- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- 1T-8-635/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. R.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Jazbutienė, susipažinusi su kaltinamojo R. R. gynėjo (duomenys neskelbtini) D. C. 2024 m. rugsėjo 18 d. prašymu dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams perduotos nagrinėti baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Kaltinamojo R. R. gynėjas (duomenys neskelbtini) D. C. (duomenys neskelbtini) teismui 2024 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, perduoti nagrinėti kitam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. 2022 metų sausio mėnesį byla pirmiausia buvo paskirta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjui Mi. V. Teisėjas po daugiau kaip 1,5 metų trukusio bylos nagrinėjimo ir surengtų daugiau kaip 10 teisiamųjų posėdžių, beveik 100 liudytojų apklausų, priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini) teismui pagal keistiną kaltinimą ir pasikeitusį teismingumą. Šis teisėjo Mi. V. sprendimas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) teismo ir byla grąžinta teisėjui Mi. V. nagrinėti toliau. Gynėjai tuo pagrindu pareiškė teisėjui Mi. V. nušalinimus ir 2023 m. spalio 9 d. teisėjas priėmė nutartį nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Likę (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjai taip pat nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, todėl byla buvo perduota (duomenys neskelbtini) rūmams.
1.2. (duomenys neskelbtini) rūmuose byla buvo paskirta teisėjai J. J. 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo dėl ryšių su vieno kaltinamojo gynėju. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkės pareigas laikinai ėjusi G. G. patvirtino teisėjos nusišalinimą. Tuomet byla buvo perduota kitai (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjai – M. V. Ši teisėja, vos gavusi bylą, net nerengdama teismo posėdžio ir neinformuodama proceso dalyvių, nusišalino, nes pati įžvelgė pagrindą dėl jos (duomenys neskelbtini) glaudžių nuolatinių darbinių santykių su vienu iš kaltinamųjų (R. R.), be to, byloje kaip liudytojas buvo apklaustas (duomenys neskelbtini). Vis dėlto (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkės pareigas laikinai einanti teisėja šio nusišalinimo nepatvirtino.
1.3. 2024 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nušalinimą teisėjai M. V. pareiškė prokurorė I. M. Teisėja priėmė nutartį dėl nusišalinimo, tačiau ir šis teisėjos M. V. nusišalinimas teismo pirmininkės pareigas einančios teisėjos R. P. 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nebuvo patvirtintas. Galiausiai 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu nušalinimus teisėjai M. V. pareiškė visi kaltinamieji ir jų gynėjai. Teisėja trečią kartą priėmė nutartį nusišalinti ir perdavė šį sprendimą tvirtinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkės pareigas einančiai teisėjai. Šioje baudžiamojoje byloje susidarė nerimą kelianti situacija, kuomet yra realus pavojus pažeisti fundamentalią kaltinamųjų teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
1.4. Tiek pati teisėja, tiek valstybės kaltintoja, tiek kaltinamieji ir jų gynėjai mato akivaizdžius teisėjos M. V. galimo šališkumo požymius, tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo vadovybė atsisako tvirtinti teisėjo nusišalinimą. Kaltinamasis R. R. ir jo gynėjas nebepasitiki (duomenys neskelbtini) apylinkės teismu ir nemato realių galimybių šiam teismui užtikrinti nešališko ir teisingo teismo kaltinamiesiems. Didžioji dalis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų yra arba nusišalinę nuo šios bylos nagrinėjimo, arba priėmė procesinius sprendimus proceso dalyvių atžvilgiu. Toliau nagrinėjant bylą (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, gali kilti situacija, kuomet vėl bus būtinybė reikšti nušalinimą teismo sudėčiai.
Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui paliekamas nenagrinėtas.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnyje nustatyta galimybė perduoti baudžiamąją bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui. Tačiau minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui tik ypatingais atvejais, t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Kaip matyti, kaltinamojo R. R. gynėjas (duomenys neskelbtini) D. C. savo prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui iš esmės grindžia visų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų šališkumu. Visais atvejais teisingumo interesai reikalauja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog proceso dalyviai teise pareikšti nušalinimą teisėjui ar teisėjams turi naudotis įstatymuose nustatyta tvarka.
