Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. D., I. K. ir M. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 7 606,05 Eur žalos ir 20,33 Eur su PVM nuostolių į dieną nuo 2021 m. vasario 5 d. iki bylos užbaigimo dienos atmestas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už išteisintiesiems suteiktą teisinę pagalbą: K. D. – 721,37 Eur, I. K. – 660,50 Eur ir M. J. – 680,50 Eur netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. D., I. K. ir M. J. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

1.1. K. D. 2021 m. vasario 5 d. apie 13.00 val., iš statybų objektų, esančių Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su I. K. ir M. J., pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 7 606,05 Eur vertės statybinius pastolius, taip bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 606,05 Eur turtinę žalą.

1.2. M. J. 2021 m. vasario 5 d. apie 13.00 val., iš statybų objektų, esančių Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su I. K. ir K. D., pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 7 606,05 Eur vertės statybinius pastolius, taip bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 606,05 Eur turtinę žalą.

1.3. I. K. 2021 m. vasario 5 d. apie 13.00 val., iš statybų objektų, esančių Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su I. K. ir M. J., pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 7 606,05 Eur vertės statybinius pastolius, taip bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 606,05 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

1) K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos dalį, mokant per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kas mėnesį ne mažiau kaip po 100 Eur, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti registraciją arba dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

2) M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos dalį, mokant per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kas mėnesį ne mažiau kaip po 100 Eur, viso laisvės apribojimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

3) I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos dalį, mokant per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kas mėnesį ne mažiau kaip po 100 Eur, viso laisvės apribojimo metu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

4) Tenkinti iš dalies civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl 7 606,05 Eur žalos ir 20,33 Eur su PVM nuostolių į dieną nuo 2021 m. vasario 5 d. iki bylos užbaigimo dienos ir priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš K. D., M. J. ir I. K. solidariai 7 606,05 Eur, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

2.1. Prokurorės nuomone, teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, juos vertino atsietai, dalies duomenų išvis netyrė, nevertino, todėl nepagrįstai nusprendė dėl šių duomenų patikimumo ir pakankamumo, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių šios bylos aplinkybių.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė ir neteisingai įvertino byloje nustatytus įrodymus – vaizdo įrašą įvertino kaip blogos kokybės, kuriame nėra galimybės matyti veidų kokybės, įrodymus – vaizdo įrašą ir liudytojo E. J. parodymus vertino atsietai nuo kitų įrodymų, nevertindamas jų kitų įrodymų visumoje, ir nepagrįstai juos atmetė, dalies įrodymų išvis netyrė, nevertino. Prokurorės vertinimu, tai, kad vaizdo įrašas yra netinkamas portretų tyrimui atlikti, nesudaro pagrindo teigti, kad įrašas yra toks blogas, kad ir jokiais kitais būdais negalima identifikuoti jame esančių asmenų. Liudytojo E. J. parodymais teismas nesirėmė be pagrindo, kadangi parodymus patvirtina 2021 m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada.

2.3. Prokurorė pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad teismui nepateikti duomenys, kurie leistų neginčytinai teigti, jog išteisintieji 2021 m. vasario 5 d. buvo įvykio vietoje, kadangi tokie duomenys teismui buvo pateikti iš telekomunikacijų paslaugas teikiančių bendrovių (informacija apie celes, veikiančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Tačiau teismas nurodytų duomenų netyrė ir nesigilino į tai, kad išteisintųjų parodymai iš esmės yra tik jų gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti jiems gresiančios atsakomybės.

2.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad visiškai neaišku, kodėl teismas nesivadovavo tuo, jog specialisto išvadoje užfiksuota, kad trys asmenys grobiamus daiktus sukrovė ir išvežė mikroautobusu „VOLKSWAGEN TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi ir kurį paprastai vairuoja tik A. S. arba jo brolis M. J. Taip pat neaišku dėl kokių priežasčių teismas netyrė 2021 m. balandžio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei neatsižvelgė į M. J. pateiktą pilkos spalvos megztinį, kuris 2021 m. gegužės 24 d. buvo apžiūrėtas.

