Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo V. D. (V. D.) administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 3 d. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 28 d., apie 10.01 val., Šilutės r., Švėkšnoje, Bažnyčios g. 12, vairuodamas automobilį BMW 735, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tvorą bei ją apgadino. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Tuo V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 6, 7, 127 ir 220 punktų reikalavimus. Tokie V. D. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo dalį, kuria pagal ATPK 130 str. 1 d. bylos teisena V. D. nutraukta, ir patraukti V. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., paskiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Institucijos nuomone, teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl toliau nurodytų priežasčių.

Iš visos byloje esančios medžiagos matyti, kad po eismo įvykio V. D. su apgadintos tvoros savininku E. Ž. susitarė dėl žalos kitą dieną atlyginimo, eismo įvykio deklaracijos neužsipildė, policijai apie minėtą įvykį taip pat nepranešė. Kitą dieną tvoros savininkas E. Ž., nesulaukęs sutartų pinigų, informavo policiją apie eismo įvykį.

KET 220 p. numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2179/2009). Taip pat LVAT yra pažymėjęs, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2387/2010).

Motyvas, kad V. D. po eismo įvykio nekvietė į įvykio vietą policijos, o po eismo įvykio susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo kitą dieną, neužsipildė ir eismo įvykio deklaracijos, Institucijos teigimu, turi būti vertinamas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Faktas, kad pažeidėjas padarė eimo įvykį ir jo suvokimą apie šį faktą įrodo susitarimas su apgadintos tvoros savininku dėl žalos atyginimo, tačiau V. D., galbūt siekdamas išvengti formalaus eismo įvykio įforminimo, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Institucijos nuomone, V. D. padarė ATPK 130 str 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo pdarymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi LAT praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 str. 1 d., inter alia, nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito asmens teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismo nutarimu V. D. pagal ATPK 130 str. 1 d. bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, nes patį eismo įvykio faktą V. D. pripažino, susitarė su nukentėjusiuoju E. Ž. dėl žalos atlyginimo, nurodė pastarajam tikslius savo duomenis ir kur po įvykio apsistos, tai, pasak teismo, rodo, kad V. D. nesiekė išvengti atsakomybės dėl autoįvykio ar žalos atlyginimo. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjęs asmuo E. Ž. jokių pretenzijų pažeidėjui V. D. neturėjo, nurodė, kad šiuo metu žala jam yra visiškai atlyginta, paaiškino, kad netrukus po įvykio kalbėjosi su pažeidėju, tarėsi dėl žalos, pažymėjo, jog vairuotojas įvykio metu buvo blaivus ir neatrodė, kad jis ruošėsi bėgti iš įvykio vietos, tačiau kitą rytą nesulaukęs pinigų, jis pranešė policijai apie įvykį. Taigi, priešingai, nei nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai, išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ATPK 130 str. 1 d. aprašyto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. D. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, todėl apylinkės teismo sprendimas V. D. pagal ATPK 130 str. 1 d. bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, yra teisingas.

Institucijos apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidėjas V. D. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, žinojo savo kaip eismo dalyvio pareigas, bet nepranešė policijai apie eismo įvykį, neužpildė deklaracijos, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami formaliai, neišsiaiškinant tokio elgesio motyvų bei tikslų turinio, šiuo atveju ignoruojant byloje neginčijamai nustatytą faktą, kad V. D. nesislėpė, nevengė atsakomybės, nes iš įvykio vietos išvažiavo susitaręs su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo bei palikęs jam savo kontaktinius duomenis (šias aplinkybes patvirtino tiek pats pažeidėjas, tiek nukentėjęs asmuo).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti V. D. bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. priimtas išsamiai išsiaiškinus bylos aplinkybes ir teisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Keisti skundžiamą nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.