- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- T-935-865/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20463-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nuteistasis
- V. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančiam adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); 3) iki 2023 m. gegužės 13 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) iki 2023 m. gegužės 13 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 16 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma V. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Minėtame teikime nurodoma, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. kovo 17 d. Pastarasis, 2023 m. balandžio 3 d., pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka bei atsakomybe už pažeidimų darymą, sudarytas priežiūros planas (a. b. l. 10-24). Priežiūros laikotarpiu prižiūrimasis laikosi įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pažeidimų fiksuota nebuvo, administracine tvarka nebaustas, ikiteisminių tyrimu nepradėta. Tačiau V. J. nevykdo kitų paskirtų įpareigojimų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir „Sodra“) duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neužsiregistravo, taip pat iki 2023 m. gegužės 13 d. neatlygino UAB (duomenys neskelbtini) priteistos 264,29 Eur turtinės žalos. Pateikė paaiškinimą, tačiau pateisinančių priežasčių nenurodė (a. b. l. 28). Pažymėtina, kad prižiūrimasis kviečiamas laiku į Probacijos tarnybą neatvyksta, nelinkęs bendradarbiauti vykdant priežiūrą (b. l. 1).
Nuteistasis V. J. teismo posėdžio metu teikimo prašė netenkinti. Pastarasis parodė, kad dirba nuo birželio 1 d., turi sugyventinę, žada sumokėti padarytą žalą.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.
Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 1S-150-557/2017).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu V. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) iki 2023 m. gegužės 13 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) iki 2023 m. gegužės 13 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 16 d.
Probacijos tarnyba nuteistojo V. J. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. kovo 17 d. Prižiūrimasis, 2023 m. balandžio 3 d., pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka bei atsakomybe už pažeidimų darymą, sudarytas priežiūros planas (a. b. l. 10-24). Minėtos aplinkybės pagrindu teismas daro išvadą, kad V. J. buvo žinoma jam taikomos probacijos tvarka, jam paskirti įpareigojimai, tenkanti pareiga jų laikytis ir gresianti atsakomybė už šių įpareigojimų nevykdymą, tačiau nepaisant minėtos aplinkybės nuteistasis padarė tam tikrų probacijos pažeidimų.
Iš Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis laikosi įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pažeidimų fiksuota nebuvo. Tačiau V. J. nevykdo kitų paskirtų įpareigojimų – nedirba ir neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, o taip pat iki 2023 m. gegužės 13 d. neatlygino UAB (duomenys neskelbtini) priteistos 264,29 Eur turtinės žalos.
Nuteistasis minėtų įpareigojimų nevykdymo fakto neneigė, bendraujant su Probacijos tarnybos atstovais. Be kita ko, 2023 m. gegužės 26 d. pateiktame pasiaiškinime pastarasis taip pat nurodė, kad teismo paskirtų įpareigojimų neįvykdė išimtinai dėl to, kad neturėjo lėšų, tačiau pastarasis patikino, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pradės oficialiai dirbti bei minėtą žalą, kai gaus pirmąjį avansą, iki 2023 m. liepos mėnesio, sumokės (a. b. l. 28). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuteistojo pateiktais paaiškinimais, kadangi juos patvirtina ir iš „Sodros“ gauti duomenys, kurie patvirtina, kad V. J. nuo 2023 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
Taigi, anksčiau aptartų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad nuteistasis V. J. per jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį daro tam tikrus teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimus. Kita vertus, teismas, įvertinęs tiek nuteistojo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų turinį, tiek pastarojo asmens bylos ir Probacijos tarnybos teikimo duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistasis minėtų įpareigojimų neįvykdė piktybiškai.
Taip pat pabrėžtina ir tai, jog nuteistasis tinkamai įvykdė kitą jam teismo paskirtą įpareigojimą, o būtent – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis. Naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka nebaustas.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nuteistasis V. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės neįvykdė piktybiškai bei tikslingai pažeidinėjo jam paskirtų įpareigojimų reikalavimus. Tačiau taip pat negalima nesutikti ir su tuo, kad nuteistasis neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo iki 2023 m. gegužės 13 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Kita vertus, šiame paskirtos bausmės vykdymo etape – kai probacijos terminas skirtų teismo paskirtų įpareigojimų vykdymui yra iki 2023 m. liepos 16 d., konstatuoti, kad nuteistajam paskirta bausmė buvo neefektyvi ir nepaveikė pastarojo elgesio teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra visiškai pavyzdingas, tačiau įvertinus nuteistojo paaiškinimus, pastangas, pastarojo asmens byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo V. J. skirtą laikino apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę. Pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne bausme klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.
Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį bei anksčiau nurodytą probacijos instituto esmę bei paskirtį, probacijos etapą, taip pat duomenų apie nuteistojo naujų nusikalstamų veikų padarymo nebuvimą, pripažintina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo V. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Nors V. J. elgesys probacijos laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, tačiau matyti, kad jis dėjo pastangas pakeisti savo elgesį.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl V. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą atmesti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.