Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Greitasis kurjeris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Greitasis kurjeris“ dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos paštas“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Greitasis kurjeris“ 117 669,11 Eur skolos, 1 089,58 Eur palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. tarp šalių pasirašyta Pašto siuntų pateikimo į AB Lietuvos pašto valdomą pašto tinklą sutartis (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų pagrindu. 2015 m. rugsėjo 29 d. priimtas ieškovės generalinės direktorės įsakymas „Dėl pašto siuntų pateikimo į Akcinės bendrovės Lietuvos pašto valdomą pašto tinklą tarifų patvirtinimo“ Nr. 1-356, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtinti nauji paslaugų tarifai. Apie tarifų pakeitimą atsakovė informuota 2015 m. spalio 2 d. ir pakartotinai 2015 m. lapkričio 27 d. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovė nutraukė mokėjimą už ieškovės teikiamas paslaugas. Atsakovė neapmokėjo 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos – faktūros 46 741,21 Eur ir 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos – faktūros 70 927,90 Eur. Bendrųjų sąlygų 36 punktas numato 0,05 proc. dydžio palūkanas, kurios privalo būti mokamos nuo nesumokėtos sumos. Ieškovės teigimu, palūkanos sudaro 1 089,58 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose prašė 2016 m. kovo 16 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutartyje numatyti tarifai negalėjo būti keičiami vienašališkai. Šalys dėl taikomų tarifų susitarė individualiai. Kadangi atsakovė per 5 darbo dienų terminą paprieštaravo dėl ieškovės ketinimų keisti tarifus ir siekė inicijuoti derybas, todėl nauji tarifai negalėjo būti taikomi. Atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie tarifų pasikeitimą. Ieškovės nurodoma skola turi būti perskaičiuota pagal senus tarifus, be to, atsakovė iš dalies su ieškove yra atsiskaičiusi. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, Sutartis pasibaigė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. preliminarus sprendimas pakeistas ir jis išdėstytas taip: priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 115 496,11 Eur skolos, 1 089,58 Eur palūkanų, iš viso 116 558,69 Eur; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.; grąžinti ieškovei 880 Eur žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, atsakovė buvo tinkamai informuota apie naujus siuntų tarifus, todėl atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo laikė nepagrįstais. Atsakovė nepaneigė prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas nuo 2016 m. sausio 1 d. pakeistais tarifais, kurie yra privalomi sutartis sudariusiems pašto paslaugos teikėjams (Sutarties 12 p.). Atsakovė neginčijo nei paslaugų suteikimo fakto, nei skolos dydžio paskaičiavimo, todėl nėra pagrindo manyti, jog prašomos priteisti sumos paskaičiuotos nepagrįstai ar neteisingai.Po ieškinio pareiškimo atsakovė sumokėjo dalį skolos (2 200 Eur), todėl sumažėjus skolos sumai, teismas preliminarų sprendimą pakeitė, sumažindamas priteistą sumą iki 116 558,69 Eur, iš jų 115 469,11 Eur skolos ir 1 089,58 Eur palūkanų. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, teismas procesines palūkanas priteisė iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2016 m. gegužės 16 d. (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Sutarties priede numatyti paslaugų tarifai negalėjo būti ieškovės keičiami vienašališkai. Ieškovės vienašališkas naujų tarifų taikymas apeliantei, laikantis Bendrųjų sąlygų 12 punkte numatytos tvarkos, yra neteisėtas bei pažeidžia bendrąsias sąlygas ir ieškovės prisiimtus įsipareigojimus. Sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl naujų tarifų apeliantei taikymo. Apeliantei apie tai, kad ieškovė jai taikys vienašališkai nustatytas kainas sužinojo tik 2016 m. vasario 10 d., gavusi PVM sąskaitą – faktūrą už 2016 m. sausio mėnesį. Iki tol apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė eiliniams klientams nustatytų kainų apeliantei netaikys. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė suteikė visas ar dalį paslaugų, už kurias ji prašo priteisti užmokestį, todėl priimtas sprendimas laikytinas nepagrįstu. Apeliantė, siekdama išgelbėti bendrovę nuo bankroto ir visiško veiklos nutraukimo, 2016 m. kovo 9 d. paprašė ieškovės išdėstyti skolos mokėjimą. Tačiau šiuo raštu apeliantė nepripažino konkrečių paslaugų suteikimo fakto ir/ar ieškovės vienašališkai pakeistų kainų taikymo apeliantei pagrįstumo.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliacinį skundą pasirašė A. G. kaip apeliantės administratorius, tačiau jis iš bankroto administratorių sąrašo išbrauktas 2016 m. birželio 23 d. Nuo šios dienos A. G. neturėjo teisės vykdyti bankroto administravimo veiklos, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas, nes apeliacinį skundą padavė asmuo neturintis teisės atstovauti apeliantės, t. y. neįgaliotas asmuo. Apeliantė prieštaravimuose neginčijo paslaugų suteikimo jai fakto. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų argumentams dėl tariamai nesuteiktų paslaugų pagrįsti. Apeliantė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų nei dėl paslaugų kokybės, nei dėl jų apimties. Apeliantė kelia dirbtinį ginčą dėl tariamai nepagrįstai pakeistų paslaugų tarifų. Apeliantė nesumokėjo už jai suteiktas paslaugas nei pagal senus, nei pagal naujus tarifus. Apeliantė nemokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas nuo 2015 m. gruodžio 1 d.