Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, jog praėjusių metų sausio mėnesio 29 d., grįžęs iš darbų, iš tolimųjų reisų, su savo žmona nutarė išeiti pasivaikščioti, pavedžioti šunį. Eidamas gatve pastebėjo, kad E. B. lange dega šviesa, buvo pasiėmę keletą skardinių alaus, pasiūlė žmonai užeiti, žmona iš pradžių prieštaravo, vėliau sutiko. Žmona pasiliko apačioje, o jis užėjo. Atsiprašė už vėlyvą vizitą ir paklausė ar priims į svečius. E. B. sutiko. Jie užėjo į vidų ir atsisėdo. Tuo metu jie buvo neblaivūs, E. B. taip pat neblaivi. Žmona pasisiūlė atsinešti dar vyno bei šampano. Jie su V. R. šnekučiavosi, išėjo parūkyti, nesipyko. Jokių pykčių nebuvo, kalbėjosi, kaip sekasi. G. R. D. su alkoholiniais gėrimais. R. D. paklausė, ar yra mama. Jis matė, kad O. P. vaikščiojo tai į virtuvę, tai atgal į fojė. Jie su V. R. išgėrė alų, moterys šampano išgėrė, atsidarė vyno. R. D. pasiūlė pavaišinti ir mamą. Visi sėdėjo, šnekučiavosi, E. B. kažkokią literatūrinę knygą parodė, kurią skaito. Jie vyriškomis temomis kalbėjo, moterys moteriškomis. Besėdint, pamatė, kad atėjo O. P. ir pusiaukelėje visokiais necenzūriniais žodžiais pradėjo plūstis. Pamatė, kad O. P. viena ranka griebė jo žmonai už plaukų, o kita ranka per galvą ėmė daužyti. V. R. sėdėjo šalia, jis jam pasakė, kad žiūrėtų, ką močiutė daro, o jis atsakė, kad nesikiš. R. D., sėdėjusi ant fotelio, parvertė močiutę ir pradėjo gintis, duoti į veidą, vyko moteriškos muštynės. Viskas vyko žaibišku greičiu. Kadangi jo žmona buvo parvertusi močiutę, iš fotelio staigiai pakilo ir ant jo žmonos nugaros užvirto E. B., pradėjo kumščiais daužyti R. D. į galvą bei nugarą. Jis paėmė E. B. ir nukėlė nuo žmonos nugaros, bei paguldė ją ant žemės, liepė ramintis. Bet jis jos nespaudė, netrenkė į žemę. Ją nukeldamas pasakė: „E., raminkis“. Pasikėlusi nuo žemės O. P. rėkdama, plūsdamasi necenzūriniais žodžiais nubėgo į virtuvę. Kokie kūno sužalojimai buvo padaryti, nebuvo matyti, kadangi nelabai ryški šviesa buvo. E. B. atsisėdo ant fotelio, taip pat be jokių kūno sužalojimų, nebuvo matyti kraujosruvų ant veido, kraujo iš nosies, ar iš lūpos, ji pasakė: ,,susitiksime teisme“. Abu su žmona išėjo namo. Pusiaukelėje policijos pareigūnų automobilis juos susistabdė, paklausė ar vyko konfliktas. Atsakė, kad įvyko moteriškos muštynės. Pareigūnai liepė sėstis į automobilį ir nuvežė į nuovadą. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis patikslino, kad pas E. B. ir O. P. buvo nepilnai valandą. Buvo keturiese - jis, jo žmona, V. R. ir E. B.. V. R. sėdėjo šalia jo, E. B. priešais. O. P. vaikščiojo pirmyn atgal. Jo žmona, patyrusi smūgius, buvo nustebusi, nesitikėjo. Jo žmona atsistojo ir atsilygino smūgiais O. P.. Į kurią vietą buvo kreipiami smūgiai, nežino, nematė, tarp jų sėdėjo V. R.. Jis pats sėdėjo ant fotelio, dešiniau nuo konflikto. O. P. buvo ant sofos pargriauta ir tuo metu ant jo žmonos užšoko E.. P. buvo pargriauta ant sofos. Kai O. P. gulėjo ant lovos, jo žmona R. D. tuo metu griebė šiai už plaukų, kita ranka tikriausiai į krūtinę davė, buvo prieblanda, nebuvo galima matyti, į kurią tiksliai vietą smūgiavo. Jis tuo metu, nesuprasdamas pasakė V. R., kad žiūrėtų, ką jo uošvienė daro. Po to E. B. pašoko, nukrito jo žmonai ant nugaros, tada jis jau negalėjo leisti, kad dvi moterys žalotų jo žmoną. E. B. daužė jo žmoną į visas kūno sritis, į nugarą, į galvą, nuo tokių daužymų žmogus galėjo dalinai sąmonę prarasti. Po įvyko su nekentėjusiomis nebendravo. Sužinojo tik po metų, kai buvo pakviesti į apklausą, buvo bendrauta tik su V. R., kuris pasakė, kad jos viena kitą žalojo. V. R. jam taip sakė kitą dieną. Jo veiksmai buvo atitraukti E. B. nuo mušamos žmonos, jis gynė žmoną. Žodžiais nesiginčijo, sėdėjo, bendravo, ginčo, dėl kuro galėjo kilti muštynės, nebuvo. Veiksmai įvyko tik tada, kai O. P., nešvankiais žodžiais vadindama jo žmoną, pribėgo ir iš nugaros trenkė bei griebė kita ranka už plaukų. Galimybės atsistoti ir išeiti nebuvo, nes konfliktas vyko tarp moterų, jo žmona buvo prispausta E. B.. Smūgių kojomis nebuvo. Incidentas vyko ant sofos. Jo žmona sėdėjo ant sofos, po to kai buvo suduoti smūgiai, jo žmona atsistojo ir taip pat atsilygino bei nukrito ant žemės. O. P. buvo apačioje, žmona viršuje, o E. B. buvo ant viršaus. Jis nukėlė nuo savo žmonos nugaros E. B., šiai jokių smūgių suduota nebuvo. Jie susirinko daiktus ir išėjo. E. B. atsisėdo ant fotelio ir pasakė, kad susitiks teisme, be jokių veido sužalojimų, be jokių sutrikimų, alsavimo pasunkėjusio ar dar kažko, nieko tokio nebuvo.