2.5. Prokurorė nurodo, jog teismo nuosprendyje nėra įrašyti liudytojo A. S. 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje duoti parodymai, taip pat nėra pažymėtos konkrečios detalės, kurios matomos vaizdo įraše. Teismas nuosprendyje neužfiksavo K. D. parodymų dėl to, kad jo telefonas nurodytu laiku galėjo jungtis prie bazinių stočių šiam važiuojant pas savo mamą į Ukmergę. Dėl to teismo pateiktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o įrodymai įvertinti pažeidus įrodymų vertinimo taisykles.

2.6. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog teismas nurodytų įrodymų neištyrė ir dėl to yra tikslinga apeliacinės instancijos teisme atlikti dalinį įrodymų tyrimą: peržiūrėti vaizdo įrašą ir pagal jį apklausti liudytoją E. J. bei ištirti kitus įrodymus.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintieji I. K., M. J., K. D. ir jų gynėjos prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis bei prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį išteisintųjų atžvilgiu.

6. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas bei neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), kuris atima iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Pažymėtina, kad minėtas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad jis paima svetimą daiktą, bei numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį daiktą turės kaip nuosavą, ir to nori. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.

7. Nagrinėjamoje byloje I. K., M. J. ir K. D. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad šie asmenys dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinkti įrodymai nei paneigia, nei patvirtina tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nusikalstamą veiką padarė minėti asmenys. Dėl to spręsta, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų, neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį I. K., M. J. ir K. D. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvus, pritaria šiai išvadai.

8. Prokurorės nuomone, baudžiamosios byloje medžiagoje esančio vaizdo įrašo, nors ir pripažinto netinkamu portretų tyrimui atlikti, kokybė nėra tokia bloga, kad būtų neįmanoma kitais būdais identifikuoti jame užfiksuotų asmenų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi juos paneigia objektyvūs byloje esantys duomenys.

8.1. Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 82–85, 86–90), vaizdo įrašą apžiūrėjusi pareigūnė nurodė, jog detaliau aprašyti vaizdo įraše užfiksuotų vyrų nėra galimybės, kadangi vaizdo stebėjimo kamera yra per toli nuo filmuojamų asmenų. 2021 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 115–120) nurodyta, jog dėl prastos tiriamojo vaizdo įrašo kokybės ir todėl, jog asmens atvaizdas užima mažą vaizdo įrašo kadrų dalį, atsakyti ar tiriamajame vaizdo įraše ir lyginamosiose nuotraukose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo, nėra galimybės. 2022 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje (3 t., b. l. 149–152) konstatuota, kad dėl blogos tiriamojo vaizdo įrašo vaizdo kokybės jis netinkamas portretų tyrimui atlikti ir atsakyti ar tiriamajame vaizdo įraše užfiksuotas transporto priemonę vairuojantis asmuo yra liudytojas E. J. galimybės nėra. Šie duomenys patvirtina, kad net ir ištyrus vaizdo įrašo turinį naudojant specialiai tam skirtas programas bei apžiūrėjus vaizdo įrašą vizualiai, objektyviai nėra galimybės nustatyti konkrečius asmenis, užfiksuotus minėtame vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašo ir teisėjų kolegija neturi galimybės nustatyti ir konstatuoti, kad jame yra užfiksuoti būtent išteisintieji, kurie dalyvavo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme.

8.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad liudytojams A. Č. ir E. J. parodytame vaizdo įraše jie iš esmės galėjo nekvestionuotinai identifikuoti jame esančius asmenis. Kaip yra matyti tiek iš A. Č. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39–41), tiek iš E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 56–58), abu liudytojai nurodė, kad vaizdo įraše esančius asmenis jie atpažino kaip įmonės darbuotojus. Tačiau pabrėžtina, kad pirminės apklausos metu tik E. J. galėjo konkrečiai nurodyti, jog pastolius ardė ir krovė I. K. su K. D., o M. J. vairavo vaizdo įraše matomą automobilį. Liudytojas A. Č. 2022 m. balandžio 28 d. apklausos metu (1 t., b. l. 43–45), t. y., po pirmosios jo apklausos praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams, nurodė vaizdo įraše esančių asmenų tapatybes bei jų atliktus veiksmus, t. y., kas ardė ir nešė pastolius bei kas vairavo automobilį.

8.3. 2022 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 5–15) liudytojas A. Č. paaiškino, kad vaizdo įraše užfiksuotus asmenis atpažino iš aprangos bei iš veiksmų, taip pat iš to, jog su automobiliu „VW Caravelle“ minėti asmenys atvažiuodavo į darbą. Liudytojas nurodė, jog iš pradžių klaidingai nurodė A. S. kaip vaizdo įraše užfiksuotą asmenį, kadangi tuo metu dar gerai nežinojo savo darbuotojų pagal vardus ir pavardes, o vaizdo įraše matyti A. S. brolis M. J. A. Č. teigė, kad I. K. atpažino iš jo eisenos bei veiksmų, nors tuo pačiu nurodė, jog išteisintuosius iki šio vaizdo įrašo peržiūrėjimo jis matė apie tris kartus. Papildomai liudytojas paaiškino, kad išteisintuosius matė apsirengusius tais pačiais rūbais kaip ir vagystės dieną bei tai, jog tai nebuvo darbinė apranga.

8.4. 2022 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 5–15) liudytojas E. J. nurodė, jog vaizdo įraše užfiksuotas I. K., kurį jis atpažino iš šio juodos spalvos striukės, taip pat iš veido bei eisenos, kadangi šis vaikšto susikūprinęs. K. D. liudytojas taip pat atpažino iš veido ir paaiškino, kad vaizdo įraše matė užfiksuotus asmenų veidus.

8.5. 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 48–54) apžiūrint nuotraukas, liudytojas E. J. nurodė, jog I. K. atpažįsta iš veido, o dėl M. J. teigė, kad jį matė tik vieną kartą bei negali pasakyti ar įvykio metu M. J. buvo stambesnio kūno sudėjimo. Taip pat paaiškino, kad vienoje iš nuotraukų galimai profiliu užfiksuotas K. D., tačiau dėl to visiškai tikras nėra. Liudytojas A. Č. teigė, jog mano, kad vienoje iš nuotraukų yra užfiksuotas M. J., tačiau nežino ar 2021 m. vasario mėnesį jis buvo priaugęs svorio.

8.6. Nors konstatuotina, jog liudytojų A. Č. ir E. J. parodymai laikytini pakankamai detaliais dalyje dėl asmenų, užfiksuotų vaizdo įraše, identifikacijos, tačiau tarp šių liudytojų parodymų yra tam tikri netikslumai, leidžiantys pagrįstai abejoti jų nuoseklumu. 2022 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. nurodė, jog transporto priemonę „VW Caravelle“ paprastai vairuodavo I. K., tuo tarpu E. J. teigė, kad šį automobilį vairuodavo A. S., o paskui – M. J. Nors liudytojas A. Č. paaiškino iš ko jis atpažino vaizdo įraše užfiksuotus asmenis, tačiau taip pat nurodė, jog iki tol juos matė apie tris kartus ir patikslins iš ko tiksliai atpažino minėtus asmenis peržiūrint vaizdo įrašą teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, jog šie liudytojai išteisintuosius gyvai matė keletą kartų iki vaizdo įrašo peržiūros bei ne visais atvejais buvo įsitikinę, kad vaizdo įraše ar nuotraukose yra užfiksuoti konkretūs išteisintieji, pagrindžia kritišką šių liudytojų parodymų vertinimą. Be to, kaip yra pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tarp A. Č. ir E. J. bei išteisintųjų susiklostė konfliktiški santykiai dėl to, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su K. D., I. K. ir M. J. už šių atliktus darbus, kas tik pagrindžia manymą, jog paminėti liudytojai yra iš dalies suinteresuoti bylos baigtimi, todėl tokių liudytojų parodymus reikia vertinti ypatingai atidžiai.

