- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- I-66-283/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00547-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. P.) per pašto įstaigą 2016 m. lapkričio 4 d. pateiktu skundu ir 2016 m lapkričio 22 d. naujo turinio skundu (toliau – skundas), kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti kaip neteisėtus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (10.1)R3-35948 „Dėl A. I. senatvės pensijos“ (toliau - ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2016 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5887 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugpjūčio .25 d. sprendimo Nr. (10.1)R3-35948“ (toliau – ir 2016 m. spalio 14 d. sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti A. I. priklausiusią valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – senatvės pensija) nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. balandžio mėn. ir ją išmokėti pareiškėjui. J P. skunde nurodė, kad jo motina A. I. (toliau – A. I.) nuo (duomenys neskelbtini) buvo laikoma dingusia, o suradus jos palaikus, nuo (duomenys neskelbtini) – mirusia. Pareiškėjo teigimu, tik nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo išduotas asmens mirties faktą patvirtinantis mirties liudijimas, A. I. gali būti laikoma mirusia. Tai reiškia, kad iki nurodytos datos A. I. teisine ir faktine prasme turėjo būti laikoma gyva. Pareiškėjo vertinimu, privaloma vadovautis oficialiais civilinės būklės aktais, o esant abejonių dėl A. I. mirtis datos, suinteresuoti asmenys turėtų įrodyti, kad A. I. mirties data kita, nei nurodyta mirties liudijime. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgus į tai, jog mirties liudijimo duomenimis, A. I. mirties data yra (duomenys neskelbtini), VSDFV Utenos skyrius privalėjo apskaičiuoti ir išmokėti A. I. paskirtą senatvės pensiją už (duomenys neskelbtini) laikotarpį. J. P. nurodė, kad jis yra A. I. turto paveldėtojas, todėl VSDFV Utenos skyrius, neapskaičiuodamas jo motinai priklausančios senatvės pensijos ir jos neišmokėdamas, pažeidžia jo konstitucinę teisę į nuosavybę ( b. l. 2-3, 12-14).
Teismo posėdyje J. P. prašė tenkinti reikalavimus skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjas naujų paaiškinimų, pagrindžiančių pareikštus reikalavimus, nepateikė.
Atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Atsiliepimas
VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba atsiliepimais, nurodę iš esmės analogiškus argumentus ir motyvus, teisės normų aiškinimą, prašė J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Zarasų rajono PK) Kriminalinės policijos skyrius informavo VSDFV Utenos skyrių, jog remiantis J. P. pranešimu apie tai, kad jo motina A. I. (duomenys neskelbtini) išėjo iš namų grybauti ir negrįžo, kad jos buvimo vieta nežinoma, 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios be žinios A. I. VSDFV Utenos skyrius, remdamasis šiais duomenimis, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio nutraukė senatvės pensijos mokėjimą ir po šios datos senatvės pensijos A. I. nebeskaičiavo. Atsakovai rėmėsi Pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Atsakovai teigė, kad atsižvelgus į tai, jog A. I. nuo (duomenys neskelbtini) dingo be žinios, t. y. nesant asmens, kurio poreikių tenkinimui yra skiriamos ir mokamos senatvės pensijos, ir VSDFV Utenos skyriui nuo (duomenys neskelbtini) nutraukus jai paskirtos senatvės pensijos mokėjimą, pagrindo pareiškėjo motinai gauti senatvės pensiją neatsirado. Atsakovai vertino, kad teisę į pensiją siejant su asmens palaikų radimo data, kuri įstatymų nustatyta tvarka mirties liudijime įrašoma kaip asmens mirties data, gali susiklostyti situacija, kad asmens palaikus suradus po ilgo laikotarpio, tektų apskaičiuoti ir išmokėti paveldėtojams pensiją už laikotarpį, iki kurio asmuo objektyviai nebūtų galėjęs išgyventi. Atsakovai, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-854-2003, teigė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, įpėdiniai paveldi tiek turto, kiek turėjo palikėjas. Nutraukus nuo (duomenys neskelbtini) A. I. paskirtos senatvės pensijos mokėjimą ir neatsiradus pagrindui atnaujinti jos mokėjimą, senatvės pensija nebuvo apskaičiuojama, todėl J. P., kaip A. I. turto paveldėtojas, negali pretenduoti į turtą, kurio jo motina neturėjo (b. l. 24-28, 49-53).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) buvo rastas be žinios dingusios A. I., J. P. motinos, lavonas .(b. l. 38-39).
Nustačius, kad A. I. mirties priežastis nežinoma ir ji mirė prieš 1-2 metus, bei nesurinkus duomenų apie tai, kad būtų padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Zarasai) prokuroro 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl A. I. mirties priežasties nustatymo buvo nutrauktas (b. l. 43-44).
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnija (duomenys neskelbtini) įregistravo A. I. mirties faktą ir išdavė mirties liudijimą, kuriame nurodyta, jog A. I. mirė (duomenys neskelbtini) Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).
Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarė 2016 m. rugsėjo 9 d. išdavė J. P. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio reg. Nr. 2552, pagal kurį, visas banko įstaigoje esančias lėšas po A. I. mirties paveldėjo mirusiosios sūnus J. P. (b. l. 19).