Nukentėjusioji E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais R. D. ir G. D. jokie giminystės ryšiai nesieja, tiesiog yra pažįstami, iki įvykio nebuvo jokios draugystės. Nukentėjusioji O. P. yra jos mama. Sausio 30 d. jau miegojo., namuose buvo mama, V. R. ir ji. Rytojaus dieną jai reikėjo eiti į darbą. Mama sakė neatidaryti durų, labai vėlyvas laikas, bet ji atidarė duris, pamatė, kad kaltinamieji atėjo. Kaltinamieji ne pas jas atėjo, o pas V. R. - jos draugą, kuris gyveno kartu. Buvo naktis, apie 23.50 val. Kaltinamieji užėjo, pakėlė V. R. iš lovos. Mama nuėjo į virtuvę arbatos atsigerti. G. D. visą laiką priekaištavo, kad labai mažai bendrauja, neskiria jam laiko, vyko pretenzijos. Mamai atsibodo tų pretenzijų klausyti. Mama, stovėdama tarpduryje paprašė jų išeiti, bet vietoj to, kad išeiti, R. D. mamai atsakė: „kas tu čia, šiukšlė, aiškini, ką man daryti“. Mama R. D. atsakė, ir iš karto sekė smūgis į sieną, paskui ant jos buvo užšokta. R. D. griebė O. P., į sieną tvojo visu pajėgumu ir šiai susmukus, užšoko ant nugaros ir talžė nesuskaitomą skaičių smūgių į smilkinius, į kaukolę, į dantis, visą laiką į vieną pusę buvo talžoma, mažiausiai buvo 30-50 smūgių buvo. Mama visa buvo kruvina, visos pagalvės, sienos buvo kruvinos. G. D. sėdėjo ramiai, nieko iš viso nedarė, o jai praeiti nebuvo kaip. Ji prasibrovė pro sėdintį G. D., bandė traukti į šoną R. D., kuri buvo ant jos mamos užkritusi visu savo svoriu. Mama šaukė pagalbos. G. D. nereagavo visai. Ji neturėjo jėgų patraukti R. D. nuo savo mamos. Paskui pajautė, kaip ją staigiai pakėlė į orą ir su visa jėga smogė į žemę. Mama rėkė, o smūgiai ėjo nesustabdomai. Mamai į ranką buvo trankoma begalę kartų. O ji pati buvo trankoma, minkoma, laužomos rankos. G. D. pasakė: „už minutės, pusantros tu mirsi“, vadinasi žinojo, kas vyksta. Kai mama nebepajėgė prarėkti, visa kruvina gulėjo, tada R. D. atėjo, pasižiūrėjo, kad ji dar gyva po G. D. traiškymo ir tiesiai į veidą koja spyrė, paskui dar kartą koja spyrė į veidą, apie 15-20 kartų trenkė. Kokia 15 kartų į veidą ir kokius 7 į krūtinę, o G. D. visą laiką laikė. Ji rėkė: „gelbėkit“, o jie ramiai išėjo. Kai tik jie išėjo, telefonu išsikvietė greitąją pagalbą. A. D. apie 24 val., 23.30 val. sausio 30 d. Po 1 val. jos jai buvo nuvežtos į klinikas. Po to dar visą savaitę iš skausmo negalėjo pajudėti. D. atėjo pabendrauti su savo draugu su V. R.. Jie atėjo gerai išgėrę ir dar toliau buvo vartojamas alkoholis. K. D. yra apsvaigę nuo alkoholio, suprato iš jų išvaizdos ir linksmumo, rankose atsinešė alaus, paskui vyno ir šampano. Jai buvo sulaužyta nosis, smegenų sutrenkimas, kokius 8 mėnesius jai būdavo skausmai, reikėjo greitosios, medikų pagalbos. Po suspardymo atsirado tie diegliai. Šito konflikto metu V. R. iš viso kambaryje nebuvo. Pavartojęs alkoholio jis užmiega. Jos šaukėsi pagalbos, bet jis negirdėjo. Paskui, kai iškvietė policijos pareigūnus, jį rado miegantį miegamajame. Su G. D. bendravo apie valandą. Išgėrė šampano taurę, gal dvi. D. vartojo, tuo momentu, ką jie atsinešė, viską išgėrė. O. P. negėrė, tame pasisėdėjime nedalyvavo. Po šito įvykio su D.nebendravo. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 1300 eurų turtinės žalos priteisimo iš R. D. ir 1300 eurų turtinės žalos priteisimo iš G. D.. Teko naudoti daug vaistų, leistis, daug gydymo procedūrų. Mama negalėjo paeiti, reikėjo transporto. Labai ilgai teko gydytis, prarado darbą, teko už darbo vietą mokėti. Dirba kirpėja. Ilgą laiką buvo nedarbinga, teko samdyti medikus, kad ateitų suleisti vaistų. Labai daug liekamųjų reiškinių, su širdimi pasidarė blogai, ko anksčiau nebuvo. Teko apie 6 dantis taisyti. Gydėsi klinikose, stacionare, paskui ambulatoriškai. Po sumušimo labai blogai jautėsi, buvo dideli galvos skausmai. Šiuo metu dar likęs nerimas, blogas miegas, nerimas dėl mamos pablogėjusios sveikatos, dėl savo sutrikusios sveikatos. Dabar ji yra bedarbė, prieš tai dirbdavo kirpėja. Ją sučiupo iš už nugaros, pakėlė ir numetė į žemę. Jai buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, nosies kaulo lūžis, įvairios kraujosruvos. Nosies kaulo lūžis buvo darant rentgeno nuotraukas. Kada darė, viskas yra medicinos išvadose. Nuvykus į klinikas, padarė galvos tomografiją, pasakė išsitirti, kas padaryta ir iš karto buvo nusiųsta. Ne tą pačią naktį, negalėjo paeiti, bet viso gydymo laiku. Negali pasakyti kada gavo siuntimus. Visą gydymą vedė vidaus gydytojas. Pas savo šeimos gydytoją kreipėsi, kai tik galėjo paeiti. Po įvykio rado R. miegamajame miegantį, pasakė, kas įvyko. Mama visada nešioja akinius. Tuo metu ji buvo su akiniais. Mamai dalinai buvo protezuoti dantys, plokštelė. Kur konkrečiai plokštelė, tik vizualiai, tiksliai negali pasakyti. Ji gydėsi Dainavos poliklinikoje. Kai mama paprašė išeiti, R. kambaryje jau nebuvo. Kodėl užfiksuota, kad tuo metu, kai puolė ginti mamos, jis pasišalino, čia tikrai neteisingai surašyta, nežino, kas galėjo surašyti taip. Kai mama atėjo į kambarį, jo nebuvo. Spardė R. D.. Nurodyta, kad išleido apie 385 eurus. Po traumos pasakė, kad jai yra gresiantis insultas, kad negalima vaikščioti. Yra pateiktos iš pradžių P. medicininių dokumentų kopijos, paskui atskirai išlaidos dėl P., o toliau – B.. Optikoje pirko akinius, nes muštynių metu, jos akinius sudaužė. Sulaužytų akinių nebeturi. Pas chirurgus ėjo privačiai. Jai tik siuvo, kur buvo sulaužytas kaulas, lūpą, kelis kartus ėjo į perrišimus, kainavo vaistai, ampulės, danties, išrovimas. Reikėjo pirkti ir vartoti įvairius vaistus. turtinė žala susidaro, nes reikėjo naudoti daug vaistų, nuo širdies, nuo skausmų, taip pat vitaminų. Išlaidos vaistams susidarė 350 eurų, dalies čekių neišsaugojo, kitus vaistus pasiskolino, ko negalėjo nusipirkti. Abdukcijos ir kitos medicininės paslaugos - 100 eurų, transporto išlaidos - 150 eurų, telefonas - 150 eurų kartu su mama. Labai daug buvo privačiai gydomasi, įvairios procedūros, masažai, kadangi galvos skausmai buvo labai dideli, reikėjo daryti kaklo tomografiją, buvo specialūs masažai. Iš pateiktos kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatų matyti, kad po traumos, atspardžius galvą, kakle susidarė slankstelių pasislinkimai ir nuo to yra skausmai, kurie labai sunkiai pergyvenami. Leidžiami vaistai mažai padėdavo. Paskui buvo reabilitacijos. Gydymas tęsėsi ilgai, nes gydytojai