Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) pateikė 2025-05-14 išvadą Nr.10SD-1389, kurioje pateikė informaciją apie šeimą: socialinės informacinės sistemos duomenimis 2021-04-28 T. K. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (kreipėsi G. P. klasės draugės mama, nurodydama, jog G. P. šmeižia jos dukterį). Išnagrinėjus gautą pranešimą G. P. atžvilgiu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Atvejo vadybos procesas R. P. šeimai ir D. A. šeimai nebuvo taikytas. 2025-05-09 Skyriuje bendraujant su G. P. ir išklausant jos nuomonę išvados pateikimui šioje civilinėje byloje, nepilnametė paaiškino, kad gyvendama mamos D. A. šeimoje, patirdavo fizinį smurtą (10VAIK-51). Atsižvelgiant į tai, Skyriuje 2025-05-12 registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas ((duomenys neskelbtini) Taip pat 2025-05-12 Skyrius raštu Nr. 10SD-1358 informaciją apie galimą smurtą prieš nepilnametį vaiką pateikė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (10SD-1358).

Išvadoje taip pat institucija nurodė šeimos aplinkos sąlygas: 2025-04-22 Skyrius tarnybiniu pranešimu kreipėsi į T. K. apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas apsilankyti A. D. A. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ištirti jos šeimos aplinkos sąlygas, pabendrauti nepilnamečio vaiko G. P. interesus liečiančiais klausimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei pateikti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. 2025-05-06 T. K. apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė D. A. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodyta, jog Atsakovė gyvena 2 kambarių bute penkiaaukščio namo ketvirtame aukšte. Butą nuomoja iš giminaičių. Būstas su visais patogumais. Patekus į butą, iš karto buvo pastebėta kad visame bute daug kur išplėšytas grindų laminatas, vietomis sudūlėjęs. Vaikštant po butą jautėsi, kad grindys sulaistytos, nešvarios, nes kibo kojos prie grindų, visur buvo nešvara, dulkės, rūkalų kvapas, buitinė technika prikepusi riebalais, užuolaidos papilkėjusios. Atsakovė parodė kambarį kur galėtų gyventi ar svečiuotis G. Kambaryje taip pat buvo nešvara, stovėjo apdulkėjęs rašomasis stalas, biuro kėdė, po dešine puse sieninė spinta su lentynomis ir sienine ištraukiama lova. Lentynose matėsi pliušiniai žaislai, kurie buvo nešvarūs ir apdulkėję. Bute sienos tapetuotos, vietomis atplyšę, tapetai patamsėję, dėmėti. Vaiko kambaryje matomas nedidelis plačiaekranis televizorius. T. K. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė apsilankymo metu nustatė, jog namuose yra pakankamai namų apyvokos daiktų, baldų, tačiau visur nešvara. Vaikui nėra geros buities ir gyvenimo sąlygos. Atsakovė teigė, kad daro bute remontą, tačiau specialistė tokių požymių nepastebėjo, nesimatė jokių statybinių prekių ar priemonių, kurios būtų reikalingi remontui.

