Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-830-673/2016 pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Inedra“, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0060/10/01995/1 yra vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) Nr. L2-706-673/2010 dėl 3 166,42 Eur (10 933,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojai UAB „Inedra“. 2010-11-11 antstolio patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. 2012-12-19 Turto arešto aktų registre įregistruotas skolininkui R. R. priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,98 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,37 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), areštas, apribota disponavimo teisė juo. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkas R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš vykdomojoje byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po skolininko R. R. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika pagal 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. O-1283. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0060/10/01995/1 esančio Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad R. R. palikimo priėmimo data 2015-03-05, palikimą priėmęs asmuo yra Lietuvos Respublika. Nei pats skolininkas R. R., nei valstybė skolos išieškotojai UAB „Inedra“ nėra sumokėję iki šiol. Atsižvelgiant į tai, antstolis A. Š., vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, pateikė prašymą vykdymo procese pakeisti skolininką jos palikimą priėmusiu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas šį antstolio prašymą tenkino, motyvuodamas tuo, kad antstoliui, vykdant išieškojimą iš skolininko R. R. įvairių kreditorių naudai, iki skolininko mirties (2012-12-19) areštavus skolininko nekilnojamąjį turtą ir išviešinus turto areštą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl materialinis teisių ir pareigų perėjimas įvyko. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama šiame nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esantį turto arešto aktą dar iki jo mirties nuo 2012 m. gruodžio 19 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas, nurodant, kad asmenys, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditoriai UAB „Velseka“, UAB „DELAVAL“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „TEPALITA“, UAB „LITAGROS PREKYBA“, Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, AB „KRETINGOS GRŪDAI“, UAB „AGROCHEMA“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Rekolas“, AB „Linas Agro“, Lindorff Oy filialas, turto arešto pagrindas – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. L2-2177-651/2007, turto arešto mastas – 1 274 217 Lt. Taigi nurodytu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir kreditorė UAB „Inedra“ tinkamai informavo įpėdinę apie palikėjo prievoles. Apeliacinės instancijos teismas laiko šią pirmosios instancijos teismo išvadą nepagrįsta.

Kaip jau minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas visa apimtimi nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorių UAB „Velseka“, UAB „DELAVAL“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „TEPALITA“, UAB „LITAGROS PREKYBA“, Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, AB „KRETINGOS GRŪDAI“, UAB „AGROCHEMA“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Rekolas“, AB „Linas Agro“, Lindorff Oy filialo 1 274 217 Lt reikalavimas, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šių kreditorių atitinkamo dydžio reikalavimo.

Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės UAB „Inedra“ 10 933 Lt reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Inedra“ kitokiu būdu (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Inedra“ ir jos 10 933 Lt reikalavimą. Nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti nėra praleistas, tačiau pareiškėjas neprašė pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aktualią kasacinio teismo suformuotą praktiką, spręstina, jog miręs skolininkas R. R. negali būti pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0060/10/01995/1 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą) Nr. L2-706-673/2010 dėl 3 166,42 Eur (10 933Lt) skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai UAB „Inedra“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo antstolio A. Š. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio A. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.