negalėjo suprasti, iš kur tie skausmai. Nustatyta, kad kaklo nestabilumas galimai po traumos. O šių dalykų prieš traumą nėra buvę. Viskas, ką paminėjo ir kitos išlaidos, tai praradus darbą, nes nebuvo už ką maisto nusipirkti ir teko skolintis pinigus, kas sudarė 700 eurų. Darbo sutartis buvo tęsiama, bet kadangi buvo skausmai, negalėjo net galvos palenkti. Darbas intensyvus, daug laiko praėjo, kol sveikata pagerėjo, veidas buvo sutinęs, negalėjo dirbti, nes darbas su žmonėmis, kirpykloje. Jei negali būti darbe, toks darbuotojas nereikalingas, todėl sutartis buvo nutraukta. Neteko darbo, pajamų, teko skolintis pinigų maistui, mama skolindavo. Mamos išlaidos vaistams 350 eurų, dantys 433 eurų, akiniai ir medicininė ekspertizė 138 eurų, viso 600 eurų, telefono išlaidos 150 eurų, reikėjo samdyti automobilį, nes abi negalėjo paeiti ir tai sudaro 150 eurų. Už telefoną bendros išlaidos, t.y. po 75 eurus. Perlo paslaugos, tai medicininės abdukcijos išlaidos. Pačią pirmą dieną po traumos samdėsi vairuotoją, kad nuvežtų ir aprašytų visą jos ir mamos sužalojimų vaizdą. Mamai reikėjo sutvarkyti burną, ji neturėjo dantų, lūžo žandikaulis. Akiniai ,,Biooptika“ kainavo 171,50 eurų. Dainavos poliklinikoje mokėta už dokumentų atšvietimą, kad būtų galima pateikti teismui. Rentgeno kvitas, kadangi reikėjo šviestis. ,,Reck“, adresu (duomenys neskelbtini), reikėjo už medžiagas dantų taisymui susimokėti. Dantų gydymui suma yra 433 eurų, kuri nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. ,, (duomenys neskelbtini)“ - dokumentų kopijavimas. Akinių darymo laiko negali pasakyti, kadangi labai ilgai truko procedūros kol atsistojo, kad galėtų vaikščioti. Buhalterinė pažyma patvirtina, kad dalis kainos už dantų protezavimą buvo kompensuota, nes suma už dantų gydymą būtų dar didesnė. Dėl patirtų sužalojimų gydymas buvo tęsiamas mažiausiai 11 mėnesių. Gydomi galvos, kaklo skausmai. Taip pat širdies darbo sutrikimas buvo, buvo keičiami medikamentai, kad sutvarkyti širdies darbą, buvo labai aukštas kraujospūdis. ,,Pildyk“ kvitai susiję su tuo, kad reikėjo daug skambinti registracijoms. Reikėdavo su mama palaikyti ryšį. Šiaip telefono išlaidų suma būtų mažesnė. Paprastai užtektų 5 eurų mėnesiui, o viso susidarė 70 eurų už laikotarpį, kai reikėjo gydytis, tai už 11 mėn. Skaičiuojant nuo vasario mėnesio iki vienuolikto mėnesio ir dabar dar tęsiu gydymą pas neurologą esu užsiregistravusi. Reikėjo vežti mamą į procedūras, pas gydytojus, į tą pačią parduotuvę, kadangi ji labai svirduliavo. Teko prašyti žmonių, kad pavežtų, kad galėtų viską nusipirkti. Šiuo metu transporto neturi, vaikšto pėsčiomis. Rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais važiavo pirkti vaistų, pas gydytojus pasikonsultuoti į procedūras, privačiai pas gydytojus, į masažus. Visur reikėjo būti paskirtu laiku, stengėsi patogumą turėti, kuris per abi sudarė 150 eurų. Nedarbingumo pažymėjimą turėjo porą savaičių, nors nedarbingumas buvo ištisai. Ji stengėsi išlaikyti darbo vietą už kurią reikėjo mokėti nuomos mokestį. Pajamų jokių neturėjo, todėl teko skolintis ir mokėti. Tuo metu dirbo kirpykloje, Baltų 55 C. P. terminalo kvitai kvitai patvirtina išlaidas už dujas, kadangi buvo žiemos laikotarpis, o pinigų nebuvo, tai teko skolintis. Išlaidos maistui apie 700 eurų, nes vien vaistais pagyti neįmanoma, o kadangi reikėjo mokėti už vaistus, nebuvo už ką nusipirkti maisto. Liko be pinigų ir dar reikėjo pirkti brangius vaistus, todėl pinigus skolinosi iš mamos. Neturtinę žalą sudaro 6000 eurų, kadangi sužalota sveikata, suluošintas gyvenimas, nežino, kada atsistatys ar pilnai atsistatys. Nuolat sapnuoja košmarus. Tokia savijauta truko kokius dešimt mėnesių, dabar teismo metu vėl tenka viską prisiminti. Pati nevairavo, kai reikėjo, samdė vairuotoją, vežiojo pažįstami žmonės, draugai, giminės, o kai galėjo, pati vairavo. Vykdavo į klinikas, į antrą klinikinę ligoninę, į konsultacijas pas gydytojus - vykdavo pas neurologus, vidaus gydytoją, pas kardiologą. Buvo sulaužyta nosis, suspardytas kaklas. Kaip minėjo, pakrikus nervų sistemai, pradėjo trupėti dantys. Į Vokietiją buvo išvykusi, kad pakeisti aplinką. Buvo išvykusi vasaros laikotarpiu. Buvo išvykusi keletui mėnesių, tai liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Darbo biržoje stovėjo, kadangi papildomai ieškojosi darbo. Nebuvo bedarbė, turėjo verslo liudijimą, bet papildomai ieškojo darbo. Turi dirbančio žmogaus statusą, bet ieškančio papildomo darbo. VMI yra verslo liudijimas ir dirbo pagal verslo liudijimą, kurį išsiėmė 2013 metais. 2016 m. verslo liudijimą turėjo ir jis buvo tęsiamas kiekvienais metais nustatyta tvarka. Pas ją nėra telefono abonemento, turi papildymą. Telefono sąskaitą pildydavosi ir seniau.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmajame būryje. 2016 m. sausio 30 d. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu D. D. radijo šaukiniu „428“. Apytiksliai 00:45 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), sumuštos dvi moterys. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko dvi moterys - senyvo amžiaus moteris, kuri prisistatė esanti O. P. ir jos dukra - E. B.. Jos akivaizdžiai buvo sumuštos. E. B. nosis buvo patinusi ir kruvina, kraujo ir sumušimų žymės buvo matomos ir ant jos molinos O. P. veido. Abi minėtos moterys atrodė labai išsigandusios, vienu metu kalbėjo ir verkė. Apsižvalgius po nukentėjusiųjų namus, prieškambaryje ir svetainėje buvo matyti kraujo žymės. Moterys nurodė, kad jas sumušė pažįstami asmenys - sutuoktiniai D., gyvenantys netoliese. Jos apytiksliai apibūdino jų išvaizdos požymius ir nurodė, kad jie nuėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Jis su kolega išvyko ieškoti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis. V. T. gatve pastebėjo įtariamuosius, kurie prisistatė G. D., o moteris -jo žmona R. D.. Pasiteiravo, ar jie dalyvavo (duomenys neskelbtini), vykusiame konflikte. Asmenys prisipažino, kad jie lankėsi minėtu adresu, kur įvyko muštynės. Abu minėti asmenys elgėsi ramiai, jie pasakojo, kad konfliktas kilo dėl pavydo, ko pasėkoje kilo muštynės. Jie neneigė, kad mušė minėtas nukentėjusias moteris. Sutuoktinius pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą tolimesnių aplinkybių aiškinimuisi. Apie šį įvykį informavo nusikalstamų veikų registravimo skyrių (1 t., b. 1. 92).

Išklausęs parodymus liudytojas V. P. juos patvirtino, kaip teisingus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. Papildomai parodė, kad „afganą“ yra porą kartų „forminę“ dėl girtumo, kitų iškvietimų į nurodytą adresą nebuvo.

Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais D., D. giminystės ryšiai nesieja. Parodė, kad R. D., G. D., O. P., E. B. nepažįsta. Parodė, kad vieną kartą teko susidurti su šiais asmenimis įvykus konfliktui ir gavus iškvietimą. Dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės antrame būryje. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nuosavame name, numerio neatsimena, vyksta konfliktas. Nuvykus, rado sumuštą moteriškę. Kita pasakojo, kad šventė, asmenys sumušė ir išėjo. Jie išvažiavo, sutiko einančius, sulaikė. Kada tai vyko, negali pasakyti. Moteris pasakė, kad kita moteris su vyru jas sumušė, jos motinai dantis išdaužė ir išėjo. Dėl ko, nepasakojo. Ar matėsi sužalojimai ant jų, neatsimena. Kai atvažiavo, buvo ta moteris, jos motina ir vyras, atrodo sugyventinis, o jie jau buvo išėję. Sakė, kad jie -vaikystės draugai, tas vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, atėjo su savo žmona. Jiems nekilo minčių, o kai pasakė, kad vyras su moterim, juos pasivijo ir sulaikė. Neatsimena, ar juos žiūrėjo. Pasakojo, kad nuėjo pabaliavoti, susimušė ir išėjo namo. Nežino, kodėl jie mušėsi. Nepasakojo, neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmajame būryje. 2016 m. sausio 30 d. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu V. P. radijo šaukiniu „428“. Apytiksliai 00:45 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), sumuštos dvi moterys. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko E. B. bei garbaus amžiaus moteris - O. P.. Aiškiai matėsi, kad abi moterys buvo sumuštos, ant abiejų veidų matėsi sumušimo žymės. E. B. nosis buvo kruvina ir paraudusi, O. P. veidas atrodė patinęs, ties lūpų sritimi matėsi kraujo žymės, matėsi sumušimas ties akimi, ar buvo daugiau sumušimų, nurodyti negali, nes praėjo nemažai laiko nuo minėto įvyko. Abi moterys atrodė išsigandusios, sukrėstos, jos abi kalbėjo viena per kitą, pamena, kad verkė. Apžiūrėjus nukentėjusiųjų namus, svetainėje ir prieškambaryje matėsi kraujo žymės, kur tiksliai, neatsimena, tačiau matėsi, kad namuose vyko konfliktas. Moterys nurodė, kad jas sumušė pažįstami asmenys - sutuoktiniai D.. Jos apibūdino jų išvaizdos požymius ir pasakė, kad jie nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Jis su kolega išvyko ieškoti įtariamųjų. V. T. gatve pastebėjo įtariamuosius, kurie prisistatė G. D., o moteris -jo žmona R. D.. Pasiteiravo, ar jie dalyvavo (duomenys neskelbtini), vykusiame konflikte. Asmenys prisipažino, kad jie lankėsi minėtu adresu, kur sukonfliktavo su E. B. ir O. P.. Abu minėti asmenys elgėsi ramiai, nurodė, kad konfliktas kilo dėl pavydo, ko pasėkoje kilo muštynės. Jie neneigė, kad mušė minėtas nukentėjusias moteris. Sutuoktinius pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą tolimesnių aplinkybių aiškinimuisi. Apie šį įvykį informavo nusikalstamų veikų registravimo skyrių (b. l. 94).

