Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos BUAB „Gremona“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-9521-762/2020, suinteresuotas asmuo TRANSFURN OU, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo UAB „Gremona“ pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto Valdymas“. Nemokumo administratoriui susipažinus su įmonės dokumentais paaiškėjo, jog 2020 m. spalio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškių rūmų teismas civilinėje byloje Nr. eL2-9521-762/2020 priėmė teismo įsakymą, kuriuo teismas nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Gremona“ 50 000,00 Eur baudos ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 5 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, kreditoriaus TRANSFURN OU naudai.

2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja pateikė teismui duomenis, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo 2021 m. liepos 20 d., kai buvęs įmonės vadovas perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą – BUAB „Gremona“ dokumentų priėmimo - perdavimo aktą.

Suinteresuotas asmuo TRANSFURN OU atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą nepateikė. Procesiniai dokumentai pagal pašto duomenjis (siuntos sekimą) jiems buvo įteikti 2021 m. spalio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastis yra svarbios ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo 2021 m. liepos 20 d., kai buvęs įmonės vadovas perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą – BUAB „Gremona“ dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, tačiau šie argumentai prieštarauja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo UAB „Gremona“ pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto Valdymas“. Kaip matyti iš pateikto UAB „Gremona“ 2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1, šiame susirinkime dalyvavo ir raštu balsavo kreditoriai MB „Rokveža“ ir Transfurn OU, kurių bendra reikalavimų suma lygi 140 000,00 Eur, nemokumo administratorius susirinkime dalyvavo be balsavimo teisės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei bylos duomenų nustatyta, kad kreditorių reikalavimų sumą 140 000, 00 Eur sudaro MB „Rokveža“ naudai iš UAB „Gremon“ priteista 90 000,00 Eur bauda, bei 50 000,00 Eur bauda priteista iš skolininkės UAB „Gremona” kreditoriaus Transfurn OU naudai, ir ši suma sudaro 75,12 proc. nuo visų kreditorinių finansinių reikalavimų sumos. Taigi, jau kreditorių susirinkime pareiškėjai turėjo būti žinoma apie priteistų baudų dydžius, todėl jos argumentas, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo tik 2021 m. liepos 20 d., kai buvęs vadovas perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus, vertintinas kritiškai.

Be to, iš į bylą pateikto BUAB „Gremona” 2021 m. liepos 20 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad nemokumo administratoriui buvo perduotos bylos, įvardintos kaip: „Pirkimai“, 1-8 eilutės, „Pardavimai“, 9-12 eilutės, „SEB banko išrašai“, 13 eilutė, „Suderinimo aktai“, 14 eilutė, „Darbo sutartys, direktoriaus įsakymai“, 15 eilutė“, „Darbuotojų prašymai, DU žiniaraščiai“, 16 eilutė, tačiau iš išvardintų dokumentų nėra pagrindo spręsti, kad kartu su nurodytais dokumentais buvo perduota ir informacija apie kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir informacija, susijusi su nurodyta iš skolininkės kreditoriaus TRANSFURN OU naudai priteista bauda.

Nagrinėjamu atveju taip pat vertintina tai, kad nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto Valdymas“ yra nemokumą administruojanti įmonė, kuri Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis (viešai skelbiama informacija tinklalapyje adresu http://avnt.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/moni-bankrotas/baigtos-proceduros/imones?juridinis=1&kodas=160) į nemokumo administratorių sąrašą įrašyta jau nuo 2009 m., yra baigusi 189 bankroto procedūras ir vykdanti 13 bankroto procedūrų, todėl nurodytos aplinkybės, kad apie pagrindą atnaujinti procesą ji sužinojo tik 2021 m. liepos 20 d., kritiškai vertinamos ir kaip ilgametę patirtį vykdančios nemokumą administruojančios įmonės kontekste.

Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2-9521-762/2020 galimai buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, sužinojo anksčiau nei 2021 m. liepos 20 d., ir pareiškėjai ši aplinkybė turėjo būti žinoma jau po 2020 m. gruodžio 1 d. įvykusio kreditorių susirinkimo. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir šis terminas praleistas žymiai, o pareiškėjos nurodomos priežastys bei pateikti įrodymai nepateisina tokio ilgo praleidimo laikotarpio.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-9521-762/2020 yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą ir pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl šis terminas neatnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

Nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (CPK 371 straipsnio 3 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą grindžia teisės taikymo klaida, teismas nagrinėja ir šio pagrindo egzistavimą.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą reiškia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

Civilinės bylos Nr. eL2-9521-762/2020 duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. priimtas teismo įsakymas dėl aukščiau nurodytos 50 000,00 Eur baudos priteisimo iš skolininkės UAB „Gremona“ kreditoriaus TRANSFURN OU naudai.