J. P. 2016 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių prašymu išmokėti jo motinai A. I. priklausančią senatvės pensiją už (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad jis yra A. I. turto paveldėtojas, o jo motinai, kuri (duomenys neskelbtini) dingo be žinios, o (duomenys neskelbtini) buvo rasta mirusi, buvo neišmokėta iki mirties priklausiusi senatvės pensija (b. l. 34).
VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1)R3-35948 „Dėl A. I. senatvės pensijos“, kuriuo netenkino J. P. prašymo. VSDFV Utenos skyrius administracinį sprendimą grindė tuo, kad A. I. paskirtos senatvės pensijos mokėjimas nuo (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas, gavus Utenos AVPK Zarasų skyriaus Kriminalinės policijos skyriaus pranešimą apie jos dingimą be žinios ir atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo. Gavus iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotą A. I. mirties liudijimą, nėra pagrindo atnaujinti senatvės pensijos mokėjimą ir apskaičiuoti bei išmokėti negautą senatvės pensiją (b. l. 36).
J. P. VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą apskundė Fondo valdybai ir prašė priimti naują sprendimą - apskaičiuoti ir išmokėti jo motinai A. I. priklausiusią senatvės pensiją už (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Pareiškėjas teigė, kad A. I. laikytina mirusia (duomenys neskelbtini), o iki to momento teisine ir faktine prasme laikytina, kad A. I. buvo gyva, todėl iki (duomenys neskelbtini) jai paskirta senatvės pensija privalėjo būti apskaičiuota ir išmokėta, o jis, kaip įpėdinis, turi teisę į šias pinigines lėšas (b. l. 57).
Fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi J. P. 2016 m. rugsėjo 9 d. parengtą skundą, 2016 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5887 jo netenkino. Atsakovė priimtą sprendimą grindė Pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Kadangi A. I. nuo (duomenys neskelbtini) buvo dingus be žinios, t. y. nesant fizinio asmens, kurio poreikių tenkinimui yra skiriamos ir mokamos senatvės pensijos, pagrindo pareiškėjo motinai gauti pensiją neatsirado (b. l. 54-56).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo neapskaičiuoti mirusiam asmeniui paskirtos senatvės pensijos ir jos neišmokėti įpėdiniui.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos, kurioms priskiriamos ir senatvės pensija, skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijų įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją (3 dalis), o pensininkui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma (5 dalis).
Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, daroma išvada, kad senatvės pensijų tikslas yra iki gyvos galvos kompensuoti asmens netektas pajamas dėl senatvės; iki gyvos galvos paskirta senatvės pensija mirusiam asmeniui negali būti mokama.
Remiantis VSDFV Utenos skyriaus pateiktos A. I. pensijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų administracinės bylos rašytinių dokumentų duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo motinai A. I. buvo paskirta ir mokama senatvės pensija. VSDFV Utenos skyrius, gavęs duomenų apie Utenos AVPK Zarasų rajono PK pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl A. I. dingimo be žinios, 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą nemokėti per banko įstaigą A. I. paskirtos senatvės pensijos (b. l. 30, 31).
Asmens mirtį registruoja valstybės įgaliotos institucijos, remiantis medicininiu mirties liudijimu arba teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą (CK 3.309 straipsnis). Asmens paskelbimo mirusiu teismine tvarka taisykles nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVII skyriuje įtvirtintos teisės normos. CPK 453 straipsnyje nurodyta, kad jeigu byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog asmuo dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas šio asmens mirties data gali pripažinti spėjamą jo žuvimo dieną; tokiu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma konkreti spėjama asmens mirties data ir vieta (3 dalis).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Utenos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2YT-189-47/2018 pagal pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės įrašo ištaisymo suinteresuotiems asmenims J. P. ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, 2018 m. vasario 20 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. mirė 2014 m. rugsėjo 1 d., ir įpareigojo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti A. I. mirties liudijime mirties datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (b. l. 125-128).
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs J. P. apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-444-227/2018, Utenos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį A. I. mirties (duomenys neskelbtini) faktą bei įpareigojo ištaisyti mirties datą (b. l. 129-134).
Pagal CK 3.313 straipsnyje ir CPK 516 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas valstybės įgaliotai institucijai atitinkamą įrašą daryti, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nagrinėjamoje byloje pateikė Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą Nr. 11, kuriame, remiantis Utenos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu, ištaisė A. I. mirties datą ir nurodė, kad pareiškėjo motinos mirties data yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 141-142).
CK 5.1 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepaveldimos asmeninės turtinės ir neturtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, tarp jų – ir teisė į pensiją, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad pareiškėjo, kaip paveldėtojo, teisė į jo motinai skirtos senatvės pensijos pinigines lėšas priklauso nuo A. I. teisės į jas. Nustačius faktinę aplinkybę, kad A. I. mirė (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad tik iki šios datos VSDFV Utenos skyrius turėjo pareigą apskaičiuoti ir mokėti pareiškėjo motinai paskirtą senatvės pensiją.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžiama, kad VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba priėmė pagrįstus sprendimus neapskaičiuoti bei neišmokėti A. I. senatvės pensiją už (duomenys neskelbtini) laikotarpį, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, netenkinamas skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti (duomenys neskelbtini) A. I. priklausiusią senatvės pensiją ir ją išmokėti J. P.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. P. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.