Pagarsinus parodymus, liudytojas D. D. juos patvirtino, kaip teisingus, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Papildomai parodė, kad minėtu adresu buvo vieną kartą dar vykę, tačiau ar prieš šį įvykį, ar po, neatsimena, taip pat neatsimena dėl ko.

E. S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji apžiūrėjo abi nukentėjusias, tiek E. B., tiek O. P.. Duotas išvadas patvirtina. D. E. B. apžiūros gali pasakyti, kad nukentėjusioji atvyko 2016-02-01 11:25 asmeniniu prašymu, pateikė įvykio aplinkybes ir buvo apžiūrėta. Kadangi nukentėjusioji buvo pristatyta į Kauno klinikų priėmimo skyrių, nurodė kad gydymą tęs poliklinikoje, t. y. šeimos klinikoje ,,V. L.“, buvo užsakyti papildomi medicininiai dokumentai. Išvada duota remiantis apžiūra ir medicininiais dokumentais. Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl nosies kaulų lūžio. Nosies kaulo lūžiui nustatyti buvo atlikta rentgenograma. 2016-02-04 buvo atlikta Kauno klinikinėje ligoninėje nosies kaulų šoninė rentgenograma 505, ir konstatuotas nosies kaulų lūžimas be žymesnio fragmento poslinkio. Ligoninėje buvo atlikta kompiuterinė galvos smegenų kompiuterinė tomograma, tačiau ne visada kompiuterinė tomograma daroma taip, kad matytųsi ir nosies kaulų lūžis. Praktiškai iki nosies šaknies būna padaryta, kaukolės smegeninė dalis iki nosies šaknies. Dėl nosies traumos išoriškai matėsi poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose apimant nosies nugarėlę. Šitą sužalojimą matė ir ji, ir klinika ,,V. L.“. N. K. klinikų priėmimo skyriuje skundėsi pasunkėjusiu kvėpavimu per nosį, tai vienas iš nosies kaulų lūžio arba nosies sumušimų simptomų. Nosies kaulų lūžį patvirtino poodinės kraujosruvos spalva, o poodinės kraujosruvos spalva atitiko sužalojimo padarymo laiką. D. O. P. gali pasakyti, kad ji taip pat kreipėsi tą pačią dieną su savo dukra. Nosies kaulų lūžis nebuvo patvirtintas, todėl ji nosies kaulų lūžį atmetė, nors diagnozė visur buvo nosies kaulų lūžis. Skirtingai nei E. B., darant galvos smegenų kompiuterinę tomografiją O. P. matėsi nosies trauma ir seni hipertoniniai pakitimai, reiškia buvo apimta ir nosies kaulai. Sena deformacija reiškia, kad ji nesusijusi su trauma apie kurią vyksta kalba. Galvos smegenų sukrėtimas taip pat nebuvo patvirtintas. Abiem nukentėjusiosioms yra toks požymis nustatytas, jog jos yra hipochondriškos, tai reiškia, kad yra būdinga simptomų simuliacija, daug kuo skundžiasi, bet objektyviai nieko nerandama. O. P. buvo kraujosruvos, dantų išmušimas, nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje ir poodinė kraujosruvas kairiame žaste. Dantų išmušimą nustatė, kadangi dantenose buvo pakitimai, pačioje lūpoje buvo sužalojimai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-01-29, spalvos ir nubrozdinimo pobūdis atitinka sužalojimo padarymo laiką. Kauno klinikos, 2016-01-30, iš karto po įvykio, kai nukentėjusioji E. B. buvo atvežta su greitąja, rašo, jog ji buvo praradusi sąmonę, skundžiasi apsunkintu kvėpavimu per nosį. Loristo – nosies gydytojo jie nekvietė, padarė kompiuterinę tomogramą, kuri neapėmė nosies projekcijos, o rentgenogramos specialiai nedarė. Nes jei darytų, reikėtų kviesti loristą, greičiausiai jie pasiūlė gydytis ambulatoriškai. Pačios kompiuterinės tomogramos ji nematė, rėmėsi aprašymu. Negali pasakyti ar tomogramoje buvo apimta nosis, ar ne, kadangi yra rentgenograma, ji patvirtina, kad yra šviežias lūžis. Tarpe tarp 2016-01-29 iki 2016-02-04, kada buvo atlikta rentgenograma, pakartotina trauma galėjo būti, bet kraujosruvų spalva ir nubrozdinimai atitinka užduotyje nurodytą laiką – 2016-01-29. Kompiuterinėje tomogramoje yra daromi pjūviai ir ties kuria vieta apimta veido dalis bus matyti. Tam, kad paaiškintų reiktų kviesti kompiuterinę tomogramą padariusį gydytoją. Reikėtų išsireikalauti kompiuterinės tomogramos ir paklausti, ar apimta nosis, ar matomas kaulo lūžis. D. O. P., objektyvūs duomenys buvo tokie, kad buvo nustatyta galvos smegenų sutrenkimas ir nosies kaulų lūžis. Dėl dantų parašyta, kad pacientė sumušta namuose, smūgiai į veidą ir galvą, išmušti trys dantys. Ji objektyviai matė, kad viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo, antro ir trečio dantų šaknis, dantenos buvo paburkusios su kraujosruvomis, tai reiškia, kad yra šviežiai nulaužti dantys. Moteris paaiškino, kad ant šių dantų, kurių šaknys buvo likusios, buvo užmauta kombinuota karūnėlė. Jai buvo nulaužta karūnėlė, bet ji uždėta ant natūralių trijų dantų. Ir vienu, ir kitu atveju, jei tai yra dantis, tai nėra komentare parašyta, kokio laipsnio turi būti dantys, ar dantys turi būti visiškai sveiki, kad būtų prilyginama dantų išmušimui ar jie gali būti plombuoti ir jei jie išmušami ar lygiai taip pat vertinama, ar tie patys dantys su karūnėlė. Transplantantas nėra žmogaus kūno dalis. Nenurodyta, koks turi būti dantų sveikumas, ar jie turi būti visiškai sveikas ar jis gali būti plombuotas. Ji neklausė, kada ji juos gydėsi, nes matė šviežią dantų lūžį, dantų šaknis ir šviežią apibrozdinimą, o tai yra pats objektyviausias dantų pažeidimo požymis. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti paprasčiausiai tik suduodant, kadangi, jei uždėta karūnėlė, tai aišku, kad dantys yra silpnesni nei visi kiti sveiki dantys. Kad uždėta karūnėlė, pasakė pati moteris. Kur ir kada ji gydėsi, neklausė, matė šviežius sužalojimus ir jai to pakako. D. E. B., nosies kaulų lūžis ir vidinė kraujosruva yra vienu metu padaryta. Jei sužalojimas būtų padarytas vėliau, ne 2016-01-29, tai kraujosruvos būtų šviežesnės. Ji nukentėjusiąją apžiūrėjo vasario 1 d., įvykis yra sausio 29 d., beveik 30 d., tai jei būtų vėliau padaryta, ji būtų mačiusi, kadangi ji apžiūrėjo vasario 1 d. Kraujosruvos būtų buvusios šviežios, melsvos, o čia jau buvo pažalsvėję kraštai. Po apžiūros, gal ir galėjo būti sužalota, tokia gynybos pozicija. Nukentėjusiajai nuotrauką atliko ne iš karto, ne žmogus kaltas, kad jam iš karto visko nepadaro. Kartais iš karto po traumos ir nesimato, kadangi būna patinę, rentgenologiškai gali nesimatyti dėl minkštų audinių pabrinkimo. Yra specialistas rentgenologas, kuris aprašo kompiuterinę tomogramą ir jis ją įvertina. Jis aprašo trauminius pakitimus, nežino jų metodikos aprašymo, kiek buvo apimta kompiuterinė tomograma, negali pasakyti.