Teismo įsakymas skolininkės UAB „Gremona“ atstovei įteiktas 2020 m. spalio 8 d. (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo skolininkė nepateikė, todėl teismo įsakymas 2020 m. spalio 29 d. įsiteisėjo (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

Kreditorė minėtoje byloje pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grindė CPK 431 straipsniu ir prie pareiškimo pridėta 2020 m. birželio 30 d. sąskaita dėl netesybų apmokėjimo, kurioje nurodyta, kad prašoma priteisti 50 000,00 Eur bauda susidarė laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. už skolininko vežtų kreditoriaus krovinių sugadinimą, praradimą, krovinių vežimo vėlavimą, pristatymą ne laiku.

Pažymėtina, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Tokio supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų.

CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) (CPK 431 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas dėl skolos priteisimo išduotas pagal kreditoriaus TRANSFURN OU pateiktą 2020 m. birželio 30 d. sąskaitą dėl netesybų apmokėjimo. Iš pateiktos sąskaitos ir prie kreditoriaus pareiškimo pridėtos 2020 m. birželio 30 d. Pretenzijos dėl netesybų sumokėjimo matyti, kad TRANSFURN OU laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. iš UAB „Gremona“ pirko daugiau nei 75 krovinių vežimo paslaugas dėl Transfurn OU prekių pervežimo. Transfurn OU už paslaugas su UAB „Gremona“ yra atsiskaičiusi pilnai. Kaip nurodoma minėtoje pretenzijoje, savo pareigas UAB „Gremona“ vykdė netinkamai. Visais UAB „Gremona“ vykdytais vežimo atvejais buvo nustatytas Transfurn OU prekių trūkumas bei prekių defektai, kurie buvo padaryti vežimo metu. Taip pat didžiąją dalį vežimų UAB „Gremona“ vėluodavo atlikti laiku, prekės buvo pristatomos ilgesniais terminais, nei prekių vežimo, pristatymo terminai buvo sutarti. Transfurn OU susiskaičiavo, kad dėl tokio netinkamo UAB „Gremona“ paslaugų vykdymo, bendrovė per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. patyrė 50 000,00 Eur nuostolį. Už šį Transfurn OU nuostolį yra atsakinga UAB „Gremona“. Šia pretenzija kreditorė prašė UAB „Gremona“ ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 15 d. sumokėti Transfurn OU naudai 50 000,00 Eur baudą, kaip bendrovės patirtų nuostolių kompensaciją. Kreditorė taip pat nurodė, kad negavusi apmokėjimo laiku, bus priversta kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo ir išieškojimo.

Pareiškėjos nuomone, procese buvo padarytos materialinės teisės normų, susijusių su netesybų taikymu ir jų mažinimu, taikymo klaidos, todėl procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas ir klausimas sprendžiamas ginčo teisena.

CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tai yra, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti negu CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

Nagrinėjamu atveju bauda paskaičiuota juridiniam asmeniui, vykdančiam komercinę veiklą, ji paskaičiuota už netinkamą krovinių pervežimų, ko pasekoje, kaip nurodo kreditorius, taip pat juridinis asmuo, patyrė nuostolius, ji susidarė per 15 mėnesių laikotarpį, todėl spręsti, kad paskaičiuota 50 000,00 Eur bauda už netinkamą krovinių pervežimą, yra akivaizdžiai per didelė, teismas neturi pagrindo.

Be to, teismo įsakymas dėl priteistos baudos skolininkei buvo įteiktas, tačiau ji prieštaravimų nepateikė, iš ko darytina išvada, kad ji su tokiu paskaičiuotos baudos dydžiu sutiko. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokio baudos dydžio skolininkė neginčijo ir po pretenzijos gavimo, iki kol kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos priteisimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sutarties šalys, kaip jau buvo minėta, yra juridiniai asmenys, kuriems teismų praktikoje keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai.

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 3 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-5917-620/2020 priteista iš skolininkės UAB „Gremona“ 90 000,00 Eur baudos ir 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 3 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, kreditorės MB „Rokveža“ naudai. Ši bauda priteista remiantis 2018 m. rugpjūčio 1 d. Krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutarties 4.3 punktu, kuriuo MB „Rokveža“ (Ekspeditorius) ir UAB „Gremona“ (Vežėjas) susitarė, kad „Tuo atveju, jeigu vežėjas atsisako vežti Ekspeditoriaus surastus krovinius, Vežėjas krovinius veža ne pats, ne savo transportu, ir/ar Vežėjas tiesiogiai, be Ekspeditoriaus žinios, veža Ekspeditoriaus klientų krovinius, ir/arba kitaip Vežėjas pažeidžia šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai Vežėjas turi sumokėti 90 000 Eur baudą Ekspeditoriaus naudai“. Nagrinėjamu atveju iš skolininkės priteista bauda Transfurn OU naudai yra beveik dvigubai mažesnė, ji priteista taip pat už krovinių pervežimams nustatytų reikalavimų pažeidimus, todėl negali būti vertinama kaip akivaizdžiai per didelė atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką ir skaičiuotinus netesybų dydžius.

Esant nurodytam, teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos BUAB „Gremona“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-9521-762/2020, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.