8.7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti liudytojo E. J. parodymais, kadangi jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Spręstina, jog skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigiama prokurorės skunde, tinkamai motyvuota, jog byloje esantis vaizdo įrašas nėra tinkamas nustatyti jame esančių asmenų tapatybei, todėl pagrįstai atmesti liudytojų parodymai dėl kaltinamųjų atpažinimo vaizdo įraše.

9. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, pateiktus iš telekomunikacijų paslaugas teikiančių bendrovių bei informaciją apie celes, veikiančias Šaulio g. 32 ir Šaulio g. 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad šie argumentai nepagrįsti.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo atsižvelgta į tai, jog išteisintieji įvykio dieną buvo netoli įvykio vietos, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų neginčytinai teigti, jog išteisintieji 2021 m. vasario 5 d. buvo būtent konkrečiai nustatytoje įvykio vietoje, t. y. Vilniaus r., Avižienių sen., Bajorų k., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 149–154) nurodyta, jog 2021 m. vasario 5 d. M. J., K. D. ir I. K. telefonai buvo užfiksuoti veikiantys mobiliojo ryšio bokštų, apimančių įvykio vietos adresą, veikimo lauke apie 13.00 val., t. y., įvykio laiku. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad mobiliojo ryšio bokštų veikimo zonų duomenys nėra visiškai tikslūs bei skaičiuojami su paklaida, todėl negalima teigti, jog jie nekvestionuotinai patvirtina tai, kad įvykio dieną ir laiku išteisintieji buvo būtent įvykio vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtų mobiliojo ryšio bokštų, apimančių įvykio vietos adresą, veikimo zonoje įvykio dieną ir metu buvo užfiksuotas A. S. telefono numeris, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. S. tuo metu buvo įvykio vietoje ar yra su aptariamu įvykiu kaip nors kitaip susijęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad įvykio dieną išteisintųjų asmenų telefono numeriai veikė mobiliojo ryšio bokštų, apimančių įvykio vietos adresą, veikimo lauke, nėra pakankama siekiant nekvestionuotinai konstatuoti, kad išteisintieji buvo konkrečioje vietoje. Apkaltinamasis nuosprendis privalo būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokurorės skundo motyvais, jog byloje pateiktos mobiliųjų telefonų išklotinės patvirtina faktą, kad išteisintieji buvo 2021 m. vasario 5 d. apie 13.00 val. įvykio vietoje ir padarė nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinami.

11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vaizdo įraše užfiksuotas laikotarpis nuo 2021 m. vasario 5 d. 12:59:25 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 13:16:50 val. Transporto priemonė į įvykio vietą atvyksta 13:05:00 val., o pasišalina iš įvykio vietos 13:16:18 val. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 149–154) nurodyta, kad minėtu laikotarpiu užfiksuoti tam tikri veiksmai išteisintųjų telefonuose, tačiau minėtame vaizdo įraše nematyti, kad pastolius kraunantys asmenys nurodytu laikotarpiu naudotųsi jiems priklausančiais mobiliaisiais telefonais, kas tik sustiprina abejones, kad vaizdo įraše yra užfiksuoti būtent jie.

12. Prokurorė argumentuoja, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nebuvo vadovautasi tuo, kad specialisto išvadoje užfiksuota, jog asmenys grobiamus daiktus sukrovė ir išvežė transporto priemone, kurią paprastai vairuoja A. S. arba M. J.. Nors sutiktina su skundo motyvais, jog automobilį „VOLKSWAGEN TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis pačių A. S. ir M. J. bei liudytojų A. Č. ir E. J. parodymais, vairuodavo arba A. S., arba M. J., šioje dalyje atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra jokių kitų duomenų be liudytojų parodymų, kurie galėtų neginčytinai patvirtinti, kad įvykio dieną minėtą automobilį vairavo būtent M. J. Kaip yra matyti iš 2022 m. balandžio 22 d. specialisto išvados (3 t., b. l. 149–152), tiriant vaizdo įrašo turinį pavyko nustatyti tik tai, kad automobilį vairavęs asmuo yra liesesnis už liudytoją E. J. 2021 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 115–120) užfiksuota, jog automobilį vairavęs asmuo apsirengęs juodos spalvos striuke su atlapu ir gobtuvu ir dėvi šviesios spalvos gobtuvą. 2021 m. balandžio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 103–105) nurodyta, jog M. J. savanoriškai pateikė pilkos spalvos megztinį su gobtuvu bei paaiškino, kad reikalaujamos juodos spalvos striukės su gobtuvu nebeturi, kadangi ji suplyšo ir jis ją išmetė. Prokurorės nuomone, šie duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje nustatytas juodos spalvos striukę su gobtuvu ir šviesios spalvos gobtuvą dėvintis asmuo yra M. J. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad M. J. apranga yra panaši į vaizdo įraše nustatyto asmens, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų įsitikinti vaizdo įraše užfiksuoto asmens tapatybe, savaime neleidžia tvirtinti, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent M. J., be to, tuo verčia abejoti ir kiti aukščiau aptarti duomenys.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo papildomai apklausti liudytojas A. S. bei išteisintieji. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių asmenų parodymai taip pat leidžia pagrįstai abejoti, kad už pastolių neteisėtą pagrobimą atsakingi būtent išteisintieji.

13.1. Kaip yra matyti iš liudytojo A. S. ir išteisintojo M. J. paaiškinimų, A. S. priklausančiu automobiliu naudojosi tik A. S. arba M. J., tačiau būdavo atvejų, kai A. S. išgėrusį namo parveždavo ir kiti žmonės. Minėti asmenys patvirtino, kad nuo šio automobilio buvo tik vienas raktelis, o be A. S. žinios automobilio vairuoti niekas kitas negalėjo. A. S. patvirtino, kad jo automobilis niekada nebuvo paimtas neteisėtai, o M. J. iškėlė versiją, kad iš internetinių parduotuvių galima nusipirkti lipdukų ir taip pakeisti transporto priemonės numerius. Tiek A. S., tiek M. J. teigė, kad neaišku kaip A. S. automobilis įvykio dieną galėjo atsidurti įvykio vietoje, tačiau kėlė versiją, jog siekį juos apkalbėti ar kaip kitaip jiems pakenkti gali turėti užsakovai. Be to, abu šie asmenys ir K. D. nurodė, kad tam tikru laikotarpiu, kuris galimai apėmė ir įvykio dieną, A. S. automobilis dėl šalčio neužsivedė, todėl teko pirkti naują akumuliatorių.

13.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš apklaustų asmenų negalėjo nurodyti kodėl jų telefonai įvykio dieną buvo užfiksuoti veikiantys netoli įvykio vietos, tačiau visi iš jų pateikė priežastis, kodėl taip galėjo nutikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių versijų realumą bei patikimumą, sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų nekvestionuotinai paneigti išteisintųjų pateiktus paaiškinimus dėl jų buvimo vietos 2021 m. vasario 5 d. Apklausti asmenys taip pat paminėjo, kad galimai šioje įvykio vietoje buvo keletą kartų, galimai ten važiavo ne visi vienu metu, kas tik dar labiau sustiprina teismo abejones sprendžiant dėl išteisintųjų kaltės. Nors apklaustieji negalėjo iš esmės vienodai nurodyti kada ir kaip vyko į įvykio vietą pasiimti jiems priklausančių daiktų, vien ši aplinkybė, įvertinus nuo įvykio praėjusį laiko tarpą, savaime nėra pakankama norint pripažinti išteisintųjų paaiškinimus nepatikimais ar melagingais.

14. Apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstos abejonės ir dėl objektyvios galimybės išvežti visus įvykio vietoje buvusius pastolius per vieną kartą. Kaip 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 25–31) nurodė liudytojas D. T., tokį kiekį pastolių galima išvežti per 2-3 kartus su tokia transporto priemone, kuri užfiksuota vaizdo įraše, tačiau per vieną kartą to padaryti neįmanoma. Šiuos jo parodymus 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (3 t., b. l. 48–54) iš esmės patvirtino liudytojas E. J., kuris paaiškino, kad buvo pavogta apie 90 procentų pastolių, o norint išvežti visus vietoje buvusius pastolius su užfiksuota transporto priemone reikėtų važiuoti 2 kartus. Nurodyti duomenys iš esmės leidžia kelti versiją dėl to, kad 2021 m. vasario 5 d. vaizdo įraše užfiksuotas įvykis nebuvo vienintelis ir galimai dalis pastolių buvo pagrobti anksčiau, kas taip pat leidžia abejoti tuo, jog išteisintieji yra nekvestionuotinai susiję su įvykdyta vagyste.

15. Apeliaciniame skunde teigiama tai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi skundžiamame nuosprendyje neužfiksuoti 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu duoti A. S. parodymai, taip pat ir dalis K. D. parodymų (past. – dėl jo mobiliojo telefono prisijungimo prie bazinių stočių priežasties) bei tam tikros detalės, kurios yra matomos vaizdo įraše. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais skundo motyvais. Kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, joje yra užfiksuoti K. D. paaiškinimai, kad jis turi tik vieną telefoną ir galimai tuo metu važiavo pas savo mamą. Taip pat nuosprendyje vaizdo įrašo turinys yra išanalizuotas objektyviai ir visapusiškai, gretintas kartu su apklaustų liudytojų parodymais ir padaryta pagrįsta išvada, jog vaizdo įrašas yra nekokybiškas ir netinkamas identifikuoti jame esančius asmenis. Nors sutiktina, kad skundžiamame nuosprendyje expressis verbis nėra nurodyti 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu išsakyti liudytojo A. S. paaiškinimai, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį į juos neatsižvelgė. Be to, pabrėžtina, kad teismas iš esmės pasisakė, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą nei bylą nagrinėjančiam teismui, nei proceso dalyviams nepavyko nustatyti kokie asmenys šiame vaizdo įraše užfiksuoti, dėl ko 2022 m. sausio 31 d. pasisakė ir liudytojas A. S.

16. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad in dubio pro reo taisyklė savo ruožtu reiškia, kad visos proceso metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikaltimo padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių turėtų būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens naudai. Ši taisyklė yra vienas iš nekaltumo prezumpcijos principo turinio elementų. Kadangi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, privalo būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nesurinkus pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kas reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esant prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų apie įvykio aplinkybes bei byloje nesant kitų objektyvių, patikimų ir neginčytinų I. K., K. D. ir M. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog minėti asmenys padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

17. Kadangi sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju I. K., K. D. ir M. J. buvo pagrįstai išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl prokurorės prašymo iš dalies tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį.

18. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendis priimtas nepažeidus baudžiamojo proceso nuostatų, yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

19. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. kovo 21 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-11614 už advokatės A. Aganauskienės teiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam I. K.. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 281,67 Eur.

20. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. kovo 24 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-12068 už advokatės S. Mardosaitės teiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam M. J.. Pažymoje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 396,67 Eur.

21. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. kovo 28 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-12427 už advokatės L. Ulbienės teiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam K. D.. Pažymoje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 293,70 Eur.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. K., M. J. ir K. D. buvo išteisinti, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokurorės skundas išteisintųjų padėtį bloginančiais pagrindais, kuris yra atmetamas. Pabrėžtina, kad būtinybę I. K., M. J. ir K. D. paskirti gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo už teiktą teisinę pagalbą I. K., M. J. ir K. D. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.