S. V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno klinikose gydytoja radiologe. To įvykio metu buvo gydytoja rezidentė. E. B. tikrai neatsimena. Aprašė kompiuterinės tomografijos tyrimą, atliktą E. B.. Tai buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kas yra atliekama dėl galvos smegenų traumų, pakitimų. Tyrimo metu apimami kaukolės skliauto ir dalis bazės, veido kaulų, kurie šio tyrimo metu buvo apimti ir kaulų lūžių nematyti. Tyrimo metu nosies kaulai nėra standartiškai pilnai apimami ir toje dalyje kiek jie apimti lūžių nematyti. Tyrimo metu ne visa nosis buvo apimta, nes tai yra galvos smegenų tyrimas, o ne veido kaulų ar nosies. Toje dalyje, kuri matoma kompiuterinės tomografijos vaizduose, lūžio požymių nematyti. Tyrimas, kuris parodo nosies kaulo lūžius, tai dažniausiai daroma šoninė nosies rentgenograma.

Specialistas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aprašė kompiuterinės tomografijos tyrimą E. B.. Paaiškino, kad kompiuterine tomografija yra tiriamos galvos smegenys. Galvos kaulų lūžių nesimatė. Traumų atvejais žiūri tik kaukolės kaulus, t. y. kad riboti paciento apšvitą, ima tą dalį, kuri reikalinga. Veido kaulų apsiima tiek, kiek apsiima skanuojant galvos smegenis, kadangi tai yra daug didesnė apšvieta nei su paprastais tyrimo metodais. Todėl stengiasi apsiriboti ta sritimi, jeigu nėra atskiro prašymo iš siunčiančio gydytojo. Veido kaulai apsiima kažkiek, bet ne visi. Neturi tikslo apimti veido kaulų, jeigu nėra atskiro prašymo. Šiuo atveju, veido kaulo lūžiai nebuvo tirti. Peržiūrint kompiuterinės tomografijos nuotraukas (2 t., b. l. 116), paaiškino, kad iš nuotraukų matyti, kad nosies kaulų apsiima tik viršutinė dalis. Tai apima tarpuakį ir šioje vietoje lūžio nematyti. Net ir nematant lūžio tomografijos nuotraukoje, nosies kaulų lūžis galėjo būti pastebėtas rentgenograma ir paprastai taip yra daroma. Dėl nosies kaulų lūžių paprastai nekeliamas klausimas, jeigu tai nėra skeveldrinis ar komplikuotas. Rentgenograma būtų tai, ką gali siūlyti daryti, nes rentgenograma duoda geresnę vaizdo kokybę, kadangi yra žymiai didesnė skiriamoji geba, tiesioginė nuotrauka, o kompiuterinė tomografija yra kompiuterio apskaičiuotas vaizdas ir tai lemia tam tikrą vaizdo ir kokybės praradimą.

Kaip matyti iš E. B. pareiškimo policijai, ji 2016-01-30 pranešė, kad 2016-01-29 apie 23.30 val. pas ją į namus atėję pažįstami R. D. ir G. D., pradėjus bendrauti ir pavartojus alkoholio, pradėjo reikšti pretenzijas dėl nebendravimo. Kilus žodiniam konfliktui atėjo jos motina O. P., kuri bandė ją užstoti, o R. D. svėrė O. P. ir ją parbloškė ant žemės ir kumščiais bei kojomis sudavė smūgius į galvą ir įvairias kūno vietas, taip sukeldama fizinį skausmą ir sužalojimus. Ji puolė, ketindama apginti motiną, o G. D. bloškė ją ant žemės ir R. D. koja spyrė jai į veidą, taip sukeldama jai fizinį skausmą ir sužalodama (1 t., b. l. 12).

Kaip matyti iš policijos įvykių registracijos kortelės 2016-01-30 00.42 val. užregistruotas pranešimas, kad pažįstami asmenys namuose sumušė div moteris 1957 m. gimimo ir 83 metų mamą, spardė, daužė, trypė kojomis (1 t., b. l. 14).

Kauno AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio D. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-010-30 jam patruliuojant su V. P., apie 00.45 val. nuvykus pagal pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštos dvi moterys, juos pasitiko akivaizdžiai sumuštos moteriškės, kurios paaiškino, kad jas sumušė vyriškis ir moteriškė, kurie pasišalino Kalnų gatve. Pagal duotus požymius minėti piliečiai buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, prisistatė G. D. ir R. D., kurie paaiškino, kad tarp nukentėjusiųjų kilo konfliktas, ko pasekoje kilo muštynės. N. O. P. ir E. B. išvežė į klinikas (1 t., b. l. 15).

Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G288/2016(02) matyti, kad E. B. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje-abiejų akių apatiniuose vokuose, dešinio smilkinio srityje, viršutinės lūpos dešinėje, kairiame žaste, kairės plaštakos II piršto nago lūžis, nosies kaulų lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio E. B. sveikata sutriks ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 22-24).

Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G287/2016(02) matyti, kad O. P. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-nosies-kairio apatinio voko srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, kairiame žaste, viršutinių dešinių 1,2,3 dantų išmušimas, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinių dešinių 1, 2, 3, dantų išmušimo O. P. neteko 10 procentų bendro darbingumo (1 t., b. l. 25-28).

Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016-01-30 00.37 val. paskambinus bendruoju pagalbos telefonu moteris kviečia policiją ir greitąją adresu (duomenys neskelbtini), prisistato E. B., nurodo: „sumušė banditai, sudaužė mano mamą, 83 metų ir mane“, „ mes sudaužytos, sumuštos, kruvinos, mama kraujuoja, man sulaužyta nosis, mus spardė, daužė“, tai pat nurodė, kad sumušė du asmenys, naudojo kojas, rankas, spardė, laikė rankas, daužė, vos neužmušė mamos, jai pačiai su kojomis veidą suspardė. Girdisi, kaip skambinančioji verkia. Girdisi, kaip skambinančioji sakė, kad ji žino, kus jie gyvena. Girdimos atskiros frazės: „mano nosis“, „pažiūrėk, kaip atrodom“, „R. man trypė ant veido“, pasigirsta vyriškas balsas: „kas mušė?“, girdimas skambinančiosios balsas: „tu nematai, ką mums padarė? Per tave ką padarė“, vyriškas balsas: „per mane?“, pasigirsta senyvas moteriškas balsas: „matai kokį vyrą gerą (necenzūrinis žodis) turi“ (1 t., b. l. 41, 42, 43).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3600 matyti, kad R. D. 2016-01-30 01.32 vai. nustatytas 3,24% (promilių) girtumas (1 t., b. l. 115).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3600 matyti, kad G. D. 2016-01-30 01.36 vai. nustatytas 1,06% (promilių) girtumas (1 t., b. l. 145).

Iš daiktinių įrodymų protokolo matyti, kad užfiksuotos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės ant O. P. megztinio, pagalvės, trijų pagalvės užvalkalų, kilimėlio ir šluostės (1 t., b. l. 60-67).

Kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nukentėjusioji E. B. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, parodė, kur kuris iš įvykio dalyvių sėdėjo, pademonstravo, kaip R. D. griebė O. P. už drabužių ir stūmė į sieną, kaip O. P. nukritus ant grindų, R. D. atsiklaupė ant jos ir ėmė mušti kumščiais į veido sritį. Taip pat E. B. pademonstravo, kaip ji puolė padėti O. P., kaip G. D. ją pargriovė ant grindų ir laikė ją prispaudęs, o R. D., pasitraukusi nuo O. P., toliau ją laikant G. D., spardė jai veidą ir krūtinę. Užfiksuota kraujo dėmė ant sienos (1 t., b. l. 62-81).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamųjų kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamoji R. D. 2016 m. sausio 29 d. apie 23.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, sugriebusi už drabužių nukentėjusiąją O. P., tyčia stūmė ją į kambario sieną, o šiai nugriuvus ant grindų tyčia kumščiais sudavė jai smūgius į įvairias kūno sritis, tuo padarydama O. P. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-nosies-kairio apatinio voko srityje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, kairiame žaste, viršutinių dešinių 1, 2, 3 dantų išmušimą, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdama nusikalstamą veiką kartu su sutuoktiniu G. D., tyčia veikdami kartu, G. D. pargriovus nukentėjusiosios O. P. dukrą E. B. ant grindų ir ją laikant, R. D. tyčia spardė nukentėjusiajai E. B. į veido ir krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais abu kartu E. B. padarė poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje - abiejų akių apatiniuose vokuose, dešinio smilkinio srityje, viršutinės lūpos dešinėje, kairiame žaste, kairės plaštakos II piršto nago lūžį, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. D. dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad iš tiesų mušė O. P., tačiau tai darė tik gindamasi nuo pastarosios smurto, nurodė, kad jos veiksmais O. P. nesunkus sveikatos sužalojimas negalėjo būti padarytas, o E. B. nemušė ir nespardė. Kaltinamasis G. D. parodė, kad jis jokio smurto nei O. P. nei E. B. atžvilgiu nevartojo, tik atitraukė E. B. nuo savo sutuoktinės. Teismas kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, sprendžia, kad parodymai duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, kadangi parodymai nėra nuoseklūs, yra prieštaringi, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiosios E. B. bei O. P. iš esmės vienareikšmiškai nuo pat tyrimo pradžios, tiek pareiškime policijai, kviesdamos pagalbą, apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė tokias pačias joms padarytų sužalojimų aplinkybes: į svečius atėję E. B. sugyventinio V. R. draugai R. D. bei G. D. iš pradžių svečiavosi visiems kartu vartojant alkoholį, paskui ėmė priekaištauti, o O. P. paprašius išeiti, R. D. stūmė O. P. į sieną, parkritus ant grindų mušė kumščiais į veidą bei krūtinę, o kai E. B. norėjo atitraukti R. D. nuo motinos O. P., G. D. ją atraukė, parvertė ant grindų ir jam laikant, būtent R. D., atsitraukus nuo O. P., spyrė laikomai E. B. į veidą bei krūtinę. Nukentėjusioji E. B. savo parodymus nuosekliai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 62-81). Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jų parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei su kitais įrodymais byloje – specialisto išvadomis, liudytojų parodymais, daiktų, garso įrašo apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nors nukentėjusiosios nebuvo visiškai nuoseklios nurodydamos patirtų smūgių skaičių, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusiosioms patyrus smūgius, nuo kurių lūžo nosis, pradėjo bėgti kraujas, buvo išmušti dantys, padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos, jos dėl patirto skausmo, išgąsčio galėjo ir suklysti dėl tikslaus smūgių skaičiaus, jų eiliškumo, todėl teismas nukentėjusiųjų parodymų nelaiko prieštaringais, jais vadovaujasi. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvadų Nr. G288/2016(02) ir Nr. G287/2016(02) duomenys, kuriose konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-01-29, E. B. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje-abiejų akių apatiniuose vokuose, dešinio smilkinio srityje, viršutinės lūpos dešinėje, kairiame žaste, kairės plaštakos II piršto nago lūžis, nosies kaulų lūžis, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o O. P. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-nosies-kairio apatinio voko srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, viršutinių dešinių 1,2,3 dantų išmušimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai E. B. padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, sužalojimai O. P. padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi (1 t., b. l. 22-24, 25-28). Akivaizdu, jog nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos ekspertės nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu kilus abejonių dėl to, ar nukentėjusiajai E. B. nosis galėjo būti sulaužyta tiriamos nusikalstamos veikos metu ar vėliau, t. y. po 2016-01-30 įvykio, bet iki 2016-02-04 darytos rentgenogramos, buvo apklausta ekspertė S. B.. Ekspertė teisiamojo posėdžio metu patvirtino duotas išvadas, nurodė, kad nukentėjusiąją E. B. apžiūrėjo 2016-02-01 ir apžiūrint jau buvo matyti kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, apimant nosies nugarėlę, nosies nugarėlė patinusi, kraujosruvų išvaizda atitiko nurodytą sužalojimų laiką. Taip pat ekspertė patvirtino, kad nors rentgenograma, kurios metu nukentėjusiajai buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, padaryta tik 2016-02-04, tačiau nukentėjusioji jau pristatyta į klinikas iš karto po įvykio skundėsi apsunkintu kvėpavimu pro nosį, kas yra vienas iš nosies kaulų lūžio arba nosies sumušimų simptomų, todėl ji teikdama išvadą konstatavo, kad nosies kaulų lūžis padarytas 2016-01-29. Nors teisiamojo posėdžio metu gynėjas nurodė, kad E. B. nosies lūžis nebuvo nustatytas 2016-01-30 atliekant galvos kompiuterinę tomografiją, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausti specialistai V. B. bei E. K. nurodė, kad galvos kompiuterinė tomografija nėra skirta veido kaulų lūžiams nustatyti, todėl tomografijos nuotraukose ne visi veido, tame tarpe ir nosies kaulai yra fiksuojami, o nagrinėjamu atvejus specialistas E. K. paaiškino, kad nuotraukose matosi tik nosies kaulas ties tarpuakiu ir nors šioje vietoje lūžio nematyti, tačiau ta aplinkybė, kad vėliau rengtenograma nosies kaulų lūžis buvo patvirtinta, yra visiškai galima, nes rentgenograma kalų lūžiams nustatyti yra tikslesnis tyrimas nei tomografija. Esant tokiems specialistų paaiškinimams, teismas sprendžia, kad abejoti specialisto išvada Nr. G288/2016(02), kurioje nukentėjusiajai konstatuotas nosies kaulų lūžimas padarytas 2016-01-29, nėra jokio pagrindo, prieštaravimų tarp specialistų paaiškinimų ar duomenų, fiksuotų medicinos dokumentuose, nėra. Be to, kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo, nukentėjusioji jau kviesdama pagalbą skundėsi nosies sulaužymu, kas vėliau ir buvo nustatyta ją apžiūrint ekspertei bei atliktus rentgenogramą. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. B. sugyventinis V. R. jiems sekančią dieną sakė, kad E. B. su O. P. po įvykio viena kitą žalojo, tačiau teismas šią jų nurodytą aplinkybę atmeta, kaip neįtikėtiną, niekuo nepagrįstą, be to, šią versiją kaltinamieji iškėlė tik teisme, o ikiteisminio tyrimo metu kėlė versiją, kad nukentėjusioji buvo sužalota kitas dienas vykusių išgertuvių metu, kas taip pat nėra patvirtina jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat kaltinamųjų gynėjas nurodė, kad E. B. nosį galėjo sulaužyti V. R., tačiau šią aplinkybę paneigė nukentėjusioji E. B., kuri nurodė, kad po įvykio V. R. iš namų išėjo, o grįžusio ji neįleido į namus, daiktų atsiimti šis atėjo tik 2016 metų kovo mėnesį.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė S. B. patvirtino ir savo išvadą dėl sužalojimų masto ir pobūdžio O. P. atžvilgiu, nurodė, kad dantų išmušimą nustatė, kadangi dantenose buvo pakitimai, pačioje lūpoje buvo sužalojimai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-01-29, spalvos ir nubrozdinimo pobūdis atitinka sužalojimo padarymo laiką. Ji objektyviai matė, kad viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo, antro ir trečio dantų šaknis, dantenos buvo paburkusios su kraujosruvomis, tai reiškia, kad yra šviežiai nulaužti dantys. Nors kaltinamųjų gynėjas nurodė, kad nukentėjusiosios dantys buvo galimai protezuoti, tačiau ekspertė nurodė, kad taisyklėse nėra parašyta, ar dantys turi būti visiškai sveiki, kad būtų prilyginama dantų išmušimui ar jie gali būti plombuoti ir jei nukentėjusiajai buvo nulaužta karūnėlė, bet ji uždėta ant natūralių trijų dantų, tai lygiai taip pat vertinama. Taip pat ekspertė nurodė, ji neklausė, kada nukentėjusioji gydėsi dantis, nes matė šviežią dantų lūžį, dantų šaknis ir šviežią apibrozdinimą, o tai yra pats objektyviausias dantų pažeidimo požymis. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti paprasčiausiai tik suduodant. Teismas sprendžia, kad abejoti specialisto išvada Nr. G287/2016(02) bei ekspertės parodymais nėra jokio teisinio pagrindo

