- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-825-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13780-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ ieškinį atsakovui V. J. dėl neteisėto komercinių paslapčių atskleidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kamida“ pareikštą ieškinį atsakovui V. J. dėl neteisėto informacijos, laikytinos komercine paslaptimi, atskleidimo ir nesąžiningų buvusio darbuotojo (atsakovo) konkurencijos veiksmų. Ieškiniu ieškovė prašo: pripažinti atsakovą pažeidus imperatyvias teisės normas ir atskleidus ieškovės informaciją, laikytiną komercine paslaptimi; įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovės komercinių paslapčių atskleidimą ir uždrausti jas atskleisti ateityje ir sunaikinti visus dokumentus, objektus ir kitą medžiagą, kuriuose yra arba kurie patys yra ieškovės komercinė paslaptis.
2. Atsakovas, atstovaujamas advokato P. V., pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra buvusio darbdavio ir darbuotojo individualus darbo ginčas, todėl, prieš kreipiantis į teismą, ieškovė privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnyje numatyta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Kadangi ieškovė išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka nepasinaudojo, ieškinys buvo priimtas, todėl jis turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
3. Ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjos O. G., su tokiais atsakovo atstovo argumentais nesutiko. Nurodė, kad kilęs ginčas yra civilinis, o ne darbo ginčas ir jis turi būti nagrinėjamas teisme, ginčo teisenos tvarka. Tokiose bylose ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka netaikoma. Tai yra nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-621-196/2018.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino atsakovo V. J. atstovo advokato P. V. prašymo dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-123-752/2019 palikimo nenagrinėtu.
5. Teismas pažymėjo, kad komercinė (gamybinė) paslaptis yra civilinių teisių objektas ir ši teisė pripažįstama ir ginama pagal civilinės teisės nuostatas, kurių pagrindinės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnyje. Tai, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, padarytos žalos atlyginimo ir kt., nustatyta ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje.
6. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju savo ieškinio reikalavimus kildina ne iš darbo teisinių santykių, o iš civilinių teisinių santykių, todėl, prieš kreipdamasi į teismą, neprivalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-621-196/2018, taip pat yra konstatavęs, jog, nepaisant to, kad komercinę paslaptį atskleidė buvęs įmonės darbuotojas, tokiam asmeniui kyla civilinė atsakomybė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde V. J. vardu jo atstovas advokatas P. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Kamida“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-123-752/2019 palikti nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. įsigaliojus naujajam DK, civilinio pobūdžio susitarimai dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos tapo sudėtine, DK reguliuojama, darbo sutarties dalimi, DK yra reglamentuota atsakomybė už šių normų pažeidimus, todėl akivaizdu, kad ginčai, kilę dėl šių sutarčių sudarymo ir taikymo, yra priskirtini darbo ginčams;
1.2. šalių ginčas yra kilęs dėl informacijos, kuri buvo gauta darbuotojo darbo sutarties vykdymo metu pripažinimo konfidencialia, o taip pat darbuotojo įpareigojimo nutraukti šios informacijos atskleidimą ir uždraudimo ją atskleisti ateityje, įpareigojimo sunaikinti visus dokumentus, objektus ir kitą medžiagą, kurioje yra arba kuri pati yra tokia, kas leidžia daryti išvadą, kad vykstantis ginčas tarp buvusio darbdavio ir darbuotojo kilo iš darbo teisinių santykių;
1.3. ginčo pripažinimas darbo ginču yra svarbus tuo aspektu, kad tokiam ginčui pagal DK nuostatas darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, o ieškovas nėra pasinaudojęs išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir atitinkamai ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu;
1.4. be to, atsisakius patenkinti šį skundą, pirmosios instancijos teismas nelaikytų šio ginčo darbo ginču ir nagrinėtų bylą netaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, kurios numato tam tikrus darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus (CPK XX skyrius), t. y. jų nagrinėjimui nustatytos tam tikros išimtys, kurios, atmetus skundą konkrečiame ginče, nebūtų taikomos, kas iš esmės pažeistų darbuotojo (atsakovo), kaip silpnesniosios darbo ginčo šalies, teises;
Atsiliepimas
8. Ieškovės UAB „Kamida“ atstovas advokatas R. V. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-752/2019 bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas dėl šio atsiliepimo parengimo. Ieškovė akcentuoja, kad ieškinį byloje grindžia tuo, jog atsakovas, eidamas UAB „Kamida“ transporto vadybininko pareigas, disponavo informacija, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį ir, nutraukęs su ieškove sudarytą darbo sutartį, ją atskleidė suinteresuotiems asmenims. Taigi ieškiniu siekia atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp šalių kilo darbo ginčas. Be to, tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos apeliaciniame bei kasaciniame teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 412 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
10. CPK 412 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą darbo teisinių santykių srityje nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildina ne iš darbo teisinių santykių, o iš civilinių teisinių santykių, dėl to ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, neprivalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu iš esmės siekia, kad atsakovas nutrauktų ieškovės komercinių paslapčių atskleidimą. DK 25 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Taigi tiek DK 38 ir 39 straipsniuose, tiek CK 1.116 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga saugoti komercinę paslaptį, nekonkuruoti.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos, todėl ūkio subjektas suinteresuotas apsaugoti nuo išviešinimo savo verslo veiklai reikšmingą informaciją. Ši teisė pripažįstama ir ginama komercinę (gamybinę) paslaptį reglamentuojančių civilinės teisės nuostatų, kurių pagrindinės įtvirtintos CK 1.116 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-621-196/2018). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad būtent šioje CK normoje įtvirtintas pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Taigi, asmenims pažeidusiems, pareigą saugoti komercines paslaptis, kyla civilinė atsakomybė. Dėl to laikytini nepagrįstais atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytinos DK nuostatos, o ne CK. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, neprivalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
13. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Bylos dalyviai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, šalių patirtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. J. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.