Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. J. skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei prašymai

3. Nuteistasis D. J. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir jos neteisėto subendrinimo, prašo skirti jam kitą, švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

4. Teismo posėdžio metu D. J. gynėja advokatė S. Samoškieneė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde D. J. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, jo nuomone, bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir yra aiškiai per griežta bei neproporcinga nuteistojo asmenybei bei jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsniui, skunde nuteistasis nesutinka su bausmių bendrinimu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

8. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas D. J. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus.

9. D. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę jis visiškai pripažino padaręs, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies kaltinamajam parinkimo, įvertino ir jo asmenybę, t. y. kad praeityje D. J. 20 kartų, ankstesniais teismų nuosprendžiais jam buvo taikytos įvairios bausmės, ir nesusiję su laisvės atėmimu, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas D. J. pažeidė ir buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, atlikdamas šią bausmę vėl darė nusikalstamas veikas, baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs Iš aptartų duomenų matyti, jog apeliantas nelinkęs laikytis įstatymų, pavojingas visuomenei asmuo, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ankstesnės bausmės nesulaikė jo nuo priešingo teisei elgesio, todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

10. Teisėjų kolegijai neduoda pagrindo švelninti apeliantui bausmę ir ta skunde nurodyta aplinkybė, kad jo turėtas narkotinės medžiagos kiekis yra labiau artimas nustatytam nedideliam kiekiui, nes ši aplinkybė yra svarbi veikos kvalifikavimui, o ne bausmės skyrimui. Kaip matyti iš kaltinimo, D. J. pripažintas kaltu už tai, kad laikė švirkštą su skysčiu, kurio sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,0026 g narkotinės medžiagos metadono ir 2,0765 g tablečių, kurių sudėtyje yra 0,029 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, ir tai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Nusikalstamos veikos pobūdis yra tik viena iš daugelio aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

11. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės dydžio, atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, jo sveikatos būklę – kad kaltinamasis neįgalus, įrašytas į Psichikos sveikatos centro stebimų pacientų tarpą, ir nustatė mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, bausmės trukmę, kas, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina, jog apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo asmenybei bei jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsniui.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. J. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikyti, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

13. Skunde D. J. teigia, kad bausmės bendrinimo institutas panaudotas nesant tam pagrindo, kadangi skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dieną jis jau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal 2023 m. gruodžio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį, su kuriuo paskirta bausme buvo subendrinta jam naujai paskirta bausmė.

14. Keliais nuosprendžiais paskirtų ir neįvykdytų bausmių bendrinimo taisykles numato BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmė yra skiriama ir tuomet, kai iki nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikalstamą veiką. Pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles bausmės bendrinamos tuomet, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Nusikalstamą veiką, už kurią D. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai bausmes bendrino pagal BK 63 straipsnio taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad informacija iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo apie tai, kad D. J. 2024 m. balandžio 26 d. išleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikęs bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, buvo gauta 2024 m. gegužės 2 d., t. y., jau po nuosprendžio priėmimo. Taigi, kadangi nuosprendžio priėmimo metu šios informacijos teismas neturėjo, bausmių bendrinimo taisykles jis taikė tinkamai.

15. Šiuo, skundžiamu nuosprendžiu D. J. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, jam paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

16. Skundžiamu nuosprendžiu teismas paskirtas bausmes subendrino, nurodė, kad į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį. Kadangi D. J. ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą 4 mėnesių bausmę jau yra visiškai atlikęs, todėl pagal minėtą bausmių bendrino taisyklę ji visa ir bus įskaityta į naujai paskirtą subendrintą bausmę. Remiantis aptartu, konstatuojama, jog bausmių subendrinimas apelianto teisinės padėties nepasunkina, o, priešingai lengvina, todėl ši Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalis nenaikintina ir nekeistina.

Dėl proceso išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. J.. BPK 106 Straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad apeliaciniame procese, nepriklausomai nuo šalių valios, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, vertintina ir tai, kad D. J. nedirbantis, turi neįgalumą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo D. J. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.