Įvertinus aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad būtent R. D. nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis stūmė nukentėjusiąją O. P. į sieną, o šiai parkritus ant grindų, sudavė kumščiais smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei spardė į veidą ir krūtinę nukentėjusiajai E. B., kurią tuo pat metu laikė prispaudęs ant grindų G. D., taip bendrais veiksmais R. D. ir G. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą E. B..

Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog R. D. ir G. D. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), t. y panaudodami prieš nukentėjusiąsias fizinį smurtą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jų veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiųjų sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jie privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 138 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą. Kadangi G. D. bendrais su R. D. veiksmais sužalojo vieną žmogų - E. B., jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o R. D. sužalojus O. P. bei, tęsiant smurtinius veiksmus, E. B. puolus ginti motiną O. P., sužalojus ir E. B., jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Be R. D. atliktų aktyvių veiksmų tiesiogiai spardant E. B. ir be R. D. aktyvių veiksmų laikant E. B. tuo metu, kai ją spardė R. D., nusikalstama veika nebūtų įvykdyta, kaltinamieji E. B. atžvilgiu veikė bendrai, nei vienas neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti. Kaltinamieji suvokė, jog kartu kėsinasi į tą patį objektą –nukentėjusiosios sveikatą, todėl jų bendri veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas vykdant nusikalstamą veiką E. B. atžvilgiu.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei vienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 129, 149), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintinos. Kaltinamieji laikinai sulaikyti ar suimti nebuvo.

Civiliniai ieškiniai

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusioji O. P. nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų, ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didžiuli dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, kamavo nemiga, turėjo vartoti vaistus, nes sudaužė galvą, gydytis dantis. Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 6000 eurų neturtinė žala jai padaryta dėl sužalotos sveikatos, sulaužyto gyvenimo, dėl baimės ar pilnai atsistatys sveikata ir kada atsistatys, dėl sapnuojamų košmarų.