Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01570-2010-9

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.25.4.1.;

1.1.7.3.1.; 2.1.15.1.2.

2011 m. rugsėjo 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu priteista iš K. A.: J. T. 3 848 Lt, D. R. 4 520 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2010 m. spalio mėn. 25 d. apie 18.31 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžos, vairuodamas automobilį „Audi A6” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam, ir važiuodamas juo nuo Gulbinėlių gatvės pusės link Santariškių gatvės, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, lenkė kelio ruože, kur blogai matomas kelias, Kelių eismo taisyklių ženklo Nr. 325 “Lenkti draudžiama” galiojimo zonoje, kur lenkimas yra draudžiamas, kirsdamas kelių horizontalaus ženklinimo liniją 1.1. „siaura ištisinė linija”, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi Žaliųjų Ežerų gatve nuo Santariškių g. link Gulbinėlių g. pusės važiavusiu automobiliu „Ford Escort”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. R. gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu „Ford Escort” automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojas D. R. ir keleivė J. T. gim. (duomenys nesklebtini) patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir priteisti iš K. A. jos naudai 40 000 Lt. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendžiu tik iš dalies buvo patenkintas jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – vietoj prašomų teismo priteisti iš autoįvykio kaltininko jos naudai neturtinei žalai atlyginti 40 000 Lt, teismas priteisė 3 848 Lt. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas jai neturtinę žalą mažino iki 10 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dalis neturtinės žalos jai (6 152 Lt) yra atlyginta UAB DK „PZU Lietuva“, nukentėjusiajai iš K. A. priteista 3 848 Lt neturtinės žalos. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra aplinkybių, leidžiančių iš esmės nukrypti nuo teismų praktikos dėl kompensacijų už patirtą neturtinę žalą dydžių. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius faktą, jog šiuo metu dar nebaigtas riešo gydymas, neaiškios galutinės sužalojimo pasekmės. Teismas neatsižvelgė į 2011-03-25 išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, jog reikalingos dar dvi riešo operacijos, į tai, kad gydymas jau trunka daugiau nei 8 mėnesius.

Apeliantė skunde nurodė, kad Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 4171/10(01) ir išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 2010/27104 patvirtina, kad dėl K. A. nusikalstamos veikos jai buvo padaryti tokie kūno sužalojimai: daigiaskeveldrinis sąnarinis stipinkaulio distalinės dalies lūžis, krūtinės ląstos VI-o šonkaulio lūžis ir t.t. Kadangi sveikata sutriko daugiau nei 10 dienų laikotarpiui, specialistas sužalojimus vertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliantė šiai dienai nesutinka su tokia specialisto išvada ir tokiu vertinimu, nes ji buvo atliktas seniai, 2010-10-27, iškart po autoįvykio. Gydymo metu jai buvo atliktos dvi riešo operacijos, neseniai diagnozuota artrozė. Po atliktos tomografijos matyti, kad jai yra akivaizdūs riešo lūžio liekamieji reiškiniai ir riešo judesių ribotumas. Taigi, jos sveikata sutriko ir gydymas užtruko tikrai daugiau nei 10 dienų, t.y. jau 8 mėnesį tęsiamas gydymas, daromi tyrimai, operacijos ir šiai dienai neaiškios galutinės pasekmės. Apeliantės nuomone, jai padarytas sunkus kūno sužalojimas, o ne nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismo prašys atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti gydantį gydytoją apie sužalojimo pasekmes jos sveikatai. Jei medicininė komisija nustatytų, kad dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų ji prarado daugiau kaip 30 procentų profesinio arba bendro darbingumo, jai būtų jau ne sunkus sveikatos sutrikdymas, o sunkiai sutrikdyta sveikata. Tuomet keistųsi nusikaltimo kvalifikacija.

Nukentėjusioji J. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nustatant žalos dydį įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Todėl teismas galėjo ir privalėjo nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose ir nustatyti 40 000 Lt neturtinę žalą (LAT nutartis b.b. Nr. 2K-68/2008 2008-03-04).

