Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajam V. Č. atsisakius pareikšto civilinio ieškinio, civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą – V. Č. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. 19.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. 16.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, atlenkęs rūsio langą laikantį vinį ir jį išstūmęs, įsibrovė į V. Č. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, kur, panaudodamas rūsyje rastą kirvį, išlaužė duris vedančias iš rūsio į namo pirmąjį aukštą, po to, patekęs į gyvenamąsias patalpas, iš kambaryje esančios spintos lentynos, pagrobė 290 Lt, įvairaus nominalo kupiūromis, taip pat 40 Lt vertės keturis 9 mm kalibro šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos šaunamuoju ginklu, 300 Lt vertės C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ME38 Magnum, 9 mm Knall, Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš svetainėje esančios sekcijos pagrobė 200 Lt vertės stalo įrankių lagaminą, bei iš miegamojo kambario pagrobė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pakrovėju, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarė 1130 Lt turtinę žalą.

Be to, V. R. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. 19.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. 16.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, įsibraunant į V. Č. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, siekdamas patekti į gyvenamąsias patalpas ir tuo tikslu su kirviu sulaužydamas 500 Lt vertės rūsio duris, tai yra sugadino V. Č. priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas V. R. apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, nors neįrodyta, jog V. R. dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė tiek baudžiamąjį, tiek baudžiamojo proceso įstatymą. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė iš esmės tik nukentėjusiojo V. Č. ir jo šeimos narių parodymais, tačiau visiškai nevertino nuoseklių jos ginamojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. V. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusysis V. Č. leido apsigyventi savo sodyboje, davė jam darbo. Jis nukentėjusiajam už tai yra labai dėkingas ir niekada jam nebūtų padaręs nieko blogo.

Pagrįstų abejonių kyla dėl daiktų (stiklainio, tuščios alaus skardinės) su V. R. pirštų antspaudais, kurie demonstratyviai ir akivaizdžiai palikti kieme, kaip įrodymų patikimumo. Jos ginamojo gyvenamojoje vietoje lankėsi nukentėjusiojo brolis, policijos pareigūnai. Be to, V. R. pirštų antspaudų nebuvo rasta nei ant durų staktų, nei ant lango rėmų. V. R. ne vienerius metus dirbo įvairius darbus pas nukentėjusįjį, taip pat ne kartą yra padėjęs atlikti įvairius darbus ir V. Č. žmonai, yra buvęs rūsyje, tačiau niekada nėra buvęs kambariuose.

