Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. A., Elektrėnų savivaldybės administracijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Pareiškėja nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) gavo iš Elektrėnų savivaldybės administracijos ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ informaciją dėl galimai bešeimininkio turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, nuosavybės teisės į butą nėra registruotos. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-02 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-446-450/2017 ir Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-11-12 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10369-804/2018 konstatavo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)), Elektrėnuose, buvo pastatytas 1967 metais, kaip valstybės nuosavybė. Nurodytas butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Valstybė taip pat nebuvo perdavusi buto Elektrėnų savivaldybei. Taip pat pareiškėja neturi duomenų, kad ir kiti asmenys būtų privatizavę butą. Elektrėnų savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, Butas yra išnuomotas ir jame iki šiol gyvena nuomininkas A. A.

Suinteresuotas asmuo A. A. Gyventojų registro centro duomenimis yra miręs.

Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos. 2016 m. lapkričio 15 d. Elektrėnų savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. SBN S102007 minėtas butas buvo išnuomotas A. A. ir jo šeimos nariams – V. G.. A. A. miręs, o bute iki šiol gyvena V. G.. Pagal 2020-06-10 Vilniaus regioninio archyvo teikiamus duomenis Elektrėnų savivaldybės administracijai, pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartys, sudarytos 1991-1992 m., Trakų valstybinės notarinės kontoros 1991-1992 m. dokumentuose nerastos.

Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra duomenų, kad butas buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Šiuo atveju butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduota ar kitaip pagal įstatymus perleista) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertintinas kaip priklausantis valstybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti Butą valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Ginčo su suinteresuotais asmenimis nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad yra visos aukščiau minėtos įstatymo reikalaujamos aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl, vadovaudamasi išdėstytu, bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-447 straipsniais, pareiškimas tenkintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 268 straipsniu, 444 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.