Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2023-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-333-576/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
AN2-333-576/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00790-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
T. G.
Advokatai
Laima Kunčinaitė Dargužienė, Laima Kunčinaitės-Dargužienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-333-576/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00790-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. atstovės advokatės Laimos Kunčinaitės Dargužienės (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo T. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2000 Eur dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „B“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir jo vadovaujama Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba Institucija), atsiskaitė su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeidžiant kreditoriaus VMI interesus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde T. G. atstovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimą panaikinti, administracinės nuobaudos neskirti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Priteisti T. G. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje – 1355,20 Eur ir apeliacinėje instancijoje – 816,75 Eur, iš viso 2171,95 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad VMI savo pareiškime, kuriuo buvo prašoma T. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad UAB „B“ mokėjimai kitiems asmenims buvo atlikti turint mokestinę nepriemoką. Taip pat minėtame pareiškime buvo nurodyta, kad Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto. Vis tik, apeliantės įsitikinimu, nei viena iš šių aptartų aplinkybių neatitinka CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo ar ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi aptariamos normos nedraudžia atlikti mokėjimų kitiems asmenims nei VMI. Nagrinėjamu atveju VMI prašo taikyti administracinę atsakomybę už vėlavimą sumokėti mokesčius.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, taikant administracinę atsakomybę T. G., UAB „B“ finansinė ir turtinė padėtis byloje nebuvo vertinta, tačiau buvo prieita išvados, kad Bendrovė neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu būdu buvo pažeistas mokėjimo tvarkos eiliškumas, atsiskaitant su kitais trečiaisiais asmenimis, o ne VMI. Apeliantei yra nesuprantama, kaip galima daryti tokią išvadą, kai atsiskaitymai su VMI vykdavo, Bendrovė gaudavo pajamas, o kreditoriniai reikalavimai byloje nebuvo vertinami. Tai, kad UAB „B“ mokėdavo mokesčius, VMI patvirtino ir savo pareiškime. Pirmosios instancijos teismas, norėdamas taikyti sankciją pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turėjo nustatyti, kokia kiekvienu konkrečiu atsiskaitymu su trečiuoju asmeniu UAB „B“ finansinė padėtis buvo ir kad tuo konkrečiu momentu nebuvo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei konkrečiam kreditoriui buvo suteiktas pranašumas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „B“ grynųjų ir negrynųjų pinigų operacijų bei kitų finansinės apskaitos dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad reikia vertinti visus Bendrovės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, priimdamas nutartį, kuria buvo nuspręsta išreikalauti iš UAB „B“ grynųjų pinigų operacijos kasos knygą. Tačiau neįteikus nutarties Bendrovės atstovams, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šie duomenys yra nebesvarbūs nagrinėjant bylą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad mokestinės paskolos sutartys galėtų būti papildomas įrodymas vertinant UAB „B“ finansinę situaciją tik prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką teikimo metu, kai vertinama tuo metu esanti padėtis. Bendrovės veiklos sritis - maitinimo paslaugos, tai nuolat besikeičianti sritis, įskaitant gaunamas pajamas. Todėl neįmanoma spręsti apie finansinę Bendrovės padėtį vertinant tik kelis epizodinius UAB „B“ veiklos periodus, kai buvo pasirašyta mokestinės nepriemokos sutartys su VMI. Vien mokestinės paskolos sutarties sudarymas ir jos nevykdymo faktas, nenustačius nemokumo (negalėjimo vykdyti prievolės), negali būti laikomas pažeidimu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Už vėlavimą vykdyti prievolę yra skaičiuojami delspinigiai, taip pat netinkamai vykdant sutartį VMI gali ją nutraukti. Tai neturi būti pagrindu reikalauti vadovo administracinės atsakomybės.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad, 2022 m. Bendrovei su VMI sudarant antrąją mokestinės paskolos sutartį, VMI vertino UAB „B“ banko sąskaitų išrašus ir mokėjimo tvarkos eiliškumo pažeidimų nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad T. G. UAB „B“ nevadovauja nuo 2022 m. lapkričio 22 d., o bankroto byla Bendrovei iškelta tik dabar, todėl, apeliantės vertinimu, bankroto bylos iškėlimas po ilgo laikotarpio taip pat negali rodyti Bendrovės finansinės būklės 2021 m. ar 2022 m. Vien UAB „B“ skolos šiai dienai VMI buvimas niekaip negali patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo veiksmų neteisėtumo. Dėl to VMI turėtų kelti pretenzijas UAB „B“ dabartiniam vadovui.