Šalių susitarimu ieškovei buvo suteikta teisė vienašališkai keisti paslaugų tarifus. Apie tarifų pakeitimą apeliantė informuota 2015 m. spalio 2 d. bei pakartotinai 2015 m. lapkričio 27 d. Be to, Sutartis nenumato galimybės, kad ieškovei pranešus apie tarifų pakeitimą, nauji tarifai neįsigaliotų ir paslaugos būtų teikiamos pagal anksčiau galiojusius tarifus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, šiuo aspektu jokių argumentų nenurodo ir šalys. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodo, jog apeliacinis procesas nutrauktinas dėl to, kad apeliacinį skundą apeliantės vardu padavė asmuo (A. G.), kuris neturėjo teisės jo paduoti – apeliacinio skundo padavimo metu A. G. jau nebebuvo apeliantės administratoriumi, nes nuo 2016 m. birželio 23 d. buvo išbrauktas iš bankroto administratorių sąrašo. Apeliacinis skundas pateiktas 2016 m. liepos 14 d. Iš tikrųjų, iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties apeliantės bankroto byloje Nr. B2-4368-562/2016 matyti, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. (1.6)V4-49 A. G. išbrauktas iš asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Tačiau savaime ši aplinkybė dar neteikia pagrindo apeliacinio proceso nutraukimui. Tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo remiantis CPK nuostatomis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau jį pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris negali atstovauti to asmens teisme (tos instancijos teisme), pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikomas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d., 316 str.), o prasidėjęs apeliacinis procesas negali būti nutraukiamas vien dėl atstovavimo trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015). Taigi, aptariama aplinkybė dėl pasirašiusio skundą subjekto galėtų būti pagrindu tik nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumų šalinimui siekiant išsiaiškinti, ar pagal įstatymą tinkami apeliantę galintys atstovauti atstovai (ne)palaiko apeliacinį skundą. Minėta 2016 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas paskyrė kitą administratorių – D. B., kuris iki apeliacinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsiėmimo, o po to per EPP gautas prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, nurodant, kad skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos. Taigi, taikyti trūkumų šalinimo institutą nebėra pagrindo, nes įmonę teisėtai administruojantis asmuo savo poziciją dėl apeliacinio proceso byloje pareiškė. Pastebėtina, kad apeliaciniame procese nenumatytas apeliacinio skundo atsiėmimo institutas, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę (tik) atsisakyti apeliacinio skundo ir tokiais atvejais apeliacinis procesas gali būti nutraukiamas (CPK 308 str.). Tačiau teismas gali nepriimti ir apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (CPK 308 str. 1 d.), t.y. jei būtų nustatyta, kad atsisakymo priėmimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Dėl to administratoriaus prašymo pagrįstumas ir apeliacinio proceso nutraukimo galimybė vertintina paminėtais aspektais. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, todėl byloje yra viešojo intereso elementas. Be to, įvertintina tai, kad ir ieškovė pateikė paaiškinimus, jog jos reikalauta priteisti suma, išskyrus skundžiamu sprendimu priteistas nuo bylos iškėlimo iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo procesines palūkanas, jau yra įtraukta kaip kreditorinis reikalavimas į apeliantės bankroto bylą. Apeliacinis procesas nutrauktinas.Nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš apeliantės 115 496,11 Eur skolą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 31 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei 1 089,58 Eur palūkanų pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliantei iškelta bankroto byla. Skundžiamas sprendimas priimtas 2016 m. birželio 16 d. Ieškovė 2016 m. birželio 22 d. rašte apeliantės bankroto byloje pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtinti apeliantės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir ieškovės finansinis reikalavimas 243 718,63 Eur sumai. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad į 243 718,63 Eur reikalavimą yra įtraukta ir apeliantės skola pagal 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitas – faktūras bei 1 089,58 Eur palūkanos, t. y. sumos, kurios priteistos ieškovei iš apeliantės skundžiamame sprendime. Taigi, konstatuotina, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jau yra išspręstas ieškovės reikalavimo dėl skolos ir palūkanų pagal 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitas – faktūras pagrįstumo klausimas.Atsižvelgiant į nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad, esant įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarčiai, apeliantės atsisakymas nuo apeliacinio skundo pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ar prieštarauja viešajam interesui. Dėl to taip pat nėra pagrindo nepriimti atsisakymo nuo apeliacinio skundo.Pagal CPK 308 straipsnio 2 dalį teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Greitasis kurjeris“ apeliacinio skundo atsisakymą ir pagal šį skundą pradėtą apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo nutraukti.