2025-05-12 Skyriaus patarėja ir specialistė lankėsi ieškovo R. P. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). R. P. kartu su nepilnamete dukterimi G. P. gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame dviejų aukštų name. Kartu gyvena R. P. tėvai. Pirmame namo aukšte yra 4 gyvenamieji kambariai ir virtuvė, antrame namo aukšte yra 2 gyvenamieji kambariai. Būstas su patogumais. Namo rūsyje yra vonios kambarys (tualetas ir dušas). Prisijungta prie miesto vandentiekio paslaugų. Šildymas – kietuoju kuru. Namuose erdvu, švaru ir tvarkinga. G. P. skirtas atskiras kambarys pirmame namo aukšte. Kambaryje yra lova, spinta, sekcija, rašomasis stalas, vaiko daiktai, rūbai žaislai. Vaikas laisvai gali naudotis visa namo erdve. Namuose yra reikalingi vaiko poreikiams tenkinti skirti baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Ieškovo namuose sudarytos tinkamos nepilnamečiui vaikui. Išvadoje pateikta nepilnamečio vaiko G. P. nuomonė: 2025-05-09 Skyriuje buvo bendrauta su nepilnamete G. P., kuri paaiškino, kad ji nuo mažens gyveno kartu su savo mama D. A. K.. Tėtis R. P. gyvena atskirai, Tauragėje. Su tėčiu visada bendraudavo, jis atvažiuodavo jos aplankyti į K., išsinuomodavo būstą, ten kartu leisdavo laiką. Su tėčiu sutardavo gerai, noriai su juo susitikdavo, daug metų norėjo gyventi su juo. Nuo praėjusių metų birželio mėnesio ji persikraustė gyventi į tėčio namus. Mama dėl to labai pyko. G. P. teigė, jog mama vartoja alkoholį, rūko, prieš ją smurtaudavo, papasakojo, kad mama ją mušdavo pastaruosius 3-4 metus, tai vykdavo dažnai, kiekvieną savaitę. Mama ją mušdavo telefono laidu, diržu – per užpakalį, kojas, rankas, tampydavo už plaukų. Tai vykdavo mamos namuose. Mama prieš ją smurtaudavo būdama neblaivi, tada mama būdavo pikta, kaltindavo G., kad ji paėmė mamos pinigus, daiktus. Kai mama mušdavo, nepilnametei skaudėdavo, ji verkdavo, šaukdavo. Tuomet kažkas barškindavo į buto duris, greičiausiai kaimynai, bet mama neatidarydavo durų. Mama atimdavo iš jos telefoną, kad ji negalėtų paskambinti tėčiui, taip pat grasindavo, kad, jeigu kam nors apie tai papasakos, bus blogai. Po kažkurio laiko G. viską papasakojo tėčiui, bet neatsimena kada. Tėtis dėl to pyko ant mamos. Mergaitė nurodė, jog dabar gyvendama tėčio namuose jaučiasi gerai, ramiai, niekas jos neskriaudžia, ji puikiai sutaria tiek su tėčiu, tiek su kartu gyvenančiais seneliais. Mokykloje taip pat sekasi gerai, turi draugų. Nuo tada, kai išsikraustė pas tėtį, ji su mama bendravo mažai, keletą kartų telefonu, taip pat tėtis ją buvo nuvežęs į K., kur ji praleido laiką mamos namuose. Per žiemos atostogas pas mamą svečiavosi savaitę. Prieš 1-2 mėnesius ji buvo mamą užblokavusi socialiniuose tinkluose, nes mama jai skambinėjo neblaivi, kalbėjo negražius dalykus apie tėtį. Ji pasveikino mamą mamos dienos proga, mama jai padėkojo. G. P. teigė, kad ateityje su mama nori bendrauti kuo mažiau, nes mama ją nuteikinėja prieš tėtį. Mergaitė kategoriškai išreiškė norą likti gyventi tėčio šeimoje.