8. Apeliaciniame skunde pastebėta, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, nepagrindė, neaprašė ir nedetalizavo ir T. G. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų teismo proceso metu akivaizdu, jog T. G. neigė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, nurodydamas, kad mokėjimus vykdė, tačiau su vėlavimais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viso proceso metu aiškino, kad nesupranta, kuo yra kaltinamas, jog 2023 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis iškelti administracinio nusižengimo bylą, VMI pareiškimas yra neaiškus. Be to, VMI pozicija byloje nebuvo nuosekli ir aiški, VMI negalėjo paaiškinti kaip ir kokiu būdu buvo pažeistas mokėjimo eiliškumas, kada konkrečiai, kokie įrodymai pagrindžia blogą Bendrovės finansinę padėtį. VMI net neturėjo vieningos pozicijos dėl įsiskolinimo dydžio skirtingu laikotarpiu.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. G. atstovės apeliacinio skundo netenkinti, kadangi apeliacinio skundo argumentai vertinti kaip deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo.

10. Atsiliepime nurodoma, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl vėlavimo mokėti įmokas į valstybės biudžetą, o dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi apeliantės argumentai, kad šioje byloje T. G. yra baudžiamas už vėlavimą mokėti mokesčius, yra nepagrįsti, kadangi byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai pagrindžia, jog Bendrovė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, turėdama skolą valstybės biudžetui. Tai, jog Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, patvirtino ne tik vadovo paaiškinimas, tačiau ir sudaryta mokestinės paskolos sutartis, teikiami nauji prašymai dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagrįstai pritaikyta atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius.

11. Tai, kad laikotarpiu, už kurį Bendrovės vadovui pritaikyta administracinė atsakomybė, buvo atliekami mokėjimai VMI, nepaneigia fakto, kad Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Byloje esantys įrodymai — mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, patvirtina, kad T. G. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d., būdamas UAB „B“ vadovu ir atsakingu už Bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, atsiskaitymų prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu T. G. veikimu — tyčia, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

12. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko — advokatės Laimos Kunčinaitės-Dargužienės. Be to, Institucijos pareikštas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo aiškiai suformuluotas tiek VMI procesiniuose dokumentuose raštu, tiek ir teikiant paaiškinimus žodžiu bylą nagrinėjant teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad T. G. neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytas išvadas, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 27 d. buvo gautas VMI pareiškimas (1 t., b. l. 1-200), kuriuo buvo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „B“ buvusiam vadovui T. G. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir už šį pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė iškelti T. G. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priimdamas tokį sprendimą nurodė, kad iš mokesčių inspekcijos teismui pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad T. G. veiksmuose yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

15. Skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimu T. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 2000 Eur dydžio bauda. Minėto nutarimo aprašomojoje dalyje, kurioje turi būti aprašoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika, teismas glaustai perrašė VMI pareiškimo turinį, nurodydamas, kokiu laikotarpiu T. G. vadovavo Bendrovei, kokias mokestines paskolos sutartis su VMI UAB „B“ buvo sudariusi, kada minėtos sutartys buvo nutrauktos, kokią mokestinę nepriemoką Bendrovė turėjo 2023 m. birželio 23 d., pinigų judėjimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. dviejuose Bendrovės banko sąskaitose, ir konstatavo, kad esant nurodytam buvo pažeisti VMI kaip kreditoriaus interesai, kadangi Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais.