Apeliantės nuomone, kaltinamajam paskirta 15 MGL dydžio bauda yra aiškiai per maža, neatitinka teisingumo principo. Kaltininkas realiai liko nenubaustas. Pagal BK 47 str., už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 75 MGL dydžio. Teismas nesiaiškino teisiamojo turtinės padėties, nesiėmė priemonių civilinio ieškinio užtikrinimui.

Teismo posėdyje nukentėjusioji J. T. prašė jos apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios J. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad dėl autoįvykio kaltas yra kaltinamasis K. A., todėl teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinusi su nukentėjusiosios J. T. apeliaciniu skundu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad K. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidęs kelių eismo saugumo taisyklių ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus bei kirsdamas kelių horizontalaus ženklinimo liniją 1.1. „siaura ištisinė linija”, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, vairuojamu D. R., kur eismo įvykio metu vairuojas D. R. ir keleivė J. T. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas K. A. veiką tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskyrė teisingą bausmę - 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas K. A. bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė kaltinamajam K. A. baudą, jos dydį artimą baudos minimumui. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinamajam paskirta 15 MGL dydžio bauda yra aiškiai per maža, neatitinka teisingumo principo, nelaikytini pagrįstais, todėl atmestini.

Nukentėjusioji J. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir priteisti iš K. A. jos naudai 40000 Lt. Skunde nurodė, kad teismo nuosprendžiu tik iš dalies buvo patenkintas jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – vietoj prašomų teismo priteisti iš autoįvykio kaltininko jos naudai neturtinei žalai atlyginti 40 000 Lt, teismas priteisė 3 848 Lt. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra aplinkybių, leidžiančių iš esmės nukrypti nuo teismų praktikos dėl kompensacijų už patirtą neturtinę žalą dydžių. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius faktą, jog šiuo metu dar nebaigtas riešo gydymas, neaiškios galutinės sužalojimo pasekmės. Teismas neatsižvelgė į 2011-03-25 išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, jog reikalingos dar dvi riešo operacijos, į tai, kad gydymas jau trunka daugiau nei 8 mėnesius.

Kolegija nesutinka su nukentėjusiosios J. T. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad jai priteista neturtinės žalos suma yra per maža. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusiosios J. T. prašoma 40000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Teismų praktikoje dėl nukentėjusiesiems, nukentėjusiems eismo įvykio metu ir patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama neturtinės žalos suma ir pagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos sumą nuo prašomų 40000 Lt iki 10000 Lt. Kadangi K. A. buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl Draudimo įmonei UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjus nukentėjusiajai J. T. dalį neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas pagrįstai priteisė jai likusią dalį, t.y. 3848 Lt sumą iš kaltinamojo K. A..

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir šiuo metu susiformavusia Teismų praktika. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tiek ir į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, todėl pagrįstai priteisė nukentėjusiajai iš viso 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiosios skunde nurodyti argumentai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turėjo ir galėjo nukrypti nuo teismų praktikos dėl kompensacijų už patirtą neturtinę žalą dydžių, nelaikytini pagrįstais, nes byloje nenustatyta jokių ypatingų aplinkybių, nėra jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių faktinių duomenų, kurie leistų konstatuoti itin sunkias nukentėjusiosios šiuo metu dėl sužalojimų patirtas pasekmes, ypatingus skausmus ar nepatogumus. Kaip matyti iš nukentėjusiosios teismui pateikto Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus 2011-06-27 Epikrizės, po J. T. dešinės rankos operacijos (2011-06-22), išnyko skausmai, judesiai tapo laisvesni, sumažėjo dirglumas, <...> judesiai neribojami. Taigi, šis rašytinis įrodymas nepatvirtina nukentėjusiosios J. T. nurodomų aplinkybių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų yra neaiškios galutinės gydymo pasekmės, dėl ko galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jos patirtų sužalojimų perkvalifikavimo į sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi apylinkės teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kalto asmens asmenybę, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (šiuo atveju, sveikatos sutrikdymo) pobūdį ir dydį. Apylinkės teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. T. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.