Išvadoje nurodoma, kad R. P. prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Ieškovas nurodo, kad G. P. nuo 2024 m. birželio mėnesio gyvena su juo, mergaitė ir toliau nori gyventi jo šeimoje, vaikas grįžti į atsakovės gyvenamąją vietą nenori. P. R. P., D. A. piktnaudžiauja alkoholiu, elgiasi netinkamai. D. A. tarnybos K. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei paaiškino, kad gerbia vaiko nuomonę ir sutinka, jog duktė gyventų su tėčiu. Atsakovė nemano, kad dėl to, jog bute yra visur nešvara, kažkaip galėtų įtakoti vaiką ar jo apsisprendimą su ja negyventi ar įtakoti jos nenorą svečiuotis. Nepilnametė G. P. išsakė nuomonę, jog nori gyventi tėčio R. P. šeimoje, taip pat nurodė, kad mama prieš ją smurtaudavo. Atsižvelgus į turimus duomenis, išklausius vaiko nuomonę, ištyrus tiek R. P., tiek D. A. šeimos aplinkos sąlygas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog G. P. galimai patyrė smurtą iš mamos, šiuo metu vaiku rūpinasi tik tėvas, Skyriaus nuomone, G. P. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. P. labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo išvadoje institucija nurodo, jog ieškovas R. P. pokalbio su Skyriaus specialiste metu paaiškino, kad D. A. nesistengia palaikyti ryšio su dukterimi. Motina galimai neblaivi rašo mergaitei žinutes, kuriose ją išvadina necenzūriniais žodžiais, kaltina. G. vis užblokuoja mamą socialiniuose tinkluose. Tėvas nurodė, kad jis nedaro jokių kliūčių vaikui bendrauti su motina, netgi priešingai – stengiasi užtikrinti jų bendravimą, jei duktė to nori, jis G. nuveža į K. susitikti su mama. Ieškovas teigė, kad jis ir ateityje užtikrins sąlygas motinos ir dukters bendravimui, atsižvelgdamas į mergaitės nuomonę. D. A. tarnybos K. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankymosi šeimoje metu paaiškino, kad paskutinį kartą su vaiku bendravo 2025-05-05 elektroninėmis ryšio priemonėmis, o prieš dvi savaites tėtis buvo atvežęs vaiką į jos darbą K. mieste. P. A., ji su vaiku nori bendrauti, mergaitei 13 metų, ji pati gali nuspręsti kokiu būdu ir kada bendrauti su mama. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, į vaiko nuomonę, Skyrius mano, kad R. P. prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarautų nepilnamečio vaiko G. P. interesams.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo institucija išvadoje nurodo, kad R. P. S. specialistei paaiškino, jog nuo tada, kai G. P. apsigyveno jo šeimoje, dukters motina tik pastaruosius du mėnesius vaiko išlaikymui skyrė po 200 eurų. Iki to laiko D. A. pinigų dukters išlaikymui neteikė ir jokiais kitais būdais neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo. Skyriaus nuomone, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tačiau nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Skyrius taip pat mano, kad iš Atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už tą laikotarpį, kada ji savo vaiko neišlaikė.

I. R. P. teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad su atsakove yra buvę sugyventiniai, 2019 metais nutrūko santykiai. Gyveno kartu su atsakove K. mieste, turi nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) metais, G. P.. Išsiskirdami su atsakove susitarė žodžiu dėl dukters išlaikymo, jis pervesdavo apie 300 Eur ir, kai grįždavo, visada dukrą apipirkdavo. Dukra užsinorėjo gyventi pas jį. Jis dukrą norėjo seniai pasiimti, nes mama vartojo alkoholį, žinojo tai iš aplinkinių draugų ir pats bendraudamas su ja. Dukra prašėsi, kad galėtų pas jį gyventi, papasakojo jam, kad mama naudojo smurtą, tai buvo praeiti metai. Šiuo metu G. lanko mokyklą iš jo namų. Prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą pas jį, nes dukros ir mamos santykiai yra beveik nutrūkę. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, ten yra visos sąlygos dukrai, G. eina į mokyklą. Su dukra nėra problemų, sutaria su ja gerai. Jis neriboja dukros bendravimo su mama. Iš atsakovės prašo 300 Eur dukros išlaikymui, nes tiek pats mokėjo, mano, kad atsakovė gali tiek skirti. Jis kol kas dar yra nedirbantis, turi santaupų iš laikotarpio, kai dirbo Norvegijoje, savo turto neturi. Turėjo nedarbingumą dėl nugaros, nedirba nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio. Vaikas auga, visko reikia, neskaičiavo kiek dukrai išleidžia. Atsakovės išlaikymo dukrai įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2024 metų birželio mėnesio, nuo tada kai dukra apsigyveno pas jį ir jis vienas išlaikė dukrą. Dukros mama mokėjo išlaikymą 3 kartus po 200 Eur.

A. D. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį pakartotinai neatvyko ir neprisijungė prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, nereagavo į teismo įpareigojimą pateikti teismui duomenis apie turimą turtą ir gaunamas pajamas. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai. Atsakovės neatvykimo į teismo posėdį ir neprisijungimo prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu priežastys pripažintinos nesvarbiomis, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. teismo posėdyje palaikė institucijos rašytinę išvadą joje nurodytais motyvais.

1975 m. E. K. dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnis nustato, kad nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip jei jis būtų gimęs santuokoje. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės prašo 300 Eur dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025-04-01) iki vaiko pilnametystės, nes tiek pats mokėjo atsakovei, kai dukra gyveno su atsakove, neskaičiavo kiek išleidžia dukros išlaikymui, mano, kad atsakovė tikrai gali tiek skirti.