16. Atsižvelgus į tai, kas aptarta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties, tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimo turinio nėra aišku, kuo tiksliai buvo kaltinamas T. G., t.y., kokias faktines T. G. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė teismas, taip pat dėl kada padaryto pažeidimo jis pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Toks skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nėra suprantamai ir konkrečiai aprašyti galimai padaryto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, negali būti laikomas teisėtu, kadangi tokiu būdu nėra užtikrinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą. Taip pat dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi galimybės patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo.

17. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 120 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus. Šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK nenustato konkrečių reikalavimų pareiškimo, kuris pateikiamas teismui, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, turiniui. Akivaizdu, kad savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui. Tuo pačiu teismų praktikoje yra nurodyta, kad reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Teismas privalo atsižvelgti į tai, kad procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti. Kadangi šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, pareiškimą gavusio teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar galimai padaryto nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – tarp jų ir dėl konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Būtent tokiu būdu yra užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021).

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje, be kita ko, reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Šiame nutarime išdėstyti reikalavimai taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis, ne vieną kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).

20. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą ir teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatytą kreditoriaus pareiškimą ir priėmęs sprendimą pagal jį pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turėjo aiškiai ir konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ir kaltinimo ribas, t.y. aprašyti administracinio nusižengimo požymius, kitas esmines galimo nusižengimo faktines aplinkybes - padarymo laiką, vietą, esmę. Visų pirma minėti reikalavimai turėjo būti įgyvendinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje, o paskui ir skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimo aprašomoje dalyje. Neįvykdžius minėtų reikalavimų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas.

21. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, jog UAB „B“, turėdama nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais. Vis tik toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kai administracinės nusižengimo aplinkybės sukonkretinamos ir nurodomos motyvuojamojoje dalyje, negali būti laikomas teisėtu. Kaip jau minėta anksčiau, T. G. nuo pat proceso pradžios nebuvo suformuluotas kaltinimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje apskirtai nebuvo aprašyta T. G. galimai padaryti neteisėti veiksmai. Čia tik buvo konstatuota, kad galimai T. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo aprašomoji dalis, kurioje glaustai perrašytas VMI pareiškimas, suponuoja dviprasmiškas išvadas. Čia nurodoma, kad buvo peržiūrėti Bendrovės banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d., nustatyta, kad per šį laikotarpį buvo atsiskaitoma su kitais Bendrovės kreditoriais. Taigi iš to galima daryti prielaidas, kad galimai nusižengimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d., t.y., neteisėti T. G. veiksmai truko ilgesnį laikotarpį, nei nurodyta nutarimo motyvuose. Kita vertus, galima daryti ir išvadą, kad dalis su kitais kreditoriais atsiskaitymų, kurie laikytini nusižengimu, jau buvo padaryti ne T. G. Bendrovei vadovavimo metu. Taigi, akivaizdu, kad T. G. nuo pat proceso pradžios negalėjo būti žinoma ir suprantama, kuo jis yra kaltinamas. Tai, kad T. G. kaltinamas yra neaiškus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir pirmosios instancijos teisme (2 t., b.l. 71).

22. Iš administracinės nusižengimo bylos matyti, kad T. G. pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokatė. Vis tik tai nekeičia apeliacinės instancijos teismo vertinimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo. Atstovo pareiga yra byloje teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus, tačiau atstovui jokiu būdu negali būti perkelta pareiga suformuluoti kaltinimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jai nėra aišku, kuo yra kaltinamas T. G.. (2 t., b.l. 32)

23. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. spalio 3 d. nutarimą, padarė esminius procesinės teisės pažeidimus, kurių apeliacinėje instancijoje nėra galimybės ištaisyti. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina atgal pirmosios instancijos teismui nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nepasisako dėl atstovavimo išlaidų priteisimo T. G., nes visos aplinkybės dėl proceso išlaidų priteisimo turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė