- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1002-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14013-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PayRay“
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PayRay“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PayRay“ ieškinį atsakovui D. K. dėl reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kompensacijos bei netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PayRay“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) Įpareigoti atsakovą D. K. (toliau – atsakovas) nutraukti darbo santykius ir kitą veiklą, numatytą darbo sutarties 18.1 punkte bei įpareigoti atsakovą iki 2021 m. kovo 23 d. neatlikti veiksmų, nurodytų darbo sutarties 18.1 punkte; 2) Priteisti jai iš atsakovo 4 359,08 Eur išmokėtą kompensaciją už nekonkuravimą, taip pat įpareigoti atsakovą grąžinti kompensaciją už nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą, kuri bus išmokėta nekonkuravimo susitarimo pažeidimo laikotarpiu; 3) Priteisti jai iš atsakovo 8 173,29 netesybas (baudą) už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą; 4) Įpareigoti atsakovą iki 2025 m. kovo 23 d. neatskleisti bei neperduoti jokiam trečiajam asmeniui bei nenaudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai jokios konfidencialios informacijos (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą), kuri dėl atsakovo darbo pagal darbo sutartį jam tapo žinoma; 5) Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį bei išaiškino, kad ieškovė dėl kilusio ginčo ji turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų dėl nekonkuravimo konstatavo, kad ginčas, kurio šalys yra buvęs darbuotojas, t. y. atsakovas, ir buvęs darbdavys, t. y. ieškovė, atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalyje vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą. Todėl sprendė, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė turėjo pasinaudoti išankstine ikiteismine tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Taip pat, pasisakydamas dėl prevencinio reikalavimo, sprendė, kad ieškovės teiginiai, kad byloje esant aplinkybių, kurios leidžia konstatuoti nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, yra reali tikimybė, kad atsakovas pats panaudos arba atskleis tretiesiems asmenims ieškovės konfidencialią informaciją, įskaitant komercines paslaptis, yra deklaratyvūs. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodo kokia konkreti komercine paslaptimi laikoma informacija ar jos dalis atsakovo gali būti atskleista, panaudota (ar tai tam tikras verslo modelis, ar tam tikros metodikos ir pan.), ieškovė taip pat nenurodo, galimų neigiamų padarinių (finansinių ir kitų). Sprendė, kad ieškovei neapibrėžiant saugomo intereso, nėra pagrindo, dėl reiškiamo reikalavimo – įpareigoti atsakovą iki 2025 m. kovo 23 d. neatskleisti bei neperduoti jokiam trečiajam asmeniui bei nenaudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai jokios konfidencialios informacijos (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą), kuri dėl atsakovo darbo pagal sutartį jam tapo žinomi, ginti ieškovės teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėjo, kad papildomo prevencinio reikalavimo dėl konfidencialumo pažeidimo formulavimas, neapibrėžiant saugomo intereso, nesudaro pagrindo, nesilaikyti ikiteisminės tvarkos nagrinėjant ginčą kilusį iš darbo teisinių santykių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jos ieškinį.
5. Ieškovė nurodo, kad laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju byla turi būti nagrinėjama teisme, netaikant ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Paaiškino, kad, kaip matyti iš ieškinio, kartu su reikalavimais, susijusiais su nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, ji pateikė reikalavimą dėl draudimo naudoti jos konfidencialią informaciją, įskaitant komercines paslaptis, o šis reikalavimas yra kildinamas iš ją ir atsakovą saistančių civilinių teisinių santykių. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai kyla ginčas, susijęs su darbuotojo konfidencialumo įsipareigojimų vykdymu, toks ginčas laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-825-601/2019). CPK 24 straipsnyje numatyta, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme; jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Kadangi reikalavimas, susijęs su konfidencialia informacija, nagrinėtinas teisme, ieškinys, remiantis CPK 24 straipsniu, priskirtinas teismui. Akcentavo, kad ieškinyje išsamiai pasisakė ir dėl savo teisinio suinteresuotumo ginti savo teisę į konfidencialią informaciją, įskaitant komercines paslaptis, ir dėl to, kad aptariamu atveju egzistuoja visos sąlygos prevenciniam reikalavimui patenkinti. Atsakovas įmonėje ėjo finansų direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad eidamas pareigas atsakovas priėjo prie naujausios ir jautriausios įmonės konfidencialios informacijos ir visų komercinių paslapčių, buvo sudarytas konfidencialumo susitarimas, pagal kurį be išankstinio rašytinio darbdavio sutikimo darbuotojas neturi teisės atskleisti bei perduoti jokiam trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai jokios konfidencialios informacijos (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą), kuri dėl darbuotojo darbo pagal šią darbo sutartį gali tapti jam žinoma (darbo sutarties 15.1 punktas). Kartu su ieškiniu pateiktos darbo sutarties 15.3 punkte pateiktas konfidencialios informacijos sąrašas (nebaigtinis). Todėl darytina išvada, kad ji pateikė duomenis apie turimą ir saugomą konfidencialią informaciją ir taip įrodė, kad turi teisinį suinteresuotumą šią informaciją ginti. Be to, išsamiai pasisakė dėl sąlygų prevenciniam reikalavimui pateikti ir patenkinti. Pažymėjo, kad siekia apginti savo teisę į konfidencialią informaciją, įskaitant komercines paslaptis, o pažeidus šią teisę neišvengiamai kiltų žala: konfidencialios informacijos, įskaitant komercines paslaptis, neteisėtas panaudojimas visada susijęs su žala tokios informacijos turėtojui, kuri atsiranda dėl bet kokių veiksmų, susijusių su konfidencialios informacijos panaudojimu – tiek dėl jos panaudojimo konkuruojančiose veiklose, tiek dėl jos atskleidimo ar paskelbimo. Todėl ginčijamos nutarties išvada, kad ji nenurodė galimų neigiamų informacijos panaudojimo padarinių, yra nepagrįsta. Ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti atsakovo veiksmai – atsakovas, panaudodamas ar atskleisdamas konfidencialią informaciją, atliktų neteisėtus veiksmus, nes pažeistų jam taikomą konfidencialumo susitarimą ir komercinių paslapčių teisinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, aptariamu atveju siekiama prevenciškai uždrausti visos darbo sutartyje numatytos konfidencialios informacijos, įskaitant komercines paslaptis, panaudojimą, o atsižvelgiant į reikalavimo prevenciškumą ir susitarimo dėl konfidencialumo turinį, aptariamu atveju nėra tikslinga ir įmanoma įvardinti konkrečios informacijos, kuri gali būti panaudota, nes ji siekia uždrausti visos pagal darbo sutartį gautos informacijos panaudojimą. Egzistuoja realus pavojus, kad teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ateityje ir bus padaryta žala. Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pažeidžia nekonkuravimo susitarimą. Nekonkuravimo susitarimas ir konfidencialumo susitarimas yra du savarankiški susitarimai, tačiau jie pagal savo tikslus yra susiję – nors nekonkuravimo susitarimai taikomi plačiau nei konfidencialumo susitarimai ir leidžia buvusiam darbdaviui laikinai suvaržyti ne tik darbuotojo teisę panaudoti konfidencialią informaciją, bet ir darbuotojo teisę užsiimti konkuruojančia darbo ar savarankiška veikla, jais, kaip ir konfidencialumo susitarimais, siekiama apsaugoti darbdavio informaciją, įskaitant konfidencialią informaciją ir komercines paslaptis. Nekonkuravimo susitarimai įprastai yra sudaromi su tais darbuotojais, kurių konkuruojanti darbo ar savarankiška veikla savaime yra žalinga buvusiam darbdaviui, o taip yra pirmiausia dėl to, kad tam tikrų kategorijų darbuotojai turi visą darbdaviui reikšmingą ir kitiems asmenims neprieinamą ir/arba ribotai prieinamą informaciją. Tokiais atvejais preziumuojama, kad tokio paties ar panašaus darbo atlikimas konkuruojančiam darbdaviui, įsteigus savo verslą ar dirbant tą patį darbą savarankiškai, daro žalą buvusiam darbdaviui. Tais atvejais, kai darbuotojas pažeidžia nekonkuravimo susitarimą, jis įprastai neteisėtai naudoja ir konfidencialią informaciją – dažniausiai ją naudodamas savo savarankiškai vykdomoje konkuruojančioje veikloje arba ją atskleisdamas konkuruojančiam subjektui, taip suteikdamas konkurencinį pranašumą naujam darbdaviui ir padarydamas žalos buvusiajam. Pažymėjo, kad atsakovas įmonėje ėjo aukščiausio lygio vadovo pareigas ir žinojo pačią naujausią ir jautriausią jos informaciją, taip pat buvo saistomas fiduciarinių įsipareigojimų. Todėl byloje esant duomenų apie tai, kad atsakovas pažeidžia nekonkuravimo susitarimą, yra reali ir didelė tikimybė, kad atsakovas pats panaudos arba atskleis tretiesiems asmenims konfidencialią informaciją, įskaitant komercines paslaptis, vadinasi, atliks neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patirs žalos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo reiškiamo prevencinio reikalavimo ginti ieškovės teises CPK nustatyta tvarka. Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė ne dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, o dėl ieškovės teisės į teisminę gynybą materialiąja prasme. Tuo tarpu šis klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pirma, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama prevencinį reikalavimą, neapibrėžė saugomo intereso, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ieškovės teises ginti CPK nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka tuo pagrindu, jog ieškovė neapibrėžė saugomo intereso. Teisės ir teisėto intereso pažeidimo įrodinėjimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o konstatavimas, yra teisės ar teisėto intereso pažeidimas, ar jo nėra – bylos išnagrinėjimo iš esmės, įrodymų ištyrimo ir įvertinimo, rezultatas (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
12. Antra, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas, kurio šalys yra buvęs darbuotojas, t. y. atsakovas, ir buvęs darbdavys, t. y. ieškovė, atitinka DK 213 straipsnio 3 dalyje vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą, todėl sprendė, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė turėjo pasinaudoti išankstine ikiteismine tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Pažymėtina, kad susitarimai dėl nekonkuravimo yra reglamentuojami DK 38 straipsnyje, kaip papildoma darbo sutarties sąlyga, todėl laikytina, kad šis susitarimas yra susitarimo dėl individualių darbo santykių dalis, kuriai taikytinos DK IV dalies nuostatos, reglamentuojančios darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą.
14. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, nepaisant vienos iš pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo, ginčijama nutartis paliktina nepakeista, kadangi ieškovė privalo pasinaudoti išankstine ikiteismine tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės UAB „PayRay“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.