- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-288-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02123-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5292-1003/2022, pagal ieškovo K. V. pareiškimą (ieškinį) atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. V. kreipėsi į teismą pareiškimu (ieškiniu), prašydamas pripažinti A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį, 145 straipsnį ir 150 straipsnį, nuteisti laisvės apribojimo bausme šešeriems metams, įpareigoti neterminuotu laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiųjų K. V. ir R. V. ne mažiau kaip 1000 metrų, įpareigoti nukentėjusiesiems K. V. ir R. V. atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą atsakovo turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, kadangi jų netaikius, yra reali grėsmė, kad prievolės įvykdymas gali pasunkėti ir tapti negalimu.
2. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieškovo ir A. M. santuoka, ieškovo sūnaus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. A. M. 2022 m. kovo 4 d. pasiėmė sūnų iš ieškovo namų ir pažadėjo vaiką grąžinti ieškovui 2022 m. kovo 6 d. 19 val., tačiau sutartu laiku sūnaus neparvežė į ieškovo namus. Atvažiavus susitikti su sūnaus motina A., jos sugyventinis A. M. jam grasino, ruošėsi smūgiuoti. Policijos pareigūnų pagalba ieškovui su sūnumi pavyko susitikti tik kelioms minutėms. 2022 m. balandžio 22 d. atsakovas vėl neleido susitikti su sūnumi, bauginančiai rėkė, grasino sumušti. Visa tai matė sūnus. Atsakovas naudojo psichologinį, emocinį smurtą ieškovo ir jo sūnaus atžvilgiu. Atsakovas nuolat žemindamas ieškovą matant sūnui, kenkia sūnaus R. raidai ir emocinei savijautai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo K. V. pareiškimą (ieškinį) atsakovui A. M.
4. Teismas nustatė, kad iš esmės ieškovas siekia, kad A. M. būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnį, 145 straipsnį ir 150 straipsnį ir jam būtų paskirta bausmė. Teismas vertino, kad šie ieškovo reiškiami reikalavimai yra susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu, todėl negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, kadangi reiškiami reikalavimai nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnyje numatytų ginčų dėl teisės, kylančių iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, sritį.
5. Teismas pažymėjo, kad iš pareikšto pareiškimo (ieškinio) nėra aišku, kokiu pagrindu atsiradusią žalą ieškovas prašo atlyginti ir kokiu pagrindu reiškiamas prašymas įpareigoti atsakovą nesiartinti prie ieškovo nurodomų nukentėjusiųjų, tačiau iš pareiškime (ieškinyje) nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog šie reikalavimai yra susiję su galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių galimo padarymo ieškovas pateiktu pareiškimu (ieškiniu) prašo pripažinti kaltu atsakovą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu, todėl negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CPK 22 straipsnis) ir atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu K. V. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo 2022 m. balandžio 19 d. pareiškimą pateiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams dėl žalos atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį nebuvo susipažinęs su CPK 22 straipsniu, todėl nurodė nepagrįstą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą ir nenurodė motyvų, kodėl šis ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismui. Atsakovas daro nusikaltimus prieš ieškovą ir jo nepilnametį sūnų. Pareiškimu (ieškiniu) kreipėsi į teismą dėl to, kad 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. balandžio 2 d. atsakovas grasino ieškovui ir tokiu būdu buvo daroma žala ieškovo nepilnamečiui sūnui R. V., be to ieškovas nuo 2022 m. balandžio 21 d. neturi galimybės matytis su sūnumi. Atsakovo grasinimai yra realūs, todėl jo veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 100¹, 100², 100³ straipsniuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalimi, nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
6.2. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti sprendžiama priimant galutinį procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
10. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą, priimtą tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliantas nurodė, kad minėtas nutarimas priimtas dėl 2022 m. kovo 10 d. atsakovo įvykdyto užpuolimo prieš apeliantą, kai jis buvo nuvykęs susitikti su sūnumi R.
11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinami bylos duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, todėl nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti į bylą nevertintini, be to apeliantas pateikdamas minėtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi šis įrodymas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta atsisakytina priimti apelianto pateiktą naują įrodymą.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
13. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CPK 22 straipsnį, todėl nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti.
14. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.
15. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Teismo darbas, vykdant teisingumą, yra procesinė veikla ir, priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties, jo veiklą reglamentuoja baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai įstatymai. Apelianto skundžiama nutartis susijusi su CPK 22 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių civilinių bylų priskirtinumą, taikymu. Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
16. CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
17. Ieškovo ieškinio reikalavimai yra susiję su ieškovo nurodytais galimais atsakovo nusikalstamais veiksmais, dėl kurių esą ieškovui ir jo nepilnamečiui sūnui buvo padaryta žala, taip pat galimai šiuo pagrindu apeliantas reiškia prašymą įpareigoti atsakovą nesiartinti prie ieškovo nurodomų nukentėjusiųjų bei prašo paskirti bausmę susijusią su laisvės apribojimu.
18. Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo nurodyti reikalavimai tiesiogiai susiję su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjami pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinio reikalavimus kaip nenagrinėtinus CPK normų nustatyta tvarka bei tinkamai nurodė atsisakymo priimti ieškinį motyvus.
19. Pažymėtina, jog pagal suformuluotą ieškinio reikalavimų turinį ieškovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne reikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka (BPK 164, 165 straipsnio). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad jei apeliantas nesutinka su ikiteisminio tyrimo įstaigos priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jis turi teisę jį skųsti BPK nustatyta tvarka.
20. Apeliantui išaiškintina, kad jis turi teisę dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo konsultuotis su advokatais (advokatų padėjėjais, kitais profesionaliais teisininkais), kurie padėtų tinkamai įforminti (suformuluoti) teismui ar ikiteisminio tyrimo institucijai skirtus procesinius dokumentus ir suteiktų kitą būtiną teisinę pagalbą. Jei dėl savo materialinės padėties asmuo neturi galimybių kreiptis į advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, bei pagrįstai vertino, kad pareiškimo (ieškinio) reikalavimai yra susiję su ieškovo nurodytais galimais atsakovo nusikalstamais veiksmais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.