Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. prašymą dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 14 punktas numato, kad bylas dėl turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo teismas nagrinėja ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 579 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas T. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko paveldėtinas turtas: ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato –gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įstatinio kapitalo dydis 104 256 Eur) vardinių paprastųjų 3 600 vnt. akcijų, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Po palikėjo T. P. mirties palikimą priėmė palikėjo nepilnametis vaikas N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog palikėjas turi kitų pirmos eilės įpėdinių, nėra. Išplėstinio Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) buvo palikėjas T. P., kuris nuo 2017 m. gruodžio 29 d. buvo vieninteliu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku.

Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.38 straipsnis). Jo tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. CK 5.55 straipsnio 2 dalis numato, jog palikimo administravimas nustatomas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Šia nutartimi teismas paskiria palikimo administratorių ir nustato jo atlyginimą.

Pagal CK 5.65 straipsnį, jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.

Palikimo apsaugą reglamentuojantis CK 5.64 straipsnis nustato, kad palikimo atsiradimo vietos teismas, gavęs žinią apie palikimo atsiradimą, imasi reikalingų priemonių palikimui apsaugoti, jeigu yra šios normos pirmojoje dalyje nustatytos aplinkybės. Viena iš jų – kitos aplinkybės, lemiančios palikimo apsaugą (CK 5.64 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnis). Kai juridinis asmuo neturi jam atstovaujančio organo gali būti pažeisti ne tik paties juridinio asmens, bet ir kitų asmenų, tame tarpe ir įmonės kreditorių interesai.

Kiekviena bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalis). Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų (ABĮ 19 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti, įmonei būtina priimti akcininko ir valdymo organų nario sprendimus, kad veikla nebūtų apsunkinta, nepatirtų nuostolių ir t.t., nemažėtų paveldimo turto vertė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vertinant pareiškėjos prašyme išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad nepaskyrus palikimo turto administratoriaus įmonės veikla būtų sutrikdyta, siekiant apsaugoti įpėdinio, kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principais, darytina išvada, kad tikslinga skirti T. P. palikimo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratorių (CK 5.64 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5.65 straipsnis).

Pareiškėja prašo nustatyti palikimą sudarančio turto visišką administravimą. Tačiau tokio prašymo būtinybės nepagrindė (CPK 178 straipsnis). CK 4.241 straipsnis, reglamentuojantis tokio turto administravimo turinį numato, jog turto visiško administravimo atveju administratorius, be šio kodekso 4.240 straipsnyje numatytų teisių, taip pat gali perleisti turtą, jį investuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, ar keisti jo tikslinę paskirtį. Savo ruožtu be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą, ar kitaip suvaržyti teises į jį (CK 3.188 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, priėmė nepilnametis vaikas. Pažymėtina, jog su vaiko teisėmis susijusius klausimus teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). Šiuo atveju įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, bei aplinkybę, jog palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, priėmė nepilnametis vaikas, remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog palikimą sudarančio turto (vertybinių popierių) visiškas administravimas neatitiktų geriausių vaiko interesų ir CK įtvirtintų principų.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams palikimo – įmonės administratoriumi skirtina pareiškėja A. P., kuri sutinka ja būti neatlygintinai. Pareiškėja, būdama įpėdinio nepilnamečio vaiko atstove pagal įstatymą, turi būti suinteresuota išsaugoti paveldimą turtą ir nemažinti jo vertės. Pareiškėja nurodė, jog turi pakankamai žinių, kompetencijos administruoti bendrovę. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja gali netinkamai rūpintis turtu, kaip ir spręsti, jog kitas asmuo gali būti tinkamesnis paveldimo turto tvarkymui. Turto administratorė skirtina iki paveldėjimo procedūrų palikimui, atsiradusiam po T. P. mirties, priimti pabaigos (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo). Nustatytinas paprastasis turto administravimas, kadangi tai labiausiai atitiktų nepilnamečio įpėdinio interesus (CK 3.3 straipsnis, 3.186 straipsnis, 4.240 straipsnis).

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises ir pareigas (CK 4.240 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, paskiriant paveldimo turto palikimo administratorių netikslinga turto administratorei atskirai numatyti konkrečių Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų akcininko teisių ir pareigų apimtiems ir (ar) atskirų teisių įgyvendinimo galimybių (CPK 185 straipsnis).

Išaiškintina, kad jeigu palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teisę pakeisti teismo paskirtą administratorių (CK 5.42 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti visišką turto administravimą palikimą sudarančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, prašymą grindžia būtinybe tvarkyti paveldėtą turtą. Tačiau pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise tvarko tėvai (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Pareiškėja pateikė teismui duomenis, jog palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, nepilnamečio vaiko vardu priėmė pagal turto apyrašą. Remiantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018). Paveldimo turto administratorius skiriamas tuo atveju, jei palikimą sudarantį turtą reikia tvarkyti ir įpėdinis to atlikti negali (CK 5.65 straipsnis). Iš pareiškėjos prašymo turinio spręsti, jog nekilnojamojo turto tvarkymo (skaitiklio rodmenų deklaravimas, mokesčių mokėjimas ir kt.) veiksmus pareiškėja gali atlikti tik nustačius paveldimo turto administravimą, nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas nustatyti visišką paveldimo turto administravimą nekilnojamojo turto atžvilgiu, remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, netenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 5.65 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579 – 582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Paskirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikėjo T. P. paveldimo turto – uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų administratore (paprastasis administravimas) iki įpėdiniui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio T. P. turtą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.