Gynėjos įsitikinimu, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti V. R. dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. V. R. nuoseklūs ir argumentuoti parodymai visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, jie nepaneigti jokiais byloje esančiais duomenimis. Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismo V. R. priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vertinimu, todėl jos ginamasis dėl visų veikų turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantė nesutinka su apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai V. R. pripažino kaltu dėl baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl V. R. kaltės.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio nuostatas. Pagal šių nuostatų prasmę, teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Įvertinęs įrodymus pagal įstatymą ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis V. R. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, tai yra į nukentėjusiojo V. Č. namus neįsibrovė ir nieko iš ten nepavogė, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė, neabejotinai patvirtina, jog būtent V. R. pro rūsio langelį įsibrovė į V. Č. priklausantį namą, kur sugadinęs rūsio duris (taip sugadindamas V. Č. priklausantį turtą už 500 Lt), pateko į namo vidų ir pavogė V. Č. priklausančius pinigus bei daiktus, taip pat pavogė keturis 9 mm kalibro šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos šaunamuoju ginklu bei C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ME38 Magnum, 9 mm Knall, Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis V. R. viso proceso metu teigė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Nukentėjusiojo namuose paskutinį kartą buvo šeštadienį, tai yra tuo metu, kai namuose buvo patys šeimininkai. Tikėti šiais nuteistojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visuma. Iš 2014 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrios metu nustatyta, kad prie namo rūsio lango, 0,30 metro rytų kryptimi, ant žemės rasta metalinė 0,5 litro talpos „Kalnapilio“ alaus skardinė. Iš rūsio į namą vedančiose duryse, ties viduriu, yra 0,51×0,60 metro dydžio skylė, kuri yra uždengta supresuotos medienos plokšte. Taip pat kitoje rūsio patalpoje, esančioje kairėje pusėje nuo rūsio durų yra geltonos spalvos dviejų durų spintelė, ant kurios yra vieno litro stiklainis su raugintais agurkais, be dangtelio (t. 1, b.l. 6-15). 2014 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. 52-16-IS1-257 nustatyta, kad vienas piršto pėdsakas, perkopijuotas daktiloplokštelėje su matmenimis 44x42 mm (nuo stiklainio) ir paimtas 2014-09-15 įvykio vietos apžiūros metu iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tinka asmens identifikavimui ir yra paliktas V. R. dešinės rankos smiliumi (t. 1, b.l. 57-61). Nukentėjusysis V. Č. parodymai patvirtina, kad V. R. yra jo namuose dirbęs įvairius darbus, jis gi žinojo, kad jis (V. Č.) su žmona savaitei išvažiuos atostogauti į užsienį. Atostogų metu, dukra jiems pranešė, kad buvo įsibrauta į jų namus pro rūsyje esantį langelį. Langelis buvo užsuktas tik su vinimi, nes pro jį kraudavo anglis. Pro minėtą langelį krauti anglis taip pat padėjo ir V. R., todėl jis žinojo, kad langelis atsidaro ir grotos lengvai nusiima. Buvo sugadintos ir rūsio durys, pro kurias buvo patekta į namo vidų. Apžiūrėjęs namus pamatė, kad yra pagrobti pinigai (290 Lt) ir daiktai , taip pat šoviniai ir revolveris. Apžiūrėjęs namus taip pat pastebėjo, kad rūsyje, virtuvėlėje ant stalo, yra atidarytas raugintų agurkų stiklainis, kurių dalis buvo suvalgyta. Prieš tai stiklainis buvo daržovių sandėlyje, kur ir buvo likęs stiklainio dangtelis. Tuo metu, kai V. R. dirbo pas jį namuose, jis nėra jo prašęs eiti į daržovių sandėlį, taip pat jis nėra ten nešęs marinuotų daržovių stiklainių (t. 1, b.l. 179-181). Liudytoja I. Č. – B. parodė, jog tėvams išvykus į kelionę, ji prižiūrėjo jų namus. Jai atvykus apžiūrėti namų, pamatė, kad į namą buvo įsilaužta pro rūsio langelį, nes jis buvo nepilnai uždarytas, po to išdaužus rūsio duris buvo patekta į namo vidų. Ji rūsyje ant stalo taip pat matė atidarytą stiklainį su agurkais (t. 1, b.l. 181-182). Liudytojas K. Č. parodė, jog iš brolio dukros sužinojo, kad buvo įsilaužta į brolio namą. Į namą buvo įsilaužta pro rūsio langelį, taip pat prie rūsio langelio buvo palikta alaus skardinė. Kai jam pranešė apie vagystę, jis iš karto pagalvojo, kad tai galėjo padaryti V. R., nes prieš tai dieną apie 20 val. matė, kaip V. R. ėjo link jo brolio namų (t. 1, b.l. 182). Liudytoja R. Č. parodė, jog po vagystės rūsyje, jie rado atidarytą agurkų stiklainį, iš kurio pusę agurkų buvo suvalgyta. Patys agurkų iš rūsyje rasto stiklainio jie nevalgė. Marinuojant daržoves, V. R. jai nepadėdavo (t. 1, b.l. 182-183). Taigi, iš rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatyta, jog į V. Č. priklausantį namą buvo įsibrauta pro namo rūsio langelį, po to, sugadinus rūsio duris buvo patekta į namo vidų, iš kur buvo pagrobti V. Č. priklausantys pinigai (290 Lt) ir daiktai (stalo įrankiai ir mobiliojo ryšio telefonas), taip pat pagrobtas ginklas (dujinis revolveris ME38 Magnum, 9 mm Knall, Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šoviniai (keturi 9 mm kalibro). Nors nuteistasis V. R. neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tvirtino kaltinime nurodytu laiku nebuvęs V. Č. priklausančiame name ir nepagrobęs nurodytų daiktų, tačiau byloje ištirtų įrodymų visuma tvirtina priešingai. Byloje objektyviai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis V. R. žinojo, kad namo šeimininkai išvažiuoja atostogauti, žinojo, kad vienas namo rūsio langelis yra užveriamas tik vinimi, kad grotos, esančios už lango, lengvai nuimamos. Specialistų išvados patvirtina, kad ant rūsio virtuvėlėje rasto atidaryto marinuotų agurkų stiklainio buvo paliktas būtent V. R. piršto atspaudas. Tuo tarpu nukentėjusieji, namo šeimininkai, kategoriškai patvirtino, kad V. R. nėra buvęs jų name esančiame daržovių sandėlyje, V. Č. žmonai nėra padėjęs marinuojant daržoves ir nešant stiklainius į rūsį, be to, jie, išvykdami atostogauti, nebuvo palikę atidaryto marinuotų agurkų stiklainio rūsio virtuvėlėje. Be to, liudytojas K. Č. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 20 val. matė V. R. einantį link jo brolio namų. Taigi, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Iš dalies apeliacinio skundo argumentus paneigia ir paties nuteistojo V. R. parodymai, kuriuose jis tvirtino, kad kitą dieną, po to kai V. Č. išvyko į kelionę, jis buvo degalinėje „Lukoil“, kur pirko butelį degtinės ir juodos spalvos skardinę alaus, tikriausiai „Kalnapilis“, kurią išgėręs, išmetė prie degalinės, tačiau iš 2014 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad prie nukentėjusiojo namo, tai yra prie rūsio langelio, buvo rasta alaus „Kalnapilis“ skardinė (t. 1, b.l. 6-15). Kaip jau minėta, liudytoja I. Č. – B. taip pat patvirtino 2014-09-08, apie 16.00 val. tėvų namo kieme, prie rūsio langelio, rado padėtą „Kalnapilis“ alaus skardinę, kurios dieną prieš tai toje vietoje nebuvo. Įėjusi į tėvų namus, pamatė, kad į juos buvo įsilaužta. Taigi, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog bausmės už padarytas nusikalstamas veikas V. R. paskirtos laikantis bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų. Apygardos teismas, skirdamas V. R. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pavojingumą (padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 254 straipsnio 1 dalyje). Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ir į V. R. asmenybę (būdamas darbingas, niekur oficialiai nedirba (t. 1, b.l. 112), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nesusituokęs (t. 1, b.l. 72), piktnaudžiaujantis alkoholiu, baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę bei už smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, baudų nemoka (t. 1, b.l. 101-110), anksčiau teistas 5 kartus (t. 1, b.l. 73-78), teistumas neišnykęs. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai ir galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Reginos Atkočaitienės apeliacinį skundą atmesti.