Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-12-10 · Civilinė byla Nr. e2-25621-1190/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-10
Bylos Nr.
e2-25621-1190/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10206-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Miglė Kiršienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,B2 Impact“
Atsakovas
P. Š.
Kategorijos
  • 1.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-25621-1190/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10206-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; (S) 2.6.1.3.6; 2.6.8.3; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 10 d.KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B2 Impact“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 902,27 Eur negrąžintą kreditą, 349,04 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo (palūkanų norma 68,10 proc., skaičiavimo laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. (360 dienų)), 112,62 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ (buv. pavadinimas UAB „MCB Finance“) 2013 m. balandžio 25 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui sutektas 1 144,06 Eur vartojimo kreditas. Pradinė kreditorė kredito sutartį su atsakovu nutraukė 2016 m. gruodžio 11 d., o 2020 m. kovo 1 d. reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visos turimos skolos buvo padengtos iki 2020 m. Tai patvirtina Creditinfo išrašas. Pažymėjo, kad laiku moka būsto kredito įmokas. Atkreipė dėmesį, kad nėra gavęs nei vieno dokumento, elektroninio laiško, skambučio, žinutės, ar bet kokios informacijos iš ieškovės apie minėtą skolą.

Ieškovė dublike ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad ieškovė neturi prievolės talpinti duomenis apie asmens kredito istoriją į Creditinfo sistemą. Atkreipė dėmesį, kad sutartis buvo sudaryta 2013 m. balandžio 25 d. 600 dienų terminui ir mokėjimo plane nurodyta, kad paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta 2014 m. gruodžio 16 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalimi, CK 1.127 straipsnio 1, 2 dalimis, ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti pradedama skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 16 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovės įsitikinimu, senaties terminas nėra praleistas.

Atsakovas triplike palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad apie įsiskolinimą ir jo perleidimą nebuvo informuotas. Nurodė, kad yra vedęs, turi tris vaikus, jo finansinė padėtis sunki, nes sutuoktinė nedirba. Prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir atleisi jį nuo įmokų. Prašymo dėl ieškinio senaties taikymo netenkinus, panaikinti palūkanas ir delspinigius, kurių buvo galima išvengti, jei būtų kreiptasi anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kadangi prašoma priteisti suma neviršija 5 000,00 Eur, teismas surašo sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 25 d. tarp pradinės kreditorės UAB „MCB Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1099650 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 950,17 Lt (1 144,05 Eur) vartojimo kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Paskolos terminas – 600 dienų. Bendra kredito gavėjo mokama suma – 6 958,20 Lt (2 015,23 Eur), kurią sudaro: 1 144,05 Eur vartojimo kredito suma, 158,01 Lt (45,76 Eur) sutarties sudarymo mokestis, 2 850,02 Lt (825,42 Eur) palūkanos (68,10 proc. metinė palūkanų norma). Pradinė kreditorė 2016 m. gruodžio 11 d. pranešimu vienašališkai Sutartį nutraukė. Pagal 2020 m. kovo 1 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PR-20-220 ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2022 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir pradinės kreditorės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas yra fizinis asmuo, lėšas pasiskolinęs vartojimo tikslais. Kitokio sutarties pobūdžio ieškovė neįrodinėjo, todėl teismas sprendžia, kad Sutartis, kuria grindžiami ieškinio reikalavimai, yra vartojimo sutartis.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios

CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

Sutartyje pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė dėl kredito grąžinimo pagal mokėjimo planą, kuriame paskutinė mokėjimo data yra 2014 m. gruodžio 16 d. Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1. punkte numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą ir sumokėti paskolos palūkanas Paskolos grąžinimo dieną. Sutarties Bendrosiose sąlygose nurodyta, kad Paskolos grąžinimo diena – paskolos paraiškoje nurodyta data, kada paskolos gavėjas turi grąžinti paskolos davėjui paskolą ir sumokėti jam palūkanas, o jeigu paskola turi būti grąžinta keliais periodiniais mokėjimais, - paskolos paraiškoje nurodyta bet kuri paskolos dalies grąžinimo ir palūkanų mokėjimo data. Taigi Sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, jog paskolos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo (prievolės vykdymo) diena yra kiekvienos mokėjimo plane numatytos įmokos mokėjimo diena.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1.5. punkte numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas 34 dienas vėluoja mokėti Sutartyje numatytas įmokas, kurių suma yra ne mažiau kaip 10 proc. negrąžintos paskolos sumos, arba paskolos gavėjas yra pradelsęs mokėjimą ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, ir pradelstų mokėjimų paskolos gavėjas nepadengia per dvi savaites nuo rašytinio pranešimo gavimo el. paštu, išsiųsto 5.3 punkte nustatyta tvarka, paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir pareikalauti nedelsiant, t. y. Sutarties nutraukimo įsigaliojimo dieną grąžinti visą paskolą ir sumokėti paskolos palūkanas ir kitas Sutartines sumas. Taigi mokėjimų plano laikymosi kontrolė buvo įtvirtinta Sutarties sąlygose, kartu numatytos mokėjimo plano nevykdymo teisinės pasekmės. Iš pranešimo dėl Sutarties nutraukimo matyti, kad 7-ąją įmoką atsakovas pagal mokėjimo grafiką atliko vėluodamas 181 dieną, taigi akivaizdu, kad aplinkybė, jog atsakovas vėluoja vykdyti savo prievoles, kreditorei buvo žinoma.

