Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belasera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belasera“ ieškinį atsakovams V. K. ir V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo R. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belasera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. K. ir V. K. dėl buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bendra reikalavimų suma 25 000 Eur.

2. Ieškinyje ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui V. K. parduotą 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas Vilniaus apygardos teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad sutinka, jog atsakovams fiziniams asmenims reiškiama ieškinio reikalavimų suma, t. y. 25 000 Eur, vertintina kaip didelė (nežinant atsakovų turtinės-finansinės būklės). Ieškovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra siejami tik su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių įvykdymo sunkumais, tačiau ieškovė nenurodė iš esmės jokių kitų argumentų (išskyrus didelę atsakovams reiškiamų ieškinio reikalavimų sumą), kurie pagrįstų grėsmę, kad būtent šioje byloje priimtino ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas (šiuo metu nepritaikius ieškovės nurodomo buto dalies arešto) galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „Belasera“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog susipažinus su vykdomąją byla paaiškėjo, jog atsakovo V. K. pajamos susidaro iš senatvės pensijos, kas rodo, jog tokio dydžio įsiskolinimas yra itin didelė skola, kurios grąžinimas tikėtina bus labai komplikuotas ir sunkiai įvykdomas. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningai veikiančioms šalims – atsakovams, būtų užkirstas kelias toliau vengti skolos grąžinimo, apsunkinant ieškovės teisines galimybes gintis. Atsakovas vos sužinojęs apie jam kylančias teisines pasekmes, pardavė vienintelį jam priklausantį turtą, kas įrodo, jog atsakovai veikia nesąžiningai ir sąmoningai vengia skolos grąžinimo. Vienintelio nekilnojamojo turto pardavimo sandoris įvyko būtent dėl Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo, o tiksliai siekiant išvengti jo įvykdymo, todėl suprantama, kad pagrindinis ieškovės tikslas, jog šis sprendimas būtų įgyvendintas bent iš dalies. Teismui neužkirtus kelio nesąžiningam atsakovų elgesiui ir neužtikrinus, kad ginčijamo sandorio objektas nebūtų perleistas dar kitiems asmenims, neįmanomu įgyvendinti taps ir Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra itin svarbus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu sutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, ieškinys grindžiamas jame nurodytais motyvais bei prie jo pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

8. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei ginčo buto dalis ar teisė juo naudotis būtų perleista kitiems asmenims bei ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo vykdymas taptų ypač sudėtingu. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Norint taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, byloje turi būti įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018). Šiuo atveju ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kuria patvirtina, jog iš karto po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, atsakovas perleido jam priklausiusią ½ buto dalį, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą, siekį išvengti prievolės vykdymo. Tokie atsakovo veiksmai kelia grėsmę teismo sprendimo vykdymui.

9. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės UAB „Belasera“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo

Nutarties kopijas išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“ ir byloje dalyvaujantiems asmenims.