Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1948-657/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-05-18Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-15Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-04-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
2S-1948-657/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06517-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Skolininkas
L. M.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1948-657/2012(Proceso Nr. 2-05-3-06517-2012-4)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Plučas(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 129.1.; 117.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės L. M. atstovaujamos advokatės Rasos Užkuraitienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9970-615/2012 pagal antstolės J. Ž. pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė J. Ž. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymą (b.l. 3). Nurodė, jog vykdomajame dokumente nėra nurodyta jokio teismo sprendimo įvykdymo termino, o skolininkė ne tik neįvykdė sprendimo per antstolės nurodytą terminą, bet ir iki šiol atsisakydama perduoti išieškotojai raktą ir neleisdama bendrai naudotis garažu.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiame teismo sprendime nebuvo nustatytas konkretus terminas, nuo kurio skolininkė privalo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiu .(duomenys neskelbtini) . Todėl antstolė, vykdydama teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. .(duomenys neskelbtini), turi pagal šiuo metu galiojančios redakcijos CPK reikalavimus surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir rašytiniu pareiškimu bendra tvarka kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytos baudos skyrimo skolininkei. Teismas, nagrinėdamas tokį antstolės pareiškimą, turėtų įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, nuo kada skolininkė privalėjo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiu.(duomenys neskelbtini), ir ar šiuo atveju yra pagrindas skolininkei skirti baudą (b.l. 6-7).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė L. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą atmesti (b.l. 10-12). Apeliantė nurodo, kad teismas nurodydamas siųsti nutarties nuorašą tik antstolei pažeidė CPK 589 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, jo nutarties nuorašas turi būti siunčiamas visiems suinteresuotiems asmenims, tuo kartu apribodamas jos apeliacijos teisę. Be to, teismas pakeitė sprendimo turinį ir esmę, nes nei teismo sprendime, nei vykdomajame rašte nebuvo nurodytas įpareigojimas skolininkei leisti išieškotojai naudotis garažu, nes vykdomajame rašte nurodyta, jog L. M. ir R. J. bendrai naudosis mūriniu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodydamas, kad antstolė turi surašyti aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo, teismas išėjo už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų ir pakeitė sprendimo esmę. Apeliantė nurodė, kad baudos skyrimas jai yra nepagrįstas, nes teismo sprendimu ji nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 18). Nurodo, jog L. M. nevykdo sprendimo dalies, kur nurodyta, jog garažu naudosis bendrai su išieškotoja, todėl teismas pagrįstai išaiškino sprendimą.

Antstolė J. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 20-21). Nurodo, jog ta aplinkybė, jog teismas neišsiuntė nutarties kopijos skolininkei nereiškia, jog skundžiama nutartis ir neteisėta ar nepagrįsta. Be to, apeliantės teiginys, jog ji nebuvo įpareigota netrukdyti R. J. naudotis garažu ar perduoti jai garažo raktą yra nepagrįstas, nes teismo sprendime ir vykdomajame dokumente nurodyta, jog išieškotoja ir skolininkė susitaria garažu naudotis bendrai, kas aiškiai suponuoja pareigą – netrukdyti viena kitai naudotis garažu. Kadangi šios pareigos skolininkė nevykdo, išieškotoja kreipėsi į antstolę, o teismas, antstolės prašymu, tinkamai išaiškino sprendimo vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vienas iš teismo sprendimo trūkumų pašalinimo būdų yra sprendimo išaiškinimas (CPK 278 str.). Iš bylos dokumentų matyti, kad kilo neaiškumų, kaip turėtų būti įvykdytas sprendimas, todėl antstolė kreipėsi į teismą dėl 2009-02-02 teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Apeliantė ginčija teismo nutartį, kuria buvo išaiškinta nutarties vykdymo tvarka, nes teismas, aiškindamas teismo nutartį, pažeidė teismo sprendimo išaiškinimo ribas, pakeitė aiškinamos nutarties turinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir pastebi, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, antstolė kreipėsi dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kai skolininkė sprendimo neįvykdė nei gražiuoju, nei per antstolės nustatytą terminą.

Vykdymo proceso metu CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Įsiteisėjusi nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismas aiškindamas sprendimą, jo nerevizuoja, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007 ir kt.). Teismas atmeta apeliantės argumentus, jog ji teismo sprendimu nebuvo įpareigota atlikti kokius tai veiksmus, t.y. netrukdyti išieškotojai naudotis garažu. Iš pateikto vykdomojoje byloje (Nr. 0161/10/00844) vykdomojo rašto nustatyta, jog 2009 m. vasario 2 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta pakeisti 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartimi nustatytą naudojimosi garažu tvarką, nustatant, kad mūriniu garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 5Gl/p, esančiu.(duomenys neskelbtini), ieškovė R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudosis bendrai. Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek CPK 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Nagrinėjamoje byloje antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau neprašė išaiškinti paties teismo sprendimo (nutarties). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas nutarties vykdymo tvarką, iškreipė aiškinamo sprendimo motyvus, nes rezoliucinėje dalyje nurodė ką konkrečiai turėtų atlikti antstolė, kad būtų įvykdytas. Aiškindamas 2009 m. vasario 2 d. sprendimo įvykdymo tvarką, teismas dar kartą konstatavo, kad garažu abi bendraturtės turi naudotis bendrai ir sprendimas nėra įvykdytas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. gegužės 18 d. nutartį tik konstatavo, kad sprendimas yra neįvykdytas, tačiau sprendimo nekeitė, o nutartyje nurodė, kokios teisės aktų normos turėtų būti taikomos, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Toks teismo išaiškinimas negali būti laikomas teismo sprendimo pakeitimu ir išėjimu už ieškinio ribų ar teismo motyvų praplėtimu, nes teismas šioje proceso stadijoje pakartotinai nesiaiškino dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, o tik priėmė sprendimą dėl to, kad išieškotoja R. J. negali bendrai naudotis mūriniu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu.(duomenys neskelbtini), kadangi skolininkė per antstolės nustatytą terminą sprendimo neįvykdė. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė