Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-2221-1081/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
e2YT-2221-1081/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00507-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
I. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2221-1081/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00507-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. G. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. G. po savo sutuoktinės S. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvai S. G. ir V. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Santuokoje 1992 m. pareiškėjos tėvai įsigijo – privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas V. G. vardu. (duomenys neskelbtini) mirus S. G., dėl jos palikimo priėmimo į notarą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. V. G. toliau liko gyventi ir rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, tokiu būdu priimdamas palikimą – pradėjęs faktiškai jį valdyti. Įvertinus V. G. faktinio gyvenimo bute tęstinumą po sutuoktinės mirties, rūpinimąsi butu, laikytina, kad V. G. priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos I. G. tėvų S. G. ir V. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. 306. Santuokoje 1992 m. gegužės 1 d. pirkimo pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1826 pagrindu S. G. ir V. G. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre V. G. vardu. S. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. V. G. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems priklausiusiame bute, mokėjo komunalinius mokesčius ir gyveno ten iki savo mirties 2019 m. sausio 5 d. V. G. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute nuo 2017 m. kovo 17 d. iki mirties. Pareiškėja I. G. 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi dėl mirusio V. G. palikimo priėmimo į notarų biurą.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad V. G. S. G. palikimo atsiradimo momentu gyveno jam ir sutuoktinei priklausiusiame bute ir liko jame gyventi, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu iki savo mirties, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos tėvas V. G. buvo priėmęs mirusios sutuoktinės S. G. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties buvo priėmęs jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė