Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

dalyvaujant pareiškėjai V. G., jos atstovui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. mirė 2013 m. birželio 18 d., o jo palikimą priėmė pareiškėja V. G., tačiau Skyriaus vedėja, įvertinusi tai, kad K. G. mirė, skundžiamu 2013-10-24 sprendimu nusprendė nutraukti valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūrą K. G., motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kiti galiojantys teisės aktai nenumato galimybės suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypą mirusio piliečio vardu arba jo įpėdiniams.

Mano, kad priimti sprendimai neteisėti, nes K. G. turtinė teisė - gauti neatlygintinai valstybinės žemės - yra paveldima pagal paveldėjimo teisės normas, todėl Skyriaus vedėja nepagrįstai Įsakymu nutraukė valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūrą, dėl ko šis Įsakymas yra naikintinas.

K. G. Alytaus apskrities viršininko 2005-12-28 ir 2007-11-20 sprendimais pagal Pažymą buvo suprojektuoti ir suteikti neatlygintinai nuosavybėn 1,94 ha bendro ploto ir 0,63 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Įgyvendinant likusią Pažymos dalį, K. G. buvo suprojektuoti 3,45 ha bendro ploto žemės sklypai (projektiniai Nr. 930-1, Nr. 930-2, Nr. 930-3), kurie, dalyvaujant K. G., 2013-03-12 paženklinti vietoje, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat buvo parengtos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos, kurios buvo patikrintos NŽT Lazdijų skyriaus ir pripažintos, kaip parengtos be trūkumų.

NŽT Lazdijų skyriaus vedėjas, įvertindamas faktą, kad K. G. miręs (2013-06-18), ir vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė 2013-10-24 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1965, kuriuo nusprendė nutraukti valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūrą K. G. pagal Pažymą.

Nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio normos nenumato, kad žemė nuosavybėn neatlygintinai būtų suteikiama įpėdiniams, pateikusio prašymą mirusiojo vardu. Iš žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos matyti, kad neatlygintinas žemės suteikimas nuosavybėn yra siejamas su konkrečios šeimos, kuriai priklausė žemė, nario statusu. Mirusiojo piliečio, nors ir atitinkančio visus įstatymo reikalavimus, vardu, negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypas pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 dalį. Taip pat pažymėjo, kad suteikiant nuosavybėn neatlygintinai žemę Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, netaikomos ir bendros Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos paveldėjimo teisės normos. Pareiškėja, kaip K. G. turto perėmėja, negali paveldėti palikėjo turėtos turtinės teisės gauti valstybinės žemės nuosavybėn neatlygintinai, todėl K. G. mirus, Pažyma likusioje dalyje nebegali būti įgyvendinta, valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūra pagal Pažymą negali būti vykdoma (tęsiama) bei valstybinės žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai nebegali būti suteikti, dėl ko valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūra K. G. pagal Pažymą turėjo būti nutraukta. Taip pat nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus vedėjas, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. sprendimą, priėmė 2014-01-29 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-81, kuriuo patikslino Pretendentų, kuriems rengiant Lazdijų rajono Lazdijų seniūnijos Dumblio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. Ž-2389-(1.3), ir iš šio sąrašo išbraukė K. G., bei priskyrė žemės sklypus projektiniai Nr. 930-1 (0,89 ha ploto), Nr. 930-2 (0,82 ha ploto), Nr. 930-3 (1,74 ha ploto), laisvos valstybinės žemės fondo plotams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad K. G. 2001-05-03 prašymu kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas suteikti neatlygintinai nuosavybėn 6,02 ha žemės (b. l. 86). Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius 2001-06-06 K. G. parengė pažymą Nr. 1583 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“, kurioje nurodė, kad pagal K. G. pateiktus dokumentus apie buvusio savininko V. G. nuosavybės teisėmis valdytą Suvalkų apskrities Krasnovo rajono Burbiškių kaime 24,07 ha žemę, K. G. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 6,02 ha žemės (b. l. 33). K. G. Alytaus apskrities viršininko 2005-12-28 ir 2007-11-20 sprendimais pagal Pažymą buvo suprojektuoti ir suteikti neatlygintinai nuosavybėn 1,94 ha bendro ploto ir 0,63 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 97-104). Įgyvendinant likusią Pažymos dalį, K. G. buvo suprojektuoti 3,45 ha bendro ploto žemės sklypai (projektiniai Nr. 930-1, Nr. 930-2, Nr. 930-3), kurie, dalyvaujant K. G., 2013-03-12 paženklinti vietoje, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat buvo parengtos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos, kurios buvo patikrintos NŽT Lazdijų skyriaus ir pripažintos, kaip parengtos be trūkumų (b. l. 40-45,93-95). K. G. 2013-06-18 mirė, o pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą padavė pareiškėja, mirusiojo sutuoktinė, V. G. (b. l. 29). NŽT Lazdijų skyriaus vedėjas 2013-10-24 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-1965 (toliau – ir 2013-10-24 įsakymas) nusprendė nutraukti valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūrą K. G., pagal Pažymą, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir kiti galiojantys teisės aktai nenumato galimybės suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypą mirusio piliečio vardu arba jo įpėdiniams, apie priimtą sprendimą informuodami pareiškėją (b. l. 31,32). Priimtą 2013-10-24 įsakymą pareiškėja apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2014-01-24 sprendimu Nr. 1T-(7.5.)-4 „Dėl V. G. įgalioto atstovo K. P. skundo išnagrinėjimo“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir įpareigojo NŽT Lazdijų skyriaus vedėją per 1 (vieną) savaitę nuo sprendimo priėmimo patikslinti Pretendentų, kuriems rengiant Lazdijų rajono Lazdijų seniūnijos Dumblio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės sklypai sąrašą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 2010-06-28 įsakymu Nr. Ž-2389-(1.3), iš šio sąrašo išbraukiant K. G. (b. l. 16-24).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus 2013-10-24 įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2)-1965 „Dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūros nutraukimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-01-24 sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-4 „Dėl V. G. įgalioto atstovo K. P. skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus pareigos suteikti pareiškėjai V. G. nuosavybėn neatlygintinai suformuotus žemės sklypus 0,89 ha, projektinis Nr. 930-1, 0,82 ha, projektinis Nr. 930-2, 1,74 ha, projektinis Nr. 930-3, paženklintus 2013 m. kovo 12 d.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, jog ginčo byloje dėl to, kad mirusysis K. G., kaip atitinkantis visus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, turėjo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 6,02 ha žemės, nėra. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl žemės sklypų nesuteikimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad Žemės reformos įstatymas nenumato, jog žemė nuosavybėn neatlygintinai būtų suteikiama mirusiojo asmens, pateikusio prašymą, įpėdiniams ir šiuo atveju netaikytinos bendros Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos paveldėjimo teisės nuostatos.

Pareiškėja teigia, kad ji yra K. G. įpėdinė pagal įstatymą (tai patvirtina byloje esantis liudijimas (b. l. 29), todėl priėmus palikimą (pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), be kitų palikėjo teisių ir pareigų, įpėdinei turi pereiti ir palikėjo turėta turtinė teisė į 3,45 ha bendro ploto žemės sklypus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kilusio ginčo pobūdį ir nagrinėtinus klausimus, pažymi, jog klausimas dėl žemės suteikimo neatlygintinai pagal Žemės reformos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dėl to, ar asmenų teisė gauti neatlygintinai valstybės žemės pagal Žemės reformos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra paveldima, kada ši teisė susiformuoja kaip paveldėjimo objektas, buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1421-858/2015, todėl šioje byloje turi būti atsižvelgta į minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktą aktualų teisės aiškinimą. Minėtoje administracinėje byloje Nr. A-1421-858/2015 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog Žemės reformos įstatyme toks paveldėjimas nėra reglamentuotas, taip pat, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniams santykiams ir žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisiniams santykiams nesant pakankamai panašiems, šiuo atveju negalima pagal analogiją taikyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų. V. C. kodekso 1.1 straipsnio 2 dalimi išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Žemės reformos įstatymui nereglamentuojant teisės gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo, yra taikytinos atitinkamos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, be kita ko, CK 5.1 straipsnis. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad turtinė teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsiranda atitinkamam asmeniui, kuris atitinka Žemės reformos įstatyme numatytas sąlygas, aiškiai išreiškus valią, t. y. kompetentingai institucijai pateikus prašymą gauti žemės sklypą, o nesant tokios valios išraiškos nėra pagrindo vertinti, kad susiformavo atitinkama turtinė teisė.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog K. G. kreipėsi į atsakingas institucijas dėl 6.02 ha žemės sklypų nuosavybėn neatlygintinai suteikimo (b. l. 86). Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus K. G. 2001-06-06 išduota pažyma Nr. 1583 (b. l. 33), todėl konstatuotina, jog jo valia gauti žemės sklypus buvo išreikšta, taigi jo turėta turtinė teisė gali būti paveldima bendraisiais pagrindais, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, atsisakymas suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus negalėjo būti motyvuojamas tuo, kad Žemės reformos įstatymas nenumato, jog žemė nuosavybėn neatlygintinai būtų suteikiama mirusiojo asmens, pateikusio prašymą, įpėdiniams.

Dėl išvardintų priežasčių ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos 2013-10-24 įsakymas Nr.4VĮ-(14.4.2.)-1965 „Dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūros nutraukimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-01-24 sprendimas Nr. lT-(7.5.)-4 „Dėl V. G. įgalioto atstovo K. P. skundo išnagrinėjimo“, yra naikintini, kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami sprendimai yra panaikinti, žemės neatlygintinai suteikimo pareiškėjai klausimas grąžintinas spręsti atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2,3 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos 2013-10-24 įsakymą Nr.4VĮ-(14.4.2.)-1965 „Dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procedūros nutraukimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-01-24 sprendimą Nr. lT-(7.5.)-4 „Dėl V. G. įgalioto atstovo K. P. skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nagrinėti 3,45 ha bendro ploto žemės sklypų, priklausiusių V. G., suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjai V. G. klausimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.