3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą baudžiamajame procese yra užtikrinama taikant nušalinimo institutą. BPK 58 straipsnyje įtvirtinti nušalinimo pagrindai, o BPK 59 straipsnyje reglamentuojama nušalinimo pareiškimo ir pareikšto nušalinimo išsprendimo teisme tvarka. Visais atvejais nušalinimas yra reiškiamas bylą nagrinėjančiam teismui, toks prašymas turi būti motyvuotas ir dėl to teismas, prieš priimdamas procesinį sprendimą, turi išklausyti proceso dalyvių nuomones. Toks teisinis reguliavimas nustatytas BPK 253 straipsnio 1 dalyje („Nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones“). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai ir bylą nagrinėjantis teisėjas, kolegijos nariai, ir visa teisėjų kolegija, priklausomai nuo to kam pareikštas nušalinimas, turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti tokį prašymą.
4. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra tam tikrų pagrįstų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-303/2020, Nr. 2K-100-387/2023 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 29369/10). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panašiose situacijose, kai iš esmės ne per nušalinimo konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjams institutą sprendžiama problema, o prašoma bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, jau buvo išaiškinta dėl nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui institutų skirtumų ir jų taikymo bei priimtas sprendimas tokį asmens prašymą palikti nenagrinėtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 1T-40-449/2022, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 1T-143-1020/2023).
5. Nagrinėjamu atveju nušalinimas teisėjai M. V. buvo reiškiamas, teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau šio nusišalinimo nepatvirtindavo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkės pareigas ėjusi teisėja. Atkreiptinas dėmesys, jog nutartys dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, yra neskundžiamos, tačiau visus argumentus dėl teismo šališkumo proceso dalyviai gali pateikti apeliaciniame skunde. Būtina pažymėti, jog šiuo metu teisėjos M. V. nusišalinimas yra patvirtintas, o 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byla perduota nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, 2024 m. rugsėjo 20 d. byla paskirta nagrinėti teisėjai V. B. Taigi šiuo metu nesama jokio pagrindo tvirtinti, kad visi (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjai gali būti šališki. Vien tik byloje dalyvaujančiam asmeniui kilusios (jo keliamos) abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo stokos nesudaro besąlygiško pagrindo nušalinti teisėją (teismą) nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama.
6. Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo. Kitaip tariant, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti nušalinimo institutu, juo pasinaudoti ne pagal jo paskirtį. Toks bylos nagrinėjimas pagal procese dalyvaujančių asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo (teisėjo) nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo, bylų skirstymo ir nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, skaidrumo, šalių lygiateisiškumo principais.
7. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar abejonė dėl teisėjo šališkumo gali būti laikoma pagrįsta. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-719/2024). Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie visų (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjų galimą šališkumą, prašyme tiesiog atkreipiamas dėmesys į kaltinamajam R. R. ir jo gynėjui kilusią abejonę ir nebepasitikėjimą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjais. Vis dėlto tokie prašyme nurodyti hipotetiniai teiginiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti galimą visų šio teismo teisėjų šališkumą ir bylą perduoti kitam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui.
8. Pabrėžtina, kad BPK 229 straipsnio nuostatos dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, nesukuria asmens teisės kreiptis į BPK 229 straipsnyje numatytus subjektus, t. y. teismų vadovus, reiškiant nušalinimą teisėjui ar bylą nagrinėjančiam teismui ir taip apeiti ar dar kartą reikšti prašymus dėl nušalinimo, kuriuos pagal BPK 59 straipsnio nuostatas sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas, teisėjų kolegijos nariai ar visa teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio prašymai negali būti nagrinėjami BPK 229 straipsnio tvarka, kaltinamojo R. R. gynėjo (duomenys neskelbtini) D. C. prašymas baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui paliekamas nenagrinėtas.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nenagrinėtą kaltinamojo R. R. gynėjo (duomenys neskelbtini) D. C. 2024 m. rugsėjo 18 d. prašymą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri teisminga (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui, perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.