Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą dėl Plungės rajono l-ojo notarų biuro notarės Ilonos Šinkūnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys V. P., J. P., R. Z., atstovaujanti nepilnamečio G. P. interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja skundžia Plungės rajono l-ojo notarų biuro notarės Ilonos Šinkūnienės veiksmus - 2019-03-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis D. P. Ji brolį palaidojo savo lėšomis, sutvarkė kapą, prižiūri jo butą. Po brolio mirties liko palikimas – vieno kambario 22,11 kv. m butas su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Per nustatytą 3 mėnesių terminą ji kreipėsi į Plungės rajono l-ojo notarų biuro notarę su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Kiti galimi paveldėtojai - sutuoktinė J. P., sūnus V. P. ir V. P. nepilnametis sūnus G. P., atstovaujamas motinos R. Z., dėl paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė. Manydama, jog aukštesnės eilės įpėdiniai nepriimdami palikimo po D. P. mirties, palikimo atsisako, ji kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. 2019-03-25 notarė priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir nurodė, jog paveldėti turi teisę mirusiojo sūnus V. P., sutuoktinė J. P., taip pat paveldėti gali būti šaukiamas mirusiojo anūkas ir V. P. sūnus G. P., jai paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą gali būti išduodamas tik tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Teigia, jog toks nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Jai laiku pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kiti įpėdiniai, nepaisant paveldėjimo eilės, daugiau kaip metus laiko dėl palikimo priėmimo jokių veiksmų nesiėmė, laiko tarpas, per kurį aukštesnės eilės įpėdiniai galėjo apsispręsti, yra daugiau nei pakankamas. Prašo panaikinti Plungės rajono l-ojo notarų biuro notarės Ilonos Šinkūnienės 2019-03-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašo pareiškimą tenkinti, nurodė, jog reikia skubiai spręsti paveldėjimo klausimus, kadangi namas (duomenys neskelbtini), yra renovuojamas, tvarkomi sandėliukai, kas susiję su išlaidomis.

Notarė I. Šinkūnienė teismo posėdyje nurodė, jog esant pirmesnės eilės įpėdinių, ji atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotam asmeniui V. P. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Suinteresuotas asmuo J. P. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, patvirtino, jog ji, kaip mirusiojo D. P. sutuoktinė, į jai tenkančio palikimo dalį nepretenduoja, jie kartu nebegyveno nuo 1985 metų, nors santuokos nebuvo nutraukę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pareiškėja skundžia notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Iš Plungės rajono l-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos, užvestos po D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, matyti, jog per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą paveldėti kreipėsi pareiškėja A. B. (mirusiojo sesuo), kuri yra ketvirtos eilės įpėdinė.

Civilinio kodekso (toliau CK) 5.11 straipsnio 2 dalis numato, jog antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Nustatyta, jog po D. P. mirties įpėdiniai yra sūnus V. P. (pirmos eilės įpėdinis), vaikaitis G. P. (antros eilės įpėdinis), sutuoktinė J. P.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio pagal įstatymą ar įpėdinio pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, jog įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Palikimo nepriėmimas sukelia tokias pat pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Jeigu įpėdinis neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, jog paveldėjimo santykiai neatsirado.

Byloje nustatyta, jog mirusiojo D. P. sūnus (pirmos eilės įpėdinis) nuo 2009 metų gyvena užsienyje, apie tėvo mirtį buvo informuotas, tačiau paveldėti po tėvo mirties nesikreipė ir jokių kitų veiksmų neatliko. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys J. P. ir R. Z. patvirtino, jog jos nesikreipė dėl palikimo priėmimo sąmoningai, atsižvelgdamos į susiklosčiusias aplinkybes. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog pirmesnės eilės negu pareiškėja įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikimo po D. P. mirties.

Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi paveldėti paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, ir nėra pirmesnės eilės įpėdinių atliktų veiksmų, kuriais palikimas po D. P. mirties būtų priimtas

Kad įgyvendinti teises į palikimą visa apimtimi, įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, palikimo turinį sudarančiais daiktais kaip nuosavybės teisės objektais įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Įstatyme numatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau, negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatytas terminas, per kurį palikimą priėmęs asmuo gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Plungės rajono l-ojo notarų biuro notarės Ilonos Šinkūnienės 2019-03-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjai A. B. į D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Plungės rajono l-ojo notarų biuro notarės Ilonos Šinkūnienės 2019-03-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjai A. B. į D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.