 88).

Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Teismas konstatuoja, kad skundžiamos 2011-05-25 nutarties priėmimo metu buvo CPK 558 str. 2 d. numatyti pagrindai tęsti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka:

1) 2011-03-29 skolininkas (įkeisto daikto savininkas) A. D. gavo (b.l. 93) įspėjimą grąžinti skolą;

2) per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo skola negrąžinta kreditoriui (b.l. 108);

3) hipotekos kreditorius 2011-05-24 pateikė pakartotinį pareiškimą (b.l. 108), prašydamas priimti nutartį pradėti priverstinį negrąžintos skolos 18129,91 EUR ir 277056,15 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš A. D., išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir parkingo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priimant nutartį priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių;

4) pateiktas hipotekos lakšto Nr. 01/1/2007/0031805, 2007-11-09 įregistruoto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, originalas (b.l. 101-102).

Atmestini apelianto argumentai, jog priverstinis išieškojimas iš minėto turto negali būti pradėtas, net jei skola yra negrąžinta pilnai, kad, vykdant išieškojimą, bus pažeistos nepilnamečio vaiko, LR Konstitucijoje įtvirtinti nepilnamečių vaikų apsaugos principai bei nuosavybės neliečiamumo principai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas yra įkeisto turto savininkas, kuris savo noru ir laisva valia suvaržė savo teises į įkeičiamą daiktą, užtikrindamas savo prievolės kreditoriui įvykdymą. Skolininkas neginčija, jog kreditas nebuvo grąžintas laiku ir tinkamai. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Šiuo atveju hipotekos kreditorius, neatsižvelgiant į turto pobūdį, gali patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto daikto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad hipotekos kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CK 4.192 str., CPK 558 str. 1 d.).

Skolininkas (įkeisto turto savininkas) turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą dėl kredito sutarties nutraukimo ir ginčo teisena prašyti pakeisti kreditavimo sutarties nuostatas. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes apeliantas, būdamas suinteresuotas savo ir savo nepilnamečio vaiko A. D., gimusio (duomenys neskelbtini) (b.l. 123, 124), interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi teisę ieškininės teisenos tvarka ginčyti hipotekos kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir prašyti ieškinine (ginčo) tvarka pakeisti sutartines prievoles.

Nagrinėjamu atveju netaikytinas LR CPK 663 str. 4 d. nuostatos, numatančios, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi, nes nagrinėjamu atveju skola susidarė ne dėl skolų už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet dėl nesumokėto kredito.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir kreditoriaus pateiktų duomenų dėl nekilnojamojo turto objektų, registruotų skolininko vardu (b.l. 136), nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, atliekant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (įkeisto daikto savininko) ne ginčo tvarka (LR CK 4.192 str., LR CPK 7 str., 8 str., 276 str., 302 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą.