Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. IPĮ „Vygis“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei J. J., išieškotojui „Swedbank“, AB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė J. J., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. S-160014986 nusprendė skundo netenkinti ir skundą persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Nurodė,

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.

Iš pateiktų vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolės J. J. kontoroje, vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/02/01942 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. 1063/2002 dėl skolininkei V. V. IPĮ „Vygis", nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojo „Swedbank", AB, naudai. 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007532 antstolė J. J. atnaujino vykdomąją bylą ir patvarkymu Nr. S-14007537 skyrė ekspertizę rinkos vertei nustatyti (vykd. byl. 1 t., b. l. 17, 24). Antstolės 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu paskirta ekspertizė įkeistojo nekilnojamojo turto vertei nustatyti neatlikta, kadangi turto vertintojui nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą. Dėl antstolės 2015 m. gruodžio 16 d. reikalavimo Nr. S-150023384 „Dėl turto apžiūros“ nevykdymo pareiškėjui Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1069-657/2016 skirta vienkartinė 250,00 Eur bauda.

Pareiškėja skunde nurodo, kad turto vertinimas jau atliktas 2015 m. liepos 31 d. „UAB „Ide Art“ turto vertintojos R. V. ir yra pateiktas antstolės A. M. vykdomojoje byloje. Iš teismui su skundu pateikto antstolės A. M. 2016 m. liepos 26 d. patvarkymo Nr. SD-853 matyti, jog antstolė A. M. 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. SD-745 vykdomojoje byloje Nr. 0151/10/02284 nustatė pareiškėjai priklausančio areštuoto turto esančio (duomenys neskelbtini), vertę, nustatydama, kad pagal rinkos kainą viso areštuoto turto vertė yra 58,650 Eur. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo patvarkymu dėl turto kainos, pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė nekilnojamojo turto kainą nustatyti pagal 2015 m. liepos 31 d. UAB „Ide Art“ turto vertintojos R. V. vertinimo ataskaitą, pagal kurią areštuoto turto kaina nustatyta 29 400 Eur (du kartus mažesnė kaina) arba nekilnojamojo turto vertei nustatyti skirti ekspertizę ir ekspertizei atlikti paskirti UAB „Ide Art“ vertintoją R. V., jau atlikusią ekspertizę 2015 m. liepos 31 d. Antstolės 2016 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. SD-583 pareiškėjos skundas netenkintas (b. l. 10-16).

Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnis. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad turto vertinimo ekspertizės skyrimo prerogatyva yra nustatyta vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui, o ne proceso šalims. Taigi įstatymas nedraudžia antstoliui abejojant turto verte, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolė J. J. ekspertizę dėl turto vertinimo paskyrė 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007537. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014 pareiškėjos skundas dėl antstolės paskirtos ekspertizės atmestas, Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S-2186-324/2014 išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, jog vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas CPK jam nustatytas pareigas (CPK 644 straipsnio 1, 4, 6 punktai). Pareiškėja nurodo, jog atlikti turto vertinimo ekspertizę yra netikslinga nes turto vertinimas jau atliktas antstolės A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0151/10/02284, tačiau iš antstolės A. M. 2016 m. liepos 26 d. patvarkymo matyti, kad pareiškėja nesutikdamas su antstolės nustatyta nekilnojamojo turto kaina prašo skirti ekspertizę, tačiau antstolės J. J. vykdomojoje byloje Nr. 0052/02/01942, 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu, kuriuo paskirta ekspertizė, iš varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto vertei nustatyti net nesudaro sąlygų turto vertintojui apžiūrėti turtą. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. Pareiškėja skundžia antstolės reikalavimą apžiūrėti turtą net nežinodama kokia kaina turtas bus įvertintas. Pažymėtina ir tai, kad antstolės J. J. kontoroje išieškojimas pradėtas vykdyti ankščiau, o tai reikia, kad būtent antstolė J. J. vykdys pareiškėjai priklausančio turto realizavimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas). Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentus ir motyvus, skundas yra nepagrįstas todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškėjos V. V. IPĮ „Vygis“ skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.