- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-755-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01886-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Samagis“ kreipėsi į teismą prašydama, nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio R. V. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio vykdomą skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – skolininkė) turto: pastato-prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5142.95 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.5424 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą.
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad antstolis vykdo turto pardavimą nesilaikydamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų, nes skolininkė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, kurios pagrindinė veikla: nekilnojamojo turto nuoma, pardavimas, valdymas bei vystymas, tęsiama ir po jos bankroto bylos iškėlimo. Remiantis įstatymo nuostatomis, skolininkės nekilnojamojo turto pardavimas bei nuoma yra apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu. Taip pat, pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas ir skolininkės nebaigtas statyti turtas (įstatymo 32 straipsnis). Nurodo, jog skolininkės nebaigto statyti turto pardavimo kainoje privalo būti išskirtas mokėtinas pridėtinės vertės mokestis. Šiuo metu antstolis paskelbė bei vykdo skolininkės turto pardavimą – antrąsias pakartotines varžytines Nr. 220035, tačiau varžytinių skelbime nurodyta, kad skolininkės turtas parduodamas už pradinę pardavimo kainą neišskiriant pridėtinės vertės mokesčio, taip pat pirkėjas nėra informuojamas apie prievolę įsigijus šį turtą sumokėti papildomai ir pridėtinės vertės mokestį. Be to, prašyme nurodo, jog antstolis pardavinėja turtą už kainą, kuri nustatyta pagal prieš beveik 1,5 metų atliktą turto vertinimą, todėl antstolis augant nekilnojamojo turto pardavimo kainai turi peržiūrėti ir nustatyti parduodamo turto rinkos vertę iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“, j. a. k. 304104024, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. V. vykdomą skolininkės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto pardavimą.
4. Teismas nutartyje nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog pridėtinės vertės mokesčių neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas, laikoma, kad: naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (užbaigimo įteisinimo teisės aktų nustatyta tvarka) arba esminio pagerinimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, ir prekybos centras, kurio baigtumas 100 proc., adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkei nuosavybės teise pagal 2008 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat nustatyta, jog skolininkės baigtas statyti 2008 m. prekybos centras pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamas pardavimo atveju. Šiuo konkrečiu atveju neįmanoma nustatyti, ar skolininkės turto pirkėjui reikėtų pagal įstatymą mokėti pridėtinės vertės mokestį.
5. Byloje yra duomenų, jog antstolis turtą pardavinėja iš naujo nenustatęs jo rinkos vertės, tačiau reikalavimas nustatyti naują turto rinkos vertę parduodant turtą iš varžytinių, nelaikytinas pakankamu pagrindu spręsti, kad gauta už turtą suma bus neproporcinga realiai rinkos vertei.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėja UAB „Samagis“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartyje neteisingai konstatavo, kad skolininko turtas nėra PVM objektas. Skolininkas yra PVM mokėtojas, todėl skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamojo turto pardavimas, nuoma yra apmokestinami PVM.
8. PVM apmokestinamas tas skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas, kuris yra nebaigtas statyti. Nebaigtu statyti pastatu (statiniu), kuris apmokestinamas PVM taikant standartinį PVM tarifą, PVM tikslais laikomas pastatas (statinys), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip nebaigta statyba (įstatymo 32 straipsnis). Taigi, parduodant skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamą turtą, ypač nebaigtą statyti skolininko nekilnojamą turtą, pardavimo kainoje privalo būti išskirtas PVM, kuris privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad antstolio parduodamo skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto būklė: nebaigtas statyti, taigi, jis apmokestinamas PVM taikant standartinį PVM tarifą. Atsižvelgiant į tai, antstolis R. V., organizuodamas skolininko turto pardavimą per varžytines, pardavimo kainoje privalo išskirti PVM, kuris, pardavus skolininko turtą, privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
9. Šio PVM nemokės ir turto pirkėjas, nes antstoliui varžytynių skelbime neišviešinus, kad pirkėjas privalės papildomai sumokėti dar ir PVM, varžytynių laimėtojas tokios prievolės neturės ir iš jo, kaip sąžiningo varžytynių dalyvio, nebus galima reikalauti papildomai sumokėti PVM. Pirkėjas turės teisę į PVM atskaitą nuo sumokėtos turto kainos (268 128 Eur 21 proc.), kurią VMI turės padengti skolininkas iš savo turto.
10. Teismas neteisingai teigia, kad turto rinkos vertė nepakitusi. Parduodant turtą vadovautasi 2020 m. lapkričio 6 d. ekspertizės aktu, o per 1,5 metų nekilnojamojo turto rinkos vertė yra pasikeitusi. Kasacinis teismas nurodo, kad tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą. Faktą, kad skolininko turto vertė per beveik 1,5 metus yra ženkliai išaugusi, ir turi būti peržiūrėta, pagrindžia ir skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratoriaus į bankroto bylą pateikta nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Vertinimo partneriai“ ataskaita, kurioje nurodoma, kad turto rinkos vertė 2022 m. sausio 21 d. yra 3 102 000 Eur, o antstolis R. V. turtą 2020 m. lapkričio 6 d. įkainojo 2 128 000 Eur verte.
11. Nurodo, kad pareiškėjas pateiktu skundu siekia, kad skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas būtų parduodamas už tikrąją turto rinkos kainą, turto pardavimo kainoje aiškiai išskiriant PVM, kurį sumokėtų turto pirkėjas, o ne iš savo lėšų bankrutuojanti įmonė. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skundas dėl antstolio veiksmų bus patenkintas. Šiai dienai galimai palankus pareiškėjui teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nes varžytinės baigėsi 2022 m. sausio 26 d., turto pardavimo iš varžytinių aktas bus surašytas 2022 m. vasario 17 d. ir turtas bus parduotas iš vykstančių antstolio varžytinių už kainą be PVM.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto (pastato – prekybos centro, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5142.95 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.5424 ha, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimą iš antrųjų pakartotinių varžytynių.
15. Pareiškėja UAB „Samagis“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė atšaukti antrąsias pakartotines varžytines Nr. 220035; paskirti skolininkui BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto: pastato - prekybos centro, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5142.95 kv. m, baigtumas 100 proc., esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.5424 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę; skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto: pastato - prekybos centro, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5142.95 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.5424 ha, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines skelbti iš naujo, turto aprašomojoje dalyje aiškiai nurodant, kad pirkėjas, laimėjęs varžytines, be pasiūlytos už turtą kainos dar turės nuo tos pasiūlytos kainos papildomai sumokėti ir PVM.
16. Atitinkamai pareiškėja pateikė prašymui teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netaikė.
17. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis, 584 straipsnis). Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
19. Apeliantė skundą grindžia tuo, kad varžytinių skelbime nurodyta, kad skolininkės turtas parduodamas už pradinę pardavimo kainą neišskiriant pridėtinės vertės mokesčio, be to, turto vertė per 1,5 metų yra pasikeitusi. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, nekilnojamasis turtas bus parduotas už sumą, kuri neatitinka rinkos vertės, be to, pirkėjui nenurodytas PVM, pirkėjas vėliau įgys teisę į PVM išskaitą, kurią apmokėti turės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
20. Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, netinkamai nurodant kainą, tačiau šie argumentai vertintini ir yra reikšmingi sprendžiant ginčą iš esmės, t. y. vertinant skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
21. Varžytinės vykdymo procese vyksta CPK XLIX skyriuje „Turto realizavimo tvarka“ nustatyta tvarka. Varžytinės yra vienas iš skolininko turto realizavimo būdų vykdymo procese, jos vykdomos elektroniniu būdu (CPK 694 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apie skelbiamas varžytines specialiame interneto tinklapyje skelbia antstolis (CPK 706 straipsnio 1 dalis). Skelbimo apie varžytines turinys reglamentuojamas CPK 707 straipsnyje. Pažymėtina, kad CPK 707 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kas turi būti nurodoma skelbime apie varžytynes: varžytynių numeris; turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; varžytynių pabaigos laikas; varžytynių dalyvio mokesčio dydis; pradinė pardavimo kaina; parduodamo turto nuosavybės apribojimai; pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus; elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką. Susipažinus su byloje esančiu varžytynių skelbimu matyti, kad ši informacija yra pateikta, tuo tarpu CPK neįtvirtina, kad skelbime turėtų būti detalizuota, kad kaina nurodoma su ar be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 707 straipsnis nedetalizuoja, iš ko susidedanti kaina turi būti nurodyta skelbime, apeliantės argumentai dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio taikymo, o būtent, ar varžytynių objektas yra PVM objektas ar ne, neturi prasmės. Vis tik, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad bankroto bylos atveju PVM moka ne bankrutuojanti įmonė, kurios turtas parduodamas, o šio turto pirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019).
22. Kaip minėta, būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga taip pat yra tikimybė, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo vertinimu, apeliantė niekaip nepagrindė, dėl kokių priežasčių nesustabdžius vykdymo veiksmų (varžytynių) vėliau galimai palankus teismo sprendimas (dėl antstolio veiksmų) taptų neįmanomas ar sunkiai įvykdomas.
23. Apeliantė taip pat nurodo, kad nustatyta turto vertė nebeatitinka rinkos kainos, tačiau aplinkybė, kad turtas yra pardavinėjamas varžytinėse, nebūtinai reiškia, jog jis ir bus parduotas, o vien teiginiai, kad turtas gali būti perleistas už nepagrįstai mažą kainą, nėra pakankamas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Argumentai dėl turto kainos neteisėtumo gali sudaryti atskiro antstoliui pateikto procesinio prašymo dėl varžytynių vykdymo teisėtumo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo (antstoliui patvarkymu jo netenkinus ar neišsprendus, pareiškėjai turėtų teisę skųsti antstolio patvarkymą teismui), tačiau ne vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Papildomai svarbu pažymėti, kad dėl pagrįstai nustatytos turto rinkos vertės, taip pat šiuo metu nesamo poreikio perkainoti turtą ne kartą jau pasisakė tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-13429-599/2020; 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8210-964/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1270-661/2021 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką, turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma tikrąja turto pardavimo varžytynėse kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Dėl šios priežasties argumentai dėl turto kainos nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
24. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.