Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-146-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-18
Bylos Nr.
AN2-146-245/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-146-245/2019Teisminio proceso Nr.: 4-40-3-00248-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. (toliau – A. T.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. sausio 21 d. nutarties A. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. surašė administracinio nusižengimo nutarimą ir A. T. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 9 d. 18.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, tyčia (specialiai) suėmė už stovėjimo stabdžio ir jį užtraukė, ko pasekoje transporto priemonė pradėjo slysti šonu, tapo nevaldoma, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kelio važiuojamąja dalimi važiavusiu dviračiu. Taip A. T. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus iš chuliganiškų paskatų. Tokiais savo veiksmais A. T. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, pademonstravo atmestiną ir nepagarbų elgesį visuomeninei tvarkai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi A. T. skundas dėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo buvo atmestas. Nutartimi buvo konstatuota, kad A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. skundu prašo priimti naują nutarimą – pripažinti jį kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirti administracinę nuobaudą – minimalią šios normos sankcijoje numatytą baudą bei taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normas ir už padarytą nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tiriant ir nagrinėjant bylą bei priimant nutarimą, padaryta esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtam ir nepagrįstam nutarimui priimti.

3.2. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas apelianto teisėtais būdais duotų paaiškinimų nevertino, nepalygino jų su kitais bylos įrodymais ir visų kitų įrodymų visete. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. T. paaiškinimais, kad KET pažeidimus jis padarė dėl vairavimo įgūdžių stokos, neatsargumo, nerūpestingumo dėl nuovargio, o ne iš chuliganiškų paskatų, bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas, nesivadovavo, jų nepaneigė kitais teisėtais būdais gautais įrodymais, o atmetė vien tik hipotetiniais samprotavimais, visas neaiškias situacijas vertindamas apelianto nenaudai ir tuo pažeisdamas in dubio proreo principą, įrodymų vertinimo taisykles ir jo teisę į gynybą.

3.3. Skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimas buvo vykdomas žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirta daugybė įrodymų: rašytiniai dokumentai (protokolai, schemos, fotonuotraukos, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, asmenų rašytiniai paaiškinimai, žodinio bylos nagrinėjimo metu gauti asmenų paaiškinimai. Tačiau nei vienas iš ištirtų įrodymų neaptartas, motyvuotai neįvertintas, neatlikta jų analizė ir vertinimas visų įrodymų visete. Išskyrus jo paaiškinimus nei vienas kitas įrodymas nepaminėtas skundžiamam nutarime. Minėtame nutarime iš viso nėra jokios informacijos apie nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktus duomenis, jų pripažinimą/nepripažinimą įrodymais, jais nustatytas kvalifikuojančias aplinkybes, nėra motyvuotų išvadų dėl reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo. Skundžiamame nutarime nenurodytas nei vienas įrodymas ir nepateikta jokių motyvų, kurias nustatyta pati svarbiausia ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kvalifikuojanti aplinkybė – pažeidimo padarymas dėl chuliganiškų paskatų. Padarytas esminis ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas.

3.4. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Kelių eismo pažeidimus jis padarė važiuodamas leistinu greičiu, gatvėje įvykio metu nebuvo jokių kitų transporto priemonių (išskyrus dviratininkę, kuri važiavo prieš eismo kryptį, pati pažeisdama KET). Įvykio nematė jokie kiti pašaliniai eismo dalyviai. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą. A. T. taip pat pažymi, kad jo atliktas veiksmas – rankinio stabdžio svirties patraukimas – buvo neatsargus vienkartinis momentinis veiksmas, po kurio automobilį sumėtė ir dėl kurio automobilis pradėjo nevaldomai slysti ir jau nepriklausomai nuo jo valios ir veiksmų išvažiavo į priešingą eismo juostą. Apeliantas nurodo, kad aukščiau jo paminėti veiksmai, nesant chuliganiškų paskatų, gali būti kvalifikuojami tik kaip pavojingas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, jo padarytą nusižengimą perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

4. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK viršininkas A. K., nesutikdamas su A. T. apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. T. skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde A. T. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ginčija įrodymų vertinimą ir prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatomis, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo išvadas ir motyvas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pagrįstai pripažino A. T. padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. T. nesutinka su Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai. Apelianto teigimu, netinkamas jo elgesys buvo įtakotas vairavimo įgūdžių stokos, neatsargumo, nerūpestingumo dėl nuovargio, bet tikrai ne chuliganiškas. Kelių eismo pažeidimus jis padarė važiuodamas leistinu greičiu, gatvėje įvykio metu nebuvo jokių kitų transporto priemonių (išskyrus dviratininkę, kuri važiavo prieš eismo kryptį, pati pažeisdama KET). Įvykio nematė jokie kiti pašaliniai eismo dalyviai. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą. A. T. nuomone, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip pavojingas vairavimas, o ne pagal minėto straipsnio 2 dalį, kaip chuliganiškas vairavimas.

10. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, įvertinęs joje esančių įrodymų teisėtumą ir pagrįstumą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. T. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis vairavo automobilį chuliganiškai. Apylinkės teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos, atitinka teisinį reglamentavimą. A. T. ginčijamoje nutartyje išdėstyti išsamūs ir teisiškai pagrįsti motyvai, kurie patvirtina chuliganiško automobilio vairavimo faktą, todėl nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kylanti už chuliganišką vairavimą – KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, sukeliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tokiu atveju, konstatavus KET pažeidimą, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, t. y. tam tikros veikos darymo priežastys, kuomet veika yra padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atvira iššūkis visuomeninei tvarkai, kai asmuo siekia priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

12. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė būtent dėl chuliganiškų paskatų. Iš A. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jis pažeidė KET 4, 5, 127 punktų reikalavimus. KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nors šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

13. Nagrinėjami atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad A. T. elgesys buvo ne tik pavojingas, bet ir chuliganiškas. Nors apeliantas situaciją švelninti bando sakydamas, kad rankinį stabdį patraukė sumaišęs jį su pavarų svirtimi, tačiau apylinkės teismas teisingai nurodė, kad tokia A. T. pozicija yra gynybinė, kadangi bet kuris vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo supranta, kur yra pavarų svirtis, o kur – rankinis stabdis. Juolab, kad perjungiant pavarą ir užtraukiant rankinį stabdį reikia atlikti visiškai skirtingus veiksmus – pavarai perjungti pakanka lengvu judesiu pastumti svirtį, o traukiant rankinį stabdį yra naudojama didesnė jėga. Svarbu paminėti ir tą aplinkybę, jog liudytojas R. M., įvykio metu kartu su A. T. buvęs automobilyje, 2018 m. liepos 17 d. paaiškinime nurodė, kad važiuojant Giedručių gatve, jis su A. T. kalbėjosi ir pastarasis pasakė – „biški truktelsiu rankinį, nereikės stabdyti“. Vėliau liudytojo parodymai keitėsi, tačiau apylinkės teismas daro pagrįstą išvadą, kad tai įtakojo ta aplinkybė, jog liudytojas tik vėliau suprato, kokios sankcijos gali kilti A. T., todėl parodymus keitė minėto asmens naudai. Taip pat, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas vasarą, kai kelio danga nėra slidi. Tokios oro sąlygos neleidžia konstatuoti ekstremalių eismo sąlygų buvimo fakto, kuriam esant, transporto priemonę valdyti tampa sunkiau. Įvertinus išdėstytas įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad A. T. tokius veiksmus atliko dėl menkavertės priežasties arba apskritai be priežasties. Apygardos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog A. T., vairavo ne pavojingai, o chuliganiškai, todėl apelianto skundo motyvai, dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į minėto straipsnio 1 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma švelninti administracinę nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Taigi už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam terminui, t. y. vieneriems metams. Aplinkybės, kuriomis gali būti neskiriama privaloma numatyta administracinė nuobauda, kaip to prašo apeliantas, nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą..

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Kęstutis Dargužis