Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4027-304/2019, kuria ieškovui A. Ž. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui antstoliui V. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

9. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teisėjas spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą pažeidė CPK 65 straipsnio 6 dalį, nes tas pats teisėjas yra nagrinėjęs bylas dėl šio antstolio veiksmų ir du kartus jo sprendimai panaikinti. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šiuo konkrečiu atveju teisėjas T. P., kaip Telšių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, sprendė tik ieškovo A. Ž. apeliacinio skundo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui antstoliui V. D. dėl žalos atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl teisėjo šališkumo, nenurodė nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 65 straipsnyje, todėl atskirojo skundo argumentas dėl teisėjo šališkumo atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytais apeliacinio skundo trūkimais dėl apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo. Reikalavimas tinkamai suformuluoti apeliacinio (atskirojo) skundo dalyką yra svarbus apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisėms, įtvirtintoms CPK 337 straipsnyje, įgyvendinti. Savo ruožtu tinkamai suformuluotas apeliacinio skundo pagrindas svarbus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka riboms nustatyti (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto apelianto apeliacinio skundo matyti, kad ieškovas iš esmės yra suformulavęs apeliacinio skundo dalyką, tačiau apeliacinio skundo pagrindo, tai yra aplinkybių, kurios patvirtina teismo priimto sprendimą neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo elementai, t. y. apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas, yra esminiai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis), todėl nesant bent vieno iš jų spręstina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo. Nagrinėjamu atveju ieškovo skundo turinys nėra tinkamai suformuluotas; jame dėstomos mintys nutrūksta be jokios aiškios logiškos išvados; nėra tinkamai nurodytas apeliacinio skundo pagrindas (tiek faktinis, tiek teisinis); iš skunde nurodytų argumentų nėra visiškai aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo paduotas apeliacinis skundas ir jo turinys neatitinka imperatyviųjų įstatymo normų apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl suformuluoto skundo pagrindo. Kaip pagrįstai pastebėjo apeliacinio skundo priėmimą sprendęs teismas, šiuo atveju ieškovas nepateikė ir apeliacinio skundo kopijos, tenkančios atsakovui.

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas turi trūkumų, t. y. nepateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 306 straipsnio 4 dalis). Apeliantas mano, kad yra pagrindai jį atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, nes jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bet, ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio.

13. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šioje byloje ieškovui būtų teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Antra, Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, tačiau ne paduodant apeliacinį skundą. Trečia, atskirajame skunde apeliantas net nėra pareiškęs prašymo dėl sunkios turtinės padėties atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Teismui akivaizdu, kad ieškovas nenurodė apeliaciniu skundu ginčijamos sumos, pateikdamas apeliacinį skundą, nepateikė teismui duomenų apie tai, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, aiškiai ir suprantamai nurodė, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši apeliacinio teismo nutartis neatima iš apelianto galimybės teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. Ž. terminą apeliacinio skundo trūkumams pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį ištaisyti iki 2019 m. lapkričio 25 d. Nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.