Atsižvelgiant į tai, kad, paskolos mokėjimų planas buvo sugeneruotas pradinės kreditorės (verslininkės), jai buvo žinomos mokėjimų datos, Sutarties sąlygų turinys leidžia spręsti, kad mokėjimų plano vykdymo kontrolė buvo vykdoma, teismas sprendžia, kad kreditorei apie jos pažeistas teises tapo žinoma tuomet, kai nebuvo sumokėta eilinė įmoka pagal mokėjimų planą. Todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo kiekvienos Sutartyje nurodytos mokėjimo dienos pagal mokėjimo planą.

Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi įpareigojo atsakovą iki 2024 m. lapkričio 18 d. pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jis yra grąžinęs vartojimo kreditą pagal Sutartį, tačiau atsakovas šių duomenų nepateikė. Pateiktas Creditinfo sistemos išrašas, skirtingai negu vertina atsakovas, nepatvirtina, jog jis su pradine kreditore ar jos reikalavimo teisę perėmusia ieškove yra atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas neįrodė, jog įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas akcentavo, kad jam nebuvo tinkamai pranešama apie turimą įsiskolinimą bei prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prievolė atsiskaityti su pradine kreditore kilo iš paskolos sutarties, kurios sudarymo atsakovas neginčijo. Dalį paskolos atsakovas grąžino 2013-2014 m., taigi jam apie turimą prievolę buvo žinoma. Tai, kad atsakovas turėjo daug kreditorinių įsipareigojimų, o kreditorius reguliariai neinformavo apie nevykdomą prievolę, nesudaro pagrindo spręsti, kad prievolė išnyko ar ieškovė prarado reikalavimo teisę.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 902,27 Eur negrąžinto kredito dalį. Bendrasis ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Iš Sutarties mokėjimo plano matyti, kad paskolos grąžinimo įmokos turėjo būti atliktos laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. Ieškovė pareiškimu dėl teismo įsakymo kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 16 d. Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo kiekvienos įmokos, teismas sprendžia, kad paskolos daliai, kuri turėjo būti grąžinta iki 2014 m. rugpjūčio 16 d. ieškinio senaties terminas yra suėjęs. Atsakovas taip pat turėjo atlikti įmokas: 2014 m. rugpjūčio 18 d. – 264,02 Lt (76,47 Eur); 2014 m. rugsėjo 17 d. – 279,00 Lt (80,80 Eur); 2024 m. spalio 17 d. – 294,83 Lt (85,39 Eur); 2014 m. lapkričio 16 d. – 311,57 Lt (90,24 Eur); 2014 m. gruodžio 16 d. – 329,05 Lt (95,30 Eur). Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs šias vartojimo kredito sumas, 428,20 Eur negrąžinto kredito priteisiama iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 349,04 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo. Palūkanų norma 68,10 proc., skaičiavimo laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovei kreipiantis į teismą 2024 m. rugpjūčio 16 d., nuo palūkanų skaičiavimo termino pabaigos 2014 m. gruodžio 16 d. buvo praėjęs 9 metų ir 8 mėnesių terminas, taigi penkerių metų ieškinio senatis šiam reikalavimui pareikšti praleista.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl 474,07 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 349,04 Eur palūkanų priteisimo ieškinio senaties terminai baigėsi iki kreipimosi į teismą dienos, todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 112,62 Eur delspinigius. Nurodo jų apskaičiavimo tvarką: 1 251,31 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. (180 dienų).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, netesybas turi nustatyti įstatymas, šalių susitarimas arba teismas.

Reikalavimą priteisti delspinigius ieškovė grindžia CK 6.258 straipsnio 1 dalimi. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Delspinigių dydžio CK nenumato, taigi nėra aišku, kodėl ieškovė prašo priteisti būtent 0,05 proc. dydžio delspinigius.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Sutarties Specialiosiose sąlygose dėl delspinigių dydžio šalys nesusitarė. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1 punkte numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 5 proc. dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą mėnesį (jei uždelsiama trumpiau nei mėnesį, palūkanos skaičiuojamos proporcingai už uždelstų dienų skaičių). Palūkanos 5 proc. per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties Bendrąsias sąlygas laikoma, jog mėnesyje yra 30 dienų, sudaro 0,17 proc. per dieną. Šios nuostatos pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, todėl pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti delspinigius šiomis Sutarties nuostatomis negali būti grindžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenustato atsakovo mokėtinų delspinigių dydžio, o Sutarties nuostatos, nustatančios pavėluoto mokėjimo palūkanas pripažįstamos negaliojančiomis, ieškovės reikalavimas priteisti 112,62 Eur delspinigius netenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi atsakovas prievolės laiku atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 31,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju tenkinama 31,39 proc. ieškovės reikalavimų (428,20x100/1 363,93), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisiamos 9,73 Eur (31/100x31,39) bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, buveinė Spaudos g. 7, LT-05132 Vilniuje, sąskaitos Nr. LT68 7044 0600 0035 8162, AB SEB bankas:

428,20 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 20 ct) skolą,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (428,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

9,73 Eur (devynių eurų 73 ct) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2013 m. balandžio 25 d. tarp pradinės kreditorės UAB „MCB Finance“ ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties Nr. 1099650 bendrųjų sąlygų 5.1 punkto (jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 5 proc. dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą mėnesį (jei uždelsiama trumpiau nei mėnesį, palūkanos skaičiuojamos proporcingai už uždelstų dienų skaičių)) nuostatas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Miglė Kiršienė