Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-72-497/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. E1-212-834/2021Nutartis · 2021-01-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-22Vilniaus apygardos teismas
  3. T-473-834/2023Nutartis · 2023-06-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-22
Bylos Nr.
1S-72-497/2021
Teisminio proceso Nr.
1-52-3-00049-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-72-497/2021Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00049-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-01-28 nutarties, kuria buvo pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020-06-26 P. M. atžvilgiu priimtas nuosprendis,- nustatė :

Aprašomoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

1. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020-06-26 nuosprendžiu P. M. buvo nuteistas pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo § 292, žr. § 291, baudžiamojo įstatymo § 291, žr. § 16, žr. § 15, baudžiamojo įstatymo §272, žiūrėti § 271, baudžiamojo įstatymo § 266a skirsnių pažeidimus ir už nusikaltimus, o būtent : už išžaginimą, pasikėsinimą išžaginti, sveikatos sutrikdymą, asmens persekiojimą, draudimo lankyti pažeidimą, dėl kurių yra priimtas ir įsigaliojęs 2019-11-06 Oslo pirmosios instancijos teismo sprendimas, pritaikant baudžiamojo įstatymo § 79 raidę a. 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (b. l. 9-25). Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir šiuo metu vykdomas Norvegijos Karalystėje.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, (toliau - Susitarimas) pagrindu, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl P. M. atžvilgiu priimto Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021-07-28 nutartimi nutarė pripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020-06-26 nuosprendį, priimtą P. M., atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam P. M., nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo § 292, žr. § 291, baudžiamojo įstatymo § 291, žr. § 16, žr. § 15, baudžiamojo įstatymo §272, žiūrėti § 271, baudžiamojo įstatymo § 266a skirsnių pažeidimus ir už nusikaltimus, dėl kurių yra priimtas ir įsigaliojęs 2019-11-06 Oslo pirmosios instancijos teismo sprendimas pritaikant baudžiamojo įstatymo § 79 raidę a., paskirta 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi 149 straipsnio 1 dalimi ir nustatyta 6 (šešių) metų 6 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo P. M. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.

Šalies argumentai

4. P. M. apeliaciniu skundu prašo palikti jį atlikti bausmę Norvegijos Karalystėje, nurodo, kad dėl patirtos kojos traumos Norvegijos kalėjime jam suteikiama medicininė pagalba, jis lankosi pas kineziterapeutus, laukia kojos operacijos. Lietuvoje jam tokios operacijos niekas nedarys, dėl ko gali likti invalidu. Taip pat išreiškia baimę pervežimo metu užsikrėsti Covid -19 virusu. Nurodo, kad Lietuvoje turi priešų ir bijo dėl savo gyvybės. P. M. taip pat nurodo, kad atlikęs bausmę jis negalės daugiau įvažiuoti į Norvegiją, todėl jei jis bus išsiųstas į Lietuvą, sankcijos, susijusios su atliekama bausme (lygtinio paleidimo atveju) jam būtų taikomos dviejose valstybėse, tokiu būdu pažeidžiant jo teises ir dėl tokių pažeidimų jis kreiptųsi į visas įmanomas institucijas, kad jo teisės būtų apgintos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą teikimo medžiagą, taip pat įvertinęs nuteistojo P. M. skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino ir nutarė vykdyti P. M. atžvilgiu priimtą Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020-06-26 nuosprendį .

7. Nuteistasis neginčija nutarties dalies, kuria jam Norvegijos Karalystės teismo paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, nustatant jos trukmę, bei į bausmę įskaitytiną laiką, tačiau nesutinka bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, kad Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimo vietoje yra sudarytos geresnės sąlygos nei Lietuvoje.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei BPK VII dalies nuostatas. Taip pat taikomas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės Susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo.

9. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis – Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis.

10. Minėto susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdančiosios valstybės (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nenustatyta. P. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ( b.l. 68), išvykimo iš Lietuvos Respublikos jis nėra deklaravęs. Byloje nėra duomenų apie jo susiformavusius tvirtus socialinius ryšius Norvegijoje, tokių duomenų nepateikė ir pats P. M.. Laisvės atėmimo bausmė jam paskirta už nusikaltimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos BK yra tyčiniai ir sunkūs. Nors nuteistasis nesutinka bausmę atlikti Lietuvoje, o Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; kai nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

11. Nuteistasis taip pat teigia, kad laisvės atėmimo vietoje Lietuvoje jam nebus užtikrintas reikalingas gydymas, kurį jis gauna Norvegijoje, išreiškia susirūpinimą, kad jo perkėlimo metu jis gali užsikrėsti Covid -19 virusu. Atsakant į šiuos nuteistojo argumentus pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą). Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad minėtų reikalavimų Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje P. M. atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus laikomasi ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti.

12. BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuteistųjų pirminio lygio ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Be to, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (BVK 174 straipsnio 3 dalis).

13. Įvertinus skirtingus Lietuvos ir Norvegijos ekonominio išsivystymo lygius sutiktina, kad Norvegijoje laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra geresnės, tačiau bausmių vykdymą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę garantuoja minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą ir sveikatos priežiūra. Objektyvių duomenų kad P. M. atliekant bausmę Lietuvoje nebus užtikrinama jo sveikatos priežiūra bei gerovė nėra. Laisvės atėmimo bausmė visais atvejais suvaržo jo teises ir sukelia diskomfortą, tačiau asmuo darantis nusikalstamas veikas privalo tai numatyti ir įvertinti iš anksto.

14. Nuteistojo teigimu, atlikus jam paskirtą bausmę jis neteks laikinai ar visam laikui teisės įvažiuoti į Norvegiją. Lygtinio paleidimo atveju bausmę atliekant Lietuvoje jam būtų nustatomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai, todėl nuteistasis mano , kad tokiu būdu jam būtų taikomos sankcijos dviejose valstybėse, kas pažeistų jo teises. Byloje nėra duomenų, kad Norvegijoje P. M. atžvilgiu yra priimtas sprendimas, pagal kurį jis prarado laisvo asmenų judėjimo teisę ir atvykimo atveju jis bus deportuojamas, todėl šie argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, suderindamas nuteistajam P. M. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020-06-26 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų nepažeidė, todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, nutaria